2008 m. finansų krizę nuspėjęs ekspertas perspėja apie naujus pavojus
Niujorko universiteto Sterno verslo mokyklos profesorius emeritas Nourielis Roubini perspėja, kad pastaruoju metu fiksuojama ekonominė įtampa neslūgsta, o jau netrukus tai gali peraugti į plataus masto finansinę krizę.
Eksperto teigimu, dabartinis obligacijų trūkumas, dėl kurio neseniai žlugo Silicio slėnio bankas bei kelios kitos regioninės JAV finansų įstaigos, gali lemti tai, kad bet koks nestabilumas JAV ar Europos bankininkystės sektoriuose gali greitai peraugti į masinį bankų žlugimą.
Remiantis ekonomisto įžvalgomis, JAV bankai jau dabar susiduria milžiniškais nuostoliais ir dalis jų yra arti grėsmingos žlugimo ribos. N. Roubini nuomone, tokia neužtikrinta finansinė aplinka JAV kelia atitinkamas grėsmes ir Europai, kur finansinis chaosas gali išplisti dar greičiau.
Tai, kad N. Roubini įžvalgos neretai tampa realybe, jau buvo galima įsitikinti anksčiau. Būtent jis nuspėjo globalią 2008 m. bankų krizę – vieną didžiausių finansinių iššūkių nuo Didžiosios depresijos laikų.
O apie gresiančią naują krizę kalba vis daugiau finansų srities ekspertų, pažyminčių, kad dabartinė ekonominė krizė būtų visiškai kitokia nei prieš penkiolika metų, o tam įtakos turi ir socialiniai tinklai bei finansų skaitmenizavimas.
N. Roubini teigia, kad JAV bankai jau dabar patiria trilijonus dolerių nuostolių
Vienas garsiausių pasaulio ekonomistų N. Roubini prakalbo apie pastaraisiais mėnesiais niekaip netylančias kalbas, jog pasaulis sparčiai artėja link neišvengiamos ekonomikos krizės, finansų sektoriaus sumaišties ir bankų kracho.
Pirmiausia ekspertas atkreipė dėmesį į problemos esmę. N. Roubini pažymi, kad bankrutavęs Silicio slėnio bankas sukaupė didelį obligacijų portfelį, tačiau jų vertė smuko, kai palūkanų normos kilo.
Kai dėl sunkumų indėlininkai pradėjo atsiimti dideles pinigų sumas, bankas buvo priverstas parduoti savo obligacijų portfelį nepalankioje rinkoje ir patyrė 1,8 mlrd. dolerių nuostolį, dėl kurio galiausiai ir žlugo.
Įvertinus šią situaciją, N. Roubini teigimu, bet koks kitas sukrėtimas gali sukelti panašų domino efektą.
„Oficialiais JAV federalinės indėlių draudimo korporacijos duomenimis, yra 620 mlrd. dolerių nerealizuotų vertybinių popierių nuostolių, o JAV bankų kapitalas yra 2,2 trln. dolerių, taigi vidutinis JAV bankas rizikuoja maždaug trečdaliu savo pirmojo lygio kapitalo“, – sakė ekspertas[1].
N. Roubini taip pat pabrėžia, kad šie nuostoliai yra dabartinio reguliavimo režimo, kuris leidžia bankams vertybinius popierius ir paskolas vertinti nominaliąja, o ne tikrąja rinkos verte, pasekmė.
„Iš tikrųjų, atsižvelgiant į jų kapitalo kokybę, dauguma JAV bankų techniškai yra arti bankroto, o šimtai jų jau yra visiškai bankrutavę“, – situaciją apibūdina jis.
Ekonomistas žvelgia ir į finansų situaciją už Atlanto bei pažymi, kad Europoje nerealizuoti obligacijų portfelių nuostoliai gali būti daug didesni, nes būtent čia pirmiausia pradėta taikyti neigiamų palūkanų normų politika, kas reiškia, kad vietos obligacijų portfelių jautrumas didėja[2].
„Bankų pelningumas žemyne taip pat buvo daug mažesnis, todėl dar labiau sumažėjo kapitalo atsargos, o kartu ir bankų akcijų vertė“, – apie situaciją Europoje kalba N. Roubini.
Ekspertas dėl augančios rizikos kaltina JAV finansų politiką
Vėl atsigręžus į finansinę situaciją Amerikoje, N. Roubini akcentuoja, kad dėl šiuo metu jaučiamų įtampų kaltinti galima vyriausybės sprendimus.
Jo teigimu, pareigūnai pernelyg ilgai nematė tikrosios situacijos rimtumo ir nepaisant visų krizės reguliavimo priemonių, niekada nereikalavo pateikti vadinamosios rinkos vertės apskaitos. Pasak eksperto, tai buvo didžiulė ir galimai lemtinga finansinio reguliavimo klaida.
„Šiuo metu sistemoje yra 20 trilijonų JAV dolerių vien JAV iždo obligacijų, todėl šie nuostoliai tarsi atsiranda, nes bankai neprivalo vertinti jų pagal rinkos vertę“, – sako N. Roubini.
Ekonomisto manymu, dėl to jau netrukus indėlininkai gali suvokti, jog jų indėlių saugumas mažėja, o tai gali lemti pasitikėjimo praradimą.
„Jei indėlininkai pabėga, indėlių franšizė išgaruoja, o nerealizuoti vertybinių popierių nuostoliai yra labai jaučiami. Tuomet bankrotas tampa neišvengiamas“, – sako ekspertas.
N. Roubini galiausiai pažymi, kad JAV ekonomika gali susidurti su sunkumais dėl kreditų krizės, o dėl to ypač nukentės regioniniai bankai, kurie yra svarbūs finansuojant mažąsias ir vidutines įmones bei namų ūkius.
Tai skatina ir centrinių bankų „trilemą“, kai palūkanų normų didinimas, kuriuo siekiama kainų stabilumo, gali sukelti recesiją ir aukštą nedarbo lygį, o kartu padidinti didelio finansinio nestabilumo riziką.
Tai ne vienintelės niūrios N. Roubini prognozės. Dar praėjusių metų pabaigoje jis taip pat pateikė prognozę, kad JAV ir likusio pasaulio laukia ilga recesija, kuri smukdys pasaulio rinkas, o Federalinei rezervų sistemai bus neįmanoma išlaikyti 2 proc. infliacijos ribos.
Tuomet N. Roubini taip pat prognozavo, kad privataus kapitalo ir kredito fondai, rizikos draudimo fondai, šešėliniai bankai ir šešėlinės korporacijos gali žlugti ir šis nuosmukis tęsis visus 2023 m[3].
Dabartinė finansų krizė bus veikiama interneto ir skaitmeninės bankininkystės
Dėl pastarųjų neramumų bankų sektoriuje vis daugiau ekspertų kelia klausimą, ar gali būti, kad iš tiesų artėjame prie dar vienos, 2008 m. primenančios finansinės katastrofos?
Tačiau jei finansinė įtampa ir gali priminti anuometę krizę, ekspertai teigia, kad galima dabartinė krizė būtų visiškai kitokia dėl bankininkystės pokyčių ir net socialinės žiniasklaidos įtraukties.
Kaip teigia „UBS Global Wealth Management“ vyriausiasis ekonomistas Paulas Donovanas, tai, ką regime dabar, yra pirmoji tviterio kartos bankų krizė.
„Socialinė žiniasklaida padidino finansų sektoriaus reputacijos svarbą, galimai, negrįžtamai, ir tai, manau, yra šios problemos dalis“, – sako P. Donovanas[4].
Londono ekonomikos mokyklos Sisteminės rizikos centro direktorius Jonas Danielssonas pritaria tokiai nuomonei ir pažymi, kad dėl žymiai didesnio interneto ir socialinės žiniasklaidos naudojimo bei skaitmeninės bankininkystės finansų sistema tampa trapesnė.
„Mobilioji bankininkystė pakeitė esminę bankų naudotojų elgseną, taip pat finansinės griūties optiką“, – sako J. Danielssonas.
Sankt Galeno universiteto IFF Finansinių studijų instituto Mokesčių ir prekybos politikos skyriaus vadovas Stefano Leggesas taip pat pažymi, kad greitos informacijos sklaidos ir prieigos prie lėšų derinys gali padaryti bankus žymiai labiau pažeidžiamus.
„Jei seniau vien vaizdas, kai žmonės stovi eilėse prie bankų skyrių sukeldavo paniką, tai šiandien turime socialinės žiniasklaidos priemones. Tam tikra prasme šiandien visų klientų subėgimas prie bankų gali įvykti daug greičiau“, – teigia ekspertas.
Tuo tarpu Šveicarijos nacionalinio banko pirmininkas Thomasas Jordanas teigia, kad 2008 m. krizė ir dabartinė finansų situacija iš tiesų yra gana panašios, nes tiek tuomet, tiek ir dabar yra fiksuojama akivaizdi pasitikėjimo stoka, o tai visuomet turi didelės įtakos sumaiščiai bankų sektoriuje.
