<p><strong>Jau pamažu pripažįstama, kad galimybių pasas kaip pandemijos valdymo priemonė kovojant su Omikron atmaina yra neveiksminga. Skiepus, persirgimą arba 72 val. galiojantį neigiamą COVID-19 testo rezultatą nurodantis sertifikatas buvo sukurtas dar prie Alfa atmainos. Atsižvelgiant į šiandienines realijas, dabar jau gali būti skaičiuojamos paskutinės šio paso gyvavimo dienos.</strong></p>
<p>Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paminėjo, kad galimybių pasas tėra laikinas įrankis, ir jo efektyvumo vertinimas turėtų būti daromas atsižvelgiant ir į kitų taikomų priemonių kontekstą.</p>
<p>„Galimybių pasas atsirado prie kitų atmainų, kai buvo labai aiški takoskyra, kai kalbama apie užkrečiamumą“, – „Žinių radijui“ pažymėjo ministras[1].</p>
<p>Naudos iš galimybių pasų nebemato ir profesorius Saulius Čaplinskas, kuris kaip pagrindinę jų naudą įvardija tik paskatą kai kuriems pasiskiepyti.</p>
<blockquote>
<p>Gali būti, kad esama GP naudojimo tvarka jau duoda daugiau žalos, negu naudos. Tolimesnio GP naudojimo strategiją būtina kuo greičiau persvarstyti, – pareiškė S. Čaplinskas.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/caplinskas.jpg" alt="S. Čaplinsko pasisakymas" /></p>
<p>Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas irgi suabejojo, ar galimybių pasai yra tinkama priemonė vyraujant Omikron atmainai, mat ši plinta tiek tarp pasiskiepijusių, tiek ir tarp nesiskiepijusių asmenų[2].</p>
<p>Dabartinę viruso „kontroliavimo“ sistemą pasmerkė ir NVI mokslininkas Adas Darinskas, teigdamas, kad su skiepu gauti antikūnai nėra tokie stiprūs, kokie gaunami persirgus koronavirusu. Antikūnai po skiepo esą gali ir nesusidaryti[3].</p>
<p>Vaikams iki 16 metų Lietuvoje galimybių pasas buvo laikinai sustabdytas 5 savaičių laikotarpiui, kaip premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, tam, jog neperkrauti testavimo punktų pajėgumų[4].</p>
