Izraelis įsivėlė į konfliktą su švedų klimato aktyviste G. Thunberg
Izraelio švietimo ministerija skelbia, kad iš savo mokymo programos išbrauks bet kokias užuominas ar nuorodas į klimato aktyvistę Gretą Thunberg bei jos veiklą informuojant pasaulinę visuomenę apie klimato kaitos aktualijas.
Šis netikėtas sprendimas priimtas po to, kai 20-metė švedų aktyvistė socialiniuose tinkluose paskelbė nuotrauką, kurioje išreiškė paramą palestiniečiams. Penktadienį G. Thunberg tviteryje pasidalino fotografija, kurioje su draugais laiko užrašus „Palaikau Gazą“. Kita su G. Thunberg nuotraukoje įsiamžinusi mergina laiko užrašą „Ši žydė remia Palestiną“, dar vienas asmuo laiko užrašą „Išlaisvinkite Palestiną“, viena iš merginų pozuoja su užrašu – „Klimato teisingumas dabar“[1].
„270-oji savaitė: šiandien streikuojame solidarizuodamiesi su Palestina ir Gaza. Pasaulis turi pasisakyti ir raginti nedelsiant nutraukti ugnį, užtikrinti teisingumą ir laisvę palestiniečiams ir visiems nukentėjusiems civiliams gyventojams“, – prie paskelbtos fotografijos pridėjo G. Thunberg.
Toks įrašas ypač papiktino ne tik kai kuriuose socialinių tinklų vartotojus, bet ir Izraelio valdžią.
„Hamas“ yra teroristinė organizacija, atsakinga už 1400 nekaltų izraeliečių, įskaitant vaikus, moteris, senelius, nužudymą. Ji taip pat įvykdė 200 žmonių pagrobimą į Gazos ruožą. Toks požiūris diskvalifikuoja ją iš moralinio ir pedagoginio pavyzdžio, ir ji daugiau negali būti įkvėpimo šaltiniu mokytojams ir Izraelio mokiniams“, – savo pareiškime teigia Izraelio švietimo ministerija.
Pastarasis klimato aktyvistės G. Thunberg elgesys sukėlė ir griežtą Izraelio visuomenės, įskaitant ir pačius klimato aktyvistus, kritiką. Daugiau nei 100 jų pasirašė švedei skirtą atvirą laišką.
„Mes, Izraelio aplinkosaugos moterų forumas, esame giliai įskaudinti, šokiruoti ir nusivylę jūsų tviterio žinutėmis apie Gazą, kurios yra bjauriai vienpusiškos, neinformatyvios ir geriausiu atveju visiškai prieštarauja jūsų gebėjimui analizuoti detales ir sudėtingus klausimus,“ – sakoma Izraelio aktyvisčių laiške G. Thunberg.
Adamas Teva V’Din, iš Izraelio aplinkos apsaugos sąjungos, taip pat nurodė, kad G. Thunberg, naudodamasi savo įtakinga padėtimi, išreiškė vienpusišką ir nenuoseklią poziciją, ignoruodama žiaurius veiksmus, nuo kurių nukentėjo Izraelio piliečiai.
Ne tik G. Thunberg: dalis klimato ir žmogaus teisių aktyvistų remia palestiniečius
Nors pastarosiomis savaitėmis populiariosios, didžiosios masinės žiniasklaidos priemonės Izraelio-„Hamas“ karą nušviečia gana vienpusiškai, socialiniuose tinkluose galima pastebėti visiškai kitą situaciją.
Priešingai nei žiniasklaidos priemonėse, socialiniuose tinkluose gausu asmenų, kurie nors ir smerkia „Hamas“ teroristų išpuolį Izraelyje, kritikuoja ir šios valstybės dešiniųjų valdžią, jos veiksmus Gazoje, remia palestiniečių civilius.
Prie tokių asmenų priskiriama ir nemažai klimato aktyvistų. Europos klimato kaitos aktyvistai jau surengė protestus ir skelbė palestiniečius palaikančias žinutes; tai, žinoma, sukėlė prieštaringų reakciją internete.
Pirmadienį Nyderlandų valdžios institucijos sulaikė 19 „Extinction Rebellion“ aktyvistų, kurie reikalavo, kad Nyderlandų vyriausybė nutrauktų karinį bendradarbiavimą su Izraeliu. Jie užėmė įėjimą į tarptautinį baudžiamąjį teismą ir pareiškė, kad Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu vykdo karo nusikaltimus ir vadovauja apartheido režimui, nors tokius kaltinimus pati Izraelio vyriausybė kategoriškai neigia[2].
Tačiau tokia klimato aktyvistų pozicija negali būti nauja nei visuomenei, nei Izraelio valdžiai. Aibė žmogaus teisių gynimo grupių jau ne vienerius metus teigia, kad Izraelio vyriausybės politika Gazos Ruože atitinka apartheido standartą.
2021 m. „Human Rights Watch“ (HRW) paskelbė ataskaitą, kurioje pažymėjo, kad Izraelio vyriausybė vykdo „sistemingą palestiniečių priespaudą ir nežmoniškus veiksmus, kurie galiausiai prilygsta apartheido nusikaltimui“.
2022 m. „Amnesty International“ padarė panašią išvadą, teigdama, kad Izraelio valstybė „palestiniečiams taiko priespaudos ir dominavimo sistemą, kuri prilygsta tarptautinėje teisėje draudžiamam apartheidui“[3].
Ir tai ne tik išorės organizacijų kritika ar kažkas, ką būtų galima laikyti antisemitizmu arba neapykanta žydų tautai. Kai kurie paties Izraelio mokslininkai ir buvę Izraelio pareigūnai taip pat pradėjo kalbėti apie Izraelį kaip apie apartheido valstybę.
2022 m. buvęs Izraelio generalinis prokuroras Michaelas Ben-Yairas sakė, kad „su dideliu liūdesiu taip pat turiu padaryti išvadą, kad mano šalis nusirito į tokį politinį ir moralinį dugną, kad dabar ji yra apartheido režimas“. Anksčiau šiais metais buvęs Izraelio žvalgybos agentūros „Mossad“ vadovas Tamiras Pardo taip pat pabrėžė, kad „čia egzistuoja apartheido valstybė, kurioje veikia du žmonės, teisiami pagal dvi teisines sistemas“.
Izraelis nori uždrausti pasaulinius leidinius, kurie kritikuoja šalies valdžią
„Columbia Journalism Review“ – du kartus per metus leidžiamas mokslinis žurnalas profesionaliems žurnalistams skelbia, kad liberalus Izraelio dienraštis „Haaretz“ praneša, jog Šlomo Karhi, Izraelio ryšių ir komunikacijos ministras, siekia pažaboti informacijos sklaidą ir žiniasklaidos naratyvą.
Teigiama, kad Š. Karhi nori, kad jam būtų suteikti platūs įgaliojimai areštuoti ar konfiskuoti bet kurių civilių gyventojų, įskaitant žurnalistus, turtą, kurie skleidžia informaciją, jo nuomone, „pakertančią Izraelio karių ir gyventojų moralę priešo akivaizdoje“ arba „pasitarnaujančią priešo propagandai“, įskaitant atvejus, kai informacija yra teisinga[4].
Pats Š. Karhi paneigė šiuos pranešimus ir teigė, kad tokios idėjos niekada nesiūlė, tačiau tą pačią dieną duotame interviu jis sakė, kad norėtų priimti taisykles, kuriomis būtų aiškiai siekiama nutraukti Izraelio „Al Jazeera“ skyriaus, kurį finansuoja Kataras, kur įsikūrę „Hamas“ aukšto rango politiniai lyderiai, veiklą.
Šių permainų imtasi jau praėjusią savaitę. Remiantis naujienų pranešimais, Š. Karhi norėjo turėti teisę pats uždaryti „Al Jazeera“, tačiau Izraelio generalinė prokurorė Gali Baharav-Miara su tuo nesutiko.
Po to, Š. Karhi socialiniuose tinkluose ją apkaltino „iškreipta pasaulėžiūra“, tačiau galiausiai jie pasiekė susitarimą ir penktadienį, Izraelio vyriausybė pasirašė naują teisės aktą, pagal kurį komunikacijos ministras galės uždaryti užsienio transliuotojus, įskaitant nurodymus televizijos paslaugų teikėjams išjungti juos iš eterio ir uždaryti jų fizinius biurus.
Teigiama, kad Š. Karhi pažadėjo jau kitame Izraelio saugumo kabineto posėdyje pasiūlyti galutinai uždrausti „Al Jazeera“ ir apkaltino kanalą smurto kurstymu ir teroristinės propagandos skatinimu. „Al Jazeera“ tai paneigė.
Izraelio vyriausybei nėra naujiena konfliktuoti su „Al Jazeera“ kanalu; kaip praėjusią savaitę pranešė laikraščio „Washington Post“ žurnalistė Laura Wagner, pareigūnai paskutinį kartą grasino uždaryti transliuotojo Jeruzalės biurą dar 2017 m.
Tarptautinės spaudos laisvės grupės jau paragino Izraelio vyriausybę neuždaryti kanalo, kaip ir kai kurie stebėtojai pačiame Izraelyje; jie perspėjo, kad tai „pakenktų šalies žiniasklaidos pliuralizmui kritiniu momentu, pakenktų Izraelio, kaip savimi pasitikinčios demokratijos, įvaizdžiui pasaulinėje arenoje ir padidintų kitų žiniasklaidos priemonių cenzūros tikimybę“.
