Švietimui ir kitoms sritims, kaip visada, trūksta pinigų
Lietuva – paradoksų šalis. Vis dar streikuojantiems mokytojams tiek Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas, tiek premjerė Ingrida Šimonytė ciniškai atrėžia, kad daugiau pinigų nėra ir jų nebus. Nes… tiesiog nebus. Arba esą teks skriausti kitas gyventojų grupes.[1]
Ir tai vyksta tuo pat metu kai kita pseudo (sąvoka naudojama todėl, kad TS-LKD neturi nieko bendro nei su Tėvyne, nei su krikščioniškomis vertybėmis) konservatorė, finansų ministrė Gintarė Skaistė aiškina, jog būtina didinti ir taip milžiniškus atlyginimus gaunančių valstybinių įmonių vadovų algas.[2]
Taip pat, nors, kaip 77.lt jau rašė, šalies mokykloms trūksta vadovėlių, todėl vaikai priversti mokytis po du iš vieno, o kai kurioms įstaigoms net tualetinį popierių tėvai perka patys, neseniai dosniai tik už jai vienai žinomus nuopelnus pinigų Lietuvos žydams atseikėjusi premjerė leido kitų metų biudžete paskirti 232 mln. eurų… Ukrainai. [3]
O Lietuvos paštas, siekdamas sutaupyti 4,2 mln. euro, priverstas atleisti 400 darbuotojų, nekalbant jau apie neseniai atleistus porą tūkstančių Lietuvos geležinkelių darbuotojų, žmones atleidžiantį Klaipėdos uostą ir mažesnes, vos ne kasdien apie bankrotus ar atleidimus skelbiančias, įmones. [4]
Nes situacija Lietuvoje, kaip beje ir likusiame pasaulyje, sunki. Nes kainos auga. Nes… tik Lietuvos valdžia nesiima jokių priemonių, kad jos mažėtų, o taškosi skolintais pinigais ir planuoja skolintis dar daugiau.
Prezidentūra nusprendė prisidėti prie taškymo ir skolintis kariuomenei
Prie Vyriausybės „vertybinės politikos“, po kurios Lietuvai reikės atsigavimui ne vienerių metų, suskubo prisidėti ir kadenciją baigiantis, bei, tikėtina, apie antrą svajojantis prezidentas Gitanas Nausėda.
„Elta“ informavo, kad, kaip ir pernai, Prezidentūra siūlys kitų metų valstybės biudžete numatyti galimybę gynybos reikmėms pasiskolinti iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Priešingu atveju, imtis ryžtingesnių žingsnių kariuomenės divizijos steigimui būtų neįmanoma, sako šalies vadovo vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
„Prezidentas dėl gynybos iš tikrųjų mato vieną svarbų momentą – jeigu 2023 m. biudžete buvome įsitvirtinę teisę pasiskolinti gynybai iki 3 proc. BVP fiskalinio deficito ribose, tai dabar šitame biudžete to nenumatome. Turint omenyje, kad gali atsirasti tos laisvės metų eigoje, plius gali atsirasti ir papildomi poreikiai gynybai – tikrai su tokia nuostata (…) net teoriškai negalime svarstyti galimybės žengti didesnio žingsnio link nacionalinės divizijos steigimo, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė. – Prezidentas siūlys nusimatyti biudžete patį principą.“
ELTA primena, kad antradienį Seimui bus pateiktas 2024 m. valstybės biudžeto projektas.
Krašto apsaugos finansavimas kitais metais sudarys 2,71 proc. BVP – 1,923 mlrd. eurų iš biudžeto lėšų, 135 mln. eurų iš solidarumo įnašo lėšų.
Praėjusiais metais gynybai skirt 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
Divizija karo atveju nebepadės
Vokietijos žadama ir vis neatsiunčiama divizija, specialistų vertinimu, realaus konflikto atveju Lietuvai padėtų tiek pat, kiek stiklainiais ginkluotos senolės ar laidynėmis apsiginklavę paaugliai. 3-4 tūkst. pėstininkų, be reikiamos paramos iš oro ir vandens, šiai dienai yra nieko verti ir netruktų tapti patrankų mėsa. [5]
Tai, kad Lietuva neturi nei reikiamos oro gynybos, nei savo lėktuvų, nei tankų, o karinis laivynas yra nugrūstas į tokį užkampį iš kurio konflikto atveju gali ir nespėti išplaukti, nei G. Nausėdos, nei labiau pozavimu žurnalų viršeliams, o ne nuveiktais darbais pagarsėjusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko nedomina. Jiems užstrigęs vienas žodis „divizija“, todėl kas vyksta aplinkui, jau sunkiau suvokiama.[6]
Bendrą situaciją blogina ir visuomenės nuotaikos. Dabartinės valdžios populiarumas yra rekordiškai mažas ir mažėja toliau. Interneto vartotojai vis garsiau kalba apie tai, kad jeigu žmonėms krašto gynybai bus išdalinti ginklai, jie juos pirmiausia gali atsukti prieš dabartinius valdančiuosius. Matyt šie irgi tai supranta, todėl, užuot užtikrinę reikiamą patriotinį karinį ugdymą, vaikučius mokyklose nori mokyti apie visokius nukrypimus, kuriuos pastaruoju metu priimta vadinti „tolerancija“.
Galimai dabartiniai šalies vadovai į Vokietijos diviziją žiūri kaip į tą jėgą, kuri juos galėtų apginti ne tiek nuo išorės priešų, kiek nuo savo žmonių nepasitenkinimo. Tikėtina, tai supranta ir vokiečiai, todėl ir neskuba siųsti savo karių ten, kur situacija yra neaiški.
Kita vertus, toks delsimas valdantiesiems yra net kažkiek naudingas – jie ne tik gali toliau svaigti apie divizijas, bet ir netrukdomi taškyti pinigus menamam jų įsikūrimui. Ir jeigu pinigai bus laiku „įsisavinti“, bus ta divizija ar ne – ne tiek svarbu.
