G. Meloni paskelbė apie rengiamą mokyklų integracijos įstatymą
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni pranešė, kad jos vyriausybė rengia įstatymą, kuriuo mokyklose būtų uždraustos burkos ir nikabai bei nustatytas didžiausias užsienio mokinių skaičius vienoje klasėje.
Apie planuojamas priemones premjerė paskelbė rugsėjo 20 dieną vykusiame jos vadovaujamos partijos „Italijos broliai“ jaunimo organizacijos renginyje. Projektas artimiausiu metu turėtų būti pateiktas Ministrų Tarybai.
Taigi draudimas dar neįsigaliojo. Kol kas paskelbta politinė iniciatyva, kurios galutinė formuluotė, išimtys ir įgyvendinimo tvarka paaiškės tik vyriausybei pateikus teisės akto tekstą. Jeigu kabinetas pasirinktų skubaus dekreto formą, priemonę vėliau turėtų patvirtinti parlamentas. Kitokiu atveju projektas pereitų įprastą abiejų Italijos parlamento rūmų svarstymo procesą.
Draudimas būtų taikomas visą veidą uždengiantiems apdarams
G. Meloni teigimu, į mokyklą turi būti einama neuždengtu veidu. Premjerė pareiškė, kad jokia tikra ar tariama tradicija negali pateisinti reikalavimo jaunai moteriai slėpti savo veidą.
Paskelbta priemonė pirmiausia nukreipta prieš burkas ir nikabus. Burka uždengia visą moters kūną bei veidą, o akių srityje paliekamas tinklinis audinys. Nikabas taip pat dengia veidą, tačiau paprastai palieka matomas akis.
Hidžabas dengia plaukus ir kaklą, tačiau veido nepaslepia. „Reuters“, „Associated Press“, „Euronews“ ir „El País“ praneša, kad G. Meloni pristatytas planas apima burkas bei nikabus, o bendras hidžabo draudimas jame nenumatytas.
Tai svarbus skirtumas, nes viešojoje erdvėje visos musulmonių dėvimos galvos skaros neretai klaidingai vadinamos burkomis. Teisiniu požiūriu veido uždengimas ir religinių galvos apdangalų dėvėjimas kelia skirtingus tapatybės nustatymo, saugumo bei religijos laisvės klausimus.
Užsieniečių daliai klasėse norima nustatyti teisinę ribą
Kita siūlomo paketo dalis – didžiausias užsienio mokinių skaičius vienoje klasėje. G. Meloni konkrečios ribos nepaskelbė, tačiau Italijoje jau galioja rekomendacija, kad užsieniečiai neturėtų sudaryti daugiau kaip 30 proc. klasės mokinių.
Ši riba nustatyta administracine tvarka, tačiau praktikoje dažnai netaikoma. Švietimo ir nuopelnų ministras Giuseppe Valditara rugsėjį pripažino, kad rekomendacinė taisyklė buvo ignoruojama, todėl vyriausybė nori ją įtvirtinti įstatymu.
Pasak ministro, regioninės švietimo įstaigos galėtų koordinuoti mokinių paskirstymą tarp skirtingų klasių ir netoliese esančių mokyklų. Pirmenybė būtų teikiama perskirstymui tame pačiame rajone, kad mokinių nereikėtų vežti į tolimas ugdymo įstaigas.
Vis dėlto dar neaišku, ar būsimas ribojimas būtų skaičiuojamas pagal pilietybę, gimimo vietą, italų kalbos mokėjimą ar atvykimo į šalį laiką. Šie kriterijai apimtų skirtingas mokinių grupes ir lemtų labai nevienodą priemonės poveikį.
Premjerė ribojimą grindžia italų kalbos mokėjimu
G. Meloni teigė, kad vienas italų kalbos nesuprantantis vaikas klasėje gali greitai mokytis padedamas mokytojų ir bendraklasių. Kai tokių vaikų tampa dauguma, premjerės vertinimu, integracijos procesas nebeveikia.
Paskelbtame plane taip pat numatyta, kad rimtų integracijos sunkumų patiriančių užsienio mokinių tėvai turėtų mokytis italų kalbos. Kol kas neaišku, kaip būtų nustatoma, kad šeima susiduria su rimtomis problemomis, kas organizuotų kursus ir kokios pasekmės grėstų reikalavimo nevykdantiems tėvams.
Italijos vyriausybė jau paskelbė pasamdžiusi apie 1 000 pedagogų, skirtų mokyti italų kalbos neseniai atvykusius ir jos beveik nemokančius mokinius. G. Meloni kabinetas šį klausimą pateikia kaip ugdymo kokybės bei socialinės integracijos problemą.
Kritikai gali kelti klausimą, kodėl riba būtų taikoma pagal mokinių užsieniečių statusą, jeigu pagrindine problema laikomas kalbos nemokėjimas. Italijoje gimęs užsienio pilietis gali laisvai kalbėti itališkai, o iš užsienio grįžęs Italijos pilietybę turintis mokinys nebūtinai gerai mokės kalbą.
Užsienio pilietybę turi 11,6 proc. Italijos mokinių
Tyrimų organizacijos „Fondazione ISMU“ duomenimis, Italijos pilietybės neturintys vaikai sudaro apie 11,6 proc. visų šalies mokinių. Tai reiškia, kad užsienio pilietybę turi beveik 12 iš 100 švietimo sistemoje besimokančių vaikų.
Tačiau mokinių pasiskirstymas šalyje labai nevienodas. Didesnė jų koncentracija būdinga daliai šiaurės Italijos miestų ir rajonų, kuriuose gyvena daugiau migrantų šeimų. Kituose regionuose užsienio mokinių dalis išlieka gerokai mažesnė už šalies vidurkį.
„El País“ nurodo, kad maždaug 44,4 proc. užsienio mokinių yra kitų Europos Sąjungos valstybių piliečiai, o didžiausia grupė atvykusi iš Rumunijos. ES teisė užtikrina kitų valstybių narių piliečiams vienodą vertinimą, todėl pagal pilietybę taikomą ribą gali būti sudėtinga pritaikyti europiečiams.
„Fondazione ISMU“ taip pat suskaičiavo maždaug 1 000 klasių, kuriose pirmosios migrantų kartos mokiniai sudaro daugiau kaip 20 proc. visų vaikų. Italijoje iš viso yra apie 300 000 klasių, todėl didelė koncentracija nėra vienodai paplitusi visoje sistemoje.
Mokyklų vadovai abejoja, ar ribą bus įmanoma įgyvendinti
Italijos nacionalinės mokyklų direktorių asociacijos vadovas Antonello Giannelli pripažino, kad siekis geriau paskirstyti mokinius ugdymo požiūriu gali būti suprantamas. Didžiausia problema, jo teigimu, yra praktinis tokios sistemos įgyvendinimas.
Mokyklos, ypač ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigos, paprastai turi priimti jų aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančius vaikus. Jeigu konkrečiame rajone migrantų šeimos sudaro didelę gyventojų dalį, vienos mokyklos galimybės perskirstyti mokinius yra ribotos.
Griežta riba galėtų reikšti, kad vaikai būtų siunčiami į kitas mokyklas vien dėl savo arba tėvų pilietybės. Tam reikėtų papildomo transporto, naujų klasių, pedagogų ir regioninių institucijų koordinavimo.
Būtent dėl šių priežasčių ankstesnė 30 proc. rekomendacija daugelyje vietų liko popierinė. Mokyklų vadovai negalėjo atsisakyti priimti jų rajone gyvenančių vaikų, jeigu netoliese nebuvo realios alternatyvos.
Italija jau svarstė platesnį veidą dengiančių apdarų draudimą
Dar 2025 metų spalį „Italijos brolių“ parlamentarai pateikė platesnį projektą, kuriuo burkas ir nikabus siūlyta uždrausti visose viešose vietose – mokyklose, universitetuose, parduotuvėse, biuruose ir kitose visuomenei prieinamose erdvėse.
Tame projekte už taisyklių pažeidimą buvo siūlomos 300–3 000 eurų baudos. Kartu numatyti griežtesni reikalavimai religinių organizacijų finansavimo skaidrumui, priemonės prieš priverstines santuokas ir baudžiamoji atsakomybė už vadinamuosius nekaltybės patikrinimus.
Naujausias G. Meloni pareiškimas susijęs su atskiru mokykloms skirtu paketu. Kol nepaskelbtas galutinis projekto tekstas, neaišku, kaip jis bus derinamas su ankstesne iniciatyva ir ar vyriausybė sieks vieno bendro draudimo.
Italijoje jau galioja 1975 metų viešojo saugumo teisės aktas, ribojantis veido slėpimą viešose vietose be pateisinamos priežasties. Jo taikymas religiniams apdarams nėra vienodas, todėl G. Meloni politinė stovykla siekia aiškesnės nuostatos.
Projektas gali sukelti ginčų dėl religijos laisvės ir diskriminacijos
Veido atidengimo reikalavimas gali būti grindžiamas tapatybės nustatymu, bendravimu mokykloje ir saugumu. Panašius ribojimus įvairiomis formomis jau taiko Prancūzija, Belgija, Austrija, Danija ir kai kurios kitos Europos valstybės.
Vis dėlto Italijos įstatymas turės atitikti šalies Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių dokumentuose įtvirtintą religijos laisvę. Teisinis vertinimas priklausys nuo draudimo apimties, taikymo vietos, išimčių ir pasirinkto pagrindimo.
Dar daugiau teisinių klausimų gali kelti mokinių skirstymas pagal pilietybę. Jeigu užsienio mokiniams būtų nustatytos atskiros priėmimo sąlygos, teismai turėtų vertinti, ar tokia priemonė yra proporcinga ir ar ji nesukuria nepagrįstos diskriminacijos.
Galutinio projekto kol kas nėra, todėl dar per anksti spręsti, kaip jis pakeis Italijos mokyklas. Šiuo metu aiški politinė kryptis: G. Meloni vyriausybė integraciją ketina sieti su italų kalbos mokėjimu, neuždengtu veidu ir tolygesniu užsienio mokinių paskirstymu.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). Meloni announces ban on burqa and niqab in Italian schools and cap on foreign students. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/20/meloni-announces-ban-on-burqa-and-niqab-in-italian-schools-and-cap-on-foreign-students
„Reuters“. (2026). Italy to ban veils in schools, limit foreign students per class, Meloni says. https://www.reuters.com/world/italy-ban-veils-schools-limit-foreign-students-per-class-meloni-says-2026-09-20/
„Associated Press“. (2026). Meloni plans to ban burqas and niqabs in Italian schools, and cap foreign students in classrooms. https://apnews.com/article/862c88cc1aa98560ba2b3f7bf31ae622
