Lietuvos santykiai su Taivanu – migloti, su Kinija – sugriauti
Praėjusį ketvirtadienį ir penktadienį Lietuvoje viešėjo Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu. Tai nebuvo atsitiktinis vizitas: juk Lietuva ir Taivanas jau kuris laikas plėtoja verslo ryšius, kalbama apie didelės vertės investicijas ir naudą, kurią galima išpešti iš šio bendradarbiavimo.
Vis dėlto, Taivano užsienio reikalų ministro susitikimų darbotvarkėje Lietuvoje nebuvo nei vizito pas prezidentą Gitaną Nausėdą, nei susitikimo su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu. Su Taivano užsienio reikalų ministru susitiko tik Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Tuomet prisiminta ir Kinija. Juk ši valstybė piktinasi Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo, dėl to, Vilnius ir Pekinas net įsivėlė į jau keletą metų trunkantį diplomatinį karą. Dėl to, tiek viešojoje erdvėje, tiek šalies politikų gretose kilo aštrios diskusijos.
Juk oficialiai Lietuva nemezga politinių ryšių su Taivanu, tai daro tik verslo klausimais. Atsižvelgiant į tai, ar V. Čmilytės-Nielsen bei J. Wu susitikimas iš tiesų nepažeidžia politinių įsipareigojimų Kinijai? Juk Lietuva vis dar laikosi „vienos Kinijos“ principo. Kita vertus, ar viešai kalbant apie tai, kad Kinija Lietuvai nėra svarbi, pats užsienio reikalų ministras G. Landsbergis nepanoro susitikti su kolega iš Taivano ir taip neva nusiųsti dar vieną signalą Pekinui?
Lietuvos parlamento vadovė sako, kad Taivano užsienio reikalų ministras buvo pakviestas tik mandagumo susitikimo, kurio metu ji padėkojo už šiltą priėmimą Taivane. Iš tiesų, spalio pabaigoje Taivane lankėsi ir verslo misijai vadovavo būtent pati V. Čmilytė-Nielsen. Be to, jos teigimu dabartinio susitikimo metu buvo aptartas ekonominio bendradarbiavimo suaktyvinimas, parama Ukrainai.
Tačiau kai kurie opozicijos atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos aukščiausio lygio vadovų ir J. Wu susitikimo vengia tiek pati Lietuva, tiek ir Taivanas. Manoma, kad taip bandoma sušvelninti kilusią įtampą. Žinoma, tai tampa smūgiu jau pačiai Lietuvai. Juk daugelis pamena ne tokius ir senus G. Landsbergio viešus pasisakymus Taivano-Kinijos klausimais.
O dabar ir ministro retorika sparčiai kinta. Jei anksčiau Taivanas buvo remiamas atvirai, o bendradarbiavimas su šia teritorija buvo laikomas bene pačiu didžiausiu nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų srities pasiekimu, tai dabar šia tema kalbėti vengiama.
Net tarptautinėje arenoje savo palaikymu Taivanui anksčiau išsišokusi Lietuva, nepasiteisinusias verslo viltis dabar gesina ir, regis, net ima kalbėti apie santykių su Kinija atnaujinimą.
Retorikos pokyčiai akivaizdūs: nuo didžiausio laimėjimo, iki vengimo kalbėti šia tema
Šia tema jau ne vienerius metus kalbama daug ir išsamiai: Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, Vilniaus ir Pekino santykiai itin pašlijo. Dar 2021 m. pabaigoje Kinijai Lietuvai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
O įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau, ypač po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas G. Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
Galiausiai, buvo pradėti plėtoti ryšiai su Taivanu, kuris siekia tapti laisvu nuo Kinijos. Šis bendradarbiavimas vystėsi greitai ir iš pradžių – atrodė daug žadantis.
2021 m. pabaigoje, nepaisant Pekino pykčio, Vilniuje duris atvėrė Taivano atstovybė. Tuomet vienas pirmųjų joje apsilankė ir buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis[1]. Net ir dabar, tęsdamas kelionę po Baltijos šalis, Taivano užsienio reikalų ministras J. Wu vėl susitiko su V. Landsbergiu. Apie tai paskelbė šios teritorijos užsienio reikalų ministerija.
„Buvo didelė garbė susitikti su šiandieninės Lietuvos kūrėju, profesoriumi V. Landsbergiu. Jis sunkiai kovojo, kad šalis atgautų nepriklausomybę 1991 m.“ – socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė Taivano Užsienio reikalų ministerija[2].
2022 m. Lietuva buvo vienintelė ES valstybė, kuri viešai parėmė JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą Taivane[3]. Tuomet Kinijos diplomatinė atstovybė užsipuolė Lietuvą ir kenkiančiais pavadino užsienio reikalų ministro komentarus apie tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės vizitą Taivane.
„Šie klaidingi kai kurių Lietuvos politikų pasisakymai dar labiau kenkia dvišaliams Kinijos ir Lietuvos santykiams, kenkia Lietuvos šalies patikimumui ir pagrindiniams jos žmonių interesams“, – buvo sakoma atstovybės išplatintame pareiškime[4].
Tačiau Lietuvos politika šiuo klausimu ir toliau nekito. Netrukus G. Landsbergis skambiai pareiškė, kad Lietuva yra viena iš kelių pasaulio valstybių, kuri gali save vadinti laisva nuo Kinijos šalimi.
„Esame valstybė, kuri gali vadintis laisva nuo Kinijos šalimi. Manau, kad trumpuoju ar vidutinės trukmės laikotarpiu, tarkime, iki 2030 metų, tai taps privalumu“, – sakė jis[5].
Dar šių metų pavasarį G. Landsbergis vėl ragino Vakarų valstybes bendradarbiaujant su Kinija nekartoti anksčiau su Rusija padarytų klaidų.
„Daugelį metų Vakarai teigė, kad ekonominis bendradarbiavimas įtikins diktatorius palaikyti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką. Tačiau mes tik maitinome jų ekonomiką ir leidome jiems laužyti visas taisykles. Kinija lažinasi, kad mes pakartosime šią klaidą“, – teigė užsienio reikalų ministras[6].
G. Landsbergio retorika keičiasi: bus bandoma taisyti sugadintus santykius su Pekinu?
Tačiau jau dabar, užsienio reikalų ministras, regis, keičia savo toną. Kolegai iš Taivano viešint Lietuvoje, G. Landsbergis su juo vis dėlto nesusitiko. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, tai nėra reikšmingas politikos pokytis; neva toliau yra laikomasi ankstesnių politinių įsipareigojimų Pekinui.
„Mes laikomės vienos Kinijos politikos, Lietuvos vienos Kinijos politikos, kuri implikuoja, kad oficialių kontaktų mes nepalaikome“, – dabar jau teigia Lietuvos diplomatijos vadovas.
G. Landsbergis nedalyvavo ir J. Wu vizito metu vykusiame renginyje, kurį organizuoja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas bei Užsienio reikalų ministerija.
Jo teigimu, priešingai nei sprendimas dėl Taivano atstovybės Lietuvoje atidarymo, oficialus atsakingų ministrų ar vadovų susitikimas su J. Wu gali prieštarauti „vienos Kinijos“ politikai.
„Mes primygtinai teigėme, kad tai nėra diplomatinių santykių užmezgimas, tai nėra vienos Kinijos politikos atsisakymas. Tai tiesiog teisės suteikimas Lietuvoje pavadinimus rinktis patiems. Kinijos Liaudies Respublika turi teisę pasirinkti, kaip jie vadina savo atstovybę. Taivanas turi teisę pasirinkti pavadinimą. Tokia yra principinė Lietuvos pozicija“, – sakė ministras.
G. Landsbergio teigimu, Taivano užsienio reikalų ministras nėra iš valstybės, su kuria Lietuva turėtų diplomatinius santykius.
„Lietuvos principinė pozicija visada buvo, kad Lietuva neužmezga diplomatinių ryšių su Taivanu. Nematome dabar tam yra reikalas ar galimybės. Tokia yra mūsų partnerių pozicija ir tokia mūsų nuosekli pozicija“, – teigė G. Landsbergis.
Užsienio reikalų ministras taip pat sakė, kad Lietuva elgiasi nuosekliai aukščiausių valstybės vadovų ar ministrų lygiu nesusitikdama su šalyje besilankančiu Taivano diplomatijos vadovu. Kartu, jis sureagavo ir į viešojoje erdvėje plintančias diskusijas apie tai, kad Lietuva galimai atsitraukia nuo ankstesnės politikos Kinijos bei Taivano atžvilgiu.
„Nesistengiu įtikti interneto šūkautojams. Lietuva turi politiką, aiškią kryptį“, – pareiškė G. Landsbergis.
Ministras atskleidė, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija palaiko ryšius su Pekino atstovais, tačiau paklaustas, ar Lietuva derasi su Kinija dėl galimybės normalizuoti dvišalius santykius, G. Landsbergis nebuvo kalbus.
„Apimties dabar įvardyti nenorėčiau, bet pokalbiai tikrai vyksta“, – sakė ministras.
Diplomatinės klaidos dangstomos lėtu atsitraukimu nuo Taivano
Įvertinus užsienio reikalų ministro pareiškimus, susidaro įspūdis, kad šalies užsienio politika Taivano klausimu po truputį ima kisti. Nors atvirai tai pasakoma nėra, atrodo, kad vis didesnę reikšmę dabar vėl turės santykių su Kinija atnaujinimas, bet ne naujų ryšių su Taivanu plėtojimas.
Tokį pokytį ir su juo neabejotinai atskriesiančią kritiką dabar dar bandoma numalšinti. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen atmetė Seimo opozicijos kritiką, esą šalies diplomatijos vadovo G. Landsbergio sprendimas nesusitikti su Taivano užsienio reikalų ministru rodo besikeičiančią Lietuvos politiką Kinijos atžvilgiu.
„Visų pirma, parlamentarai, kaip žinoma, turi kur kas daugiau manevro laisvės, jei galima taip pasakyti. Kad ir vakar – buvo parlamentinė draugystės grupė, jos nariai susitiko su atvykusiu svečiu Seime“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Paklausta, ar susitikusi su J. Wu politikė nesilaikė „vienos Kinijos” politikos, V. Čmilytė-Nielsen patikino, kad Lietuva laikosi savo įsipareigojimų.
„Lietuva laikosi savo įsipareigojimų, tarp kurių yra ir „vienos Kinijos“ politika. Tačiau savo neseno vizito Taivane metu, kai lankiausi ten drauge su verslo delegacija, buvau jos vadovė“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Kaip ir galima numanyti, opozicija tokiais teiginiais netiki. Partija „Laisvė ir teisingumas“ kreipėsi į šalies vadovą ir reikalauja atstatydinti iš pareigų užsienio reikalų ministrą G. Landsbergį.
Kaip teigiama partijos rašte G. Nausėdai, kurį pasirašė ir partijos vadovas Artūras Paulauskas, destruktyvi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguoto ministro G. Landsbergio politika „ne tik kelia nuolatinį chaosą, bet ir padarė žalos, kuriai atitaisyti prireiks ne vieno dešimtmečio“.
„Prieš kelerius metus, deklaruodamas vertybinę politiką, G. Landsbergis vienasmeniškai de facto atidarė Taivano ambasadą Vilniuje. Kinija tai įvertino kaip Lietuvos ir Kinijos 1992 m. pasirašyto susitarimo dėl „vienos Kinijos politikos“ pažeidimą ir de facto paskelbė Lietuvai politinę ir ekonominę blokadą“, – nurodo „Laisvė ir teisingumas“.
Partija „Laisvė ir teisingumas“ atkreipia dėmesį, kad situaciją aštrina ir pastarųjų dienų įvykiai, kai G. Landsbergis nesusitiko su šalyje viešinčiu Taivano užsienio reikalų ministru.
„Naujausias Užsienio reikalų ministro G. Landsbergio akibrokštas (…) vertintinas kaip provokacija, kuri dar kartą parodo, kad Lietuva neturi jokios strateginės užsienio politikos vizijos, o per pastaruosius metus partnerių akyse visiškai praranda stabilios ir solidžios valstybės įvaizdį“, – teigiama prezidentui adresuotame rašte.
„Laisvė ir teisingumas“ teigia, kad tokie ministro veiksmai kompromituoja Lietuvos užsienio politiką: pirmą kartą per mūsų šalies istoriją URM ministras oficialiai atsisako susitikti su į Lietuvą atvykusiu užsienio reikalų ministru. Taip pat pabrėžiama, kad taip kompromituojama ir pati Lietuvos politinė sistema: juk LR Konstitucija numato, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.
„Tikimės, kad Prezidentui užteks valios pareikalauti URM ministro G. Landsbergio atsistatydinimo“, – rašoma prezidentui adresuotame rašte.
O Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis teigia, kad valdnatieji, vystydami santykius su Taivanu, prieštarauja ne tik Lietuvos, bet ir ES bei NATO užsienio politikai. Jo teigimu, šalies diplomatijos vadovas tą supranta, todėl ir nesusitiko su Lietuvoje viešinčiu Taivano užsienio reikalų ministru.
„Situacija tiesiog juokinga. Šita valdžia ir pats Landsbergis padarė viską, kad nebeturėtume jokių ekonominių ir diplomatinių santykių – pas mus nebėra Kinijos ambasados. Dabar valdantieji, matydami situaciją, kad JAV prezidentas planuoja artimiausiu metu susitikinėti su Kinijos prezidentu ir vyksta tų šalių suartėjimo procesai, matyt, supranta, kad šaudo sau į kojas ir jau eina visiškai prieš NATO ir Europos Sąjungos politiką Kinijos atžvilgiu“, – sako R. Karbauskis.
„Valstiečių“ lyderis piktinasi, kad Lietuva dabar nei gauna investicijų iš Taivano, nei naudos iš Kinijos, kuri yra antra ekonomika pasaulyje.
„Tai suvokimas šioje situacijoje ateina, tik gaila, kad ateina po tokio ilgo laiko“, – apgailestauja „valstiečių“ lyderis R. Karbauskis.
