G. Jeglinsko partiečiai savo balsą mieliau atidavė kitam kandidatui
Lietuvos prezidento rinkimų pirmajame ture dalyvavęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keltas kandidatas Giedrimas Jeglinskas ne tik nepelnė rinkėjų simpatijų, bet ir neįtikino savo kolegų, kurie mieliau atidavė balsą kitam kandidatui.
Liaudies išmintis byloja, kad svarbiausia yra tikėti pačiam savimi, o tik tada patikės kiti. Visgi, ši išminties taisyklė negalioja demokratui G. Jeglinskui, kuriam veikiausiai pritrūko ne tik didesnio pasitikėjimo savo jėgomis, bet net ir politiko bendražygiai juo nepatikėjo. Demokratų kandidatas į prezidentus surinko vos 224 balsus Šilutės rajono savivaldybėje, kai tuo tarpu vietiniai demokratai čia turi daugiau nei 300 narių.
Kad tarp kolegų politikas neturi šūsnio ištikimų gerbėjų, parodė ir rinkimų rezultatai Lazdijų rajone. Čia jis surinko dar mažiau – 147 balsus, kai tuo tarpu partiečių Lazdijų skyriuje – 220.
Tačiau ne visos savivaldybės G. Jeglinskui buvo neištikimos – štai didžiausią palaikymą kandidatas gavo iš Neringos savivaldybės gyventojų (79 balsai iš 3003). Neringos Demokratų skyriuje (2022 metų duomenimis) buvo 49 nariai. Tiesa neaišku ar šie balsai buvo partiečių ar pašalinių žmonių[1].
Mažiausiai G. Jeglinską palaikė Kretingos raj. gyventojai – čia iš 18 652 rinkėjų jis surinko 146 balsus, kas sudarė viso labo 0,78 proc. balsų. Kiek Kretingos Demokratai turi narių – viešai informacijos rasti nepavyko.
G. Jeglinskas pirmajame ture iš viso surinko 19 766 balsus ir liko paskutinėje vietoje.
Koją pakišo interviu davimas Rusijos opozicinei žiniasklaidai?
Nors ir naivu būtų buvę tikėtis pergalės iš G. Jeglinsko dėl kelių priežasčių (politikas dar iki rinkimų kampanijos nebuvo viešai matomas pasisakantis itin svarbiais visuomenei klausimais, ko pasekoje, rinkėjai buvo linkę „neskaidyti“ savo balsų mažiesiems).
Likus vos kelioms dienoms iki pirmojo Lietuvos prezidento rinkimų turo, G. Jeglinskas savo feisbuko paskyroje pranešė davęs interviu opoziciniam Rusijos naujienų portalui „Meduza“, tačiau esą netikėtai po to jo interviu buvo patalpintas viename Baltarusijos propagandistų kanale su tam tikrais „padailinimais“.
Viešai Demokratų šalininkai džiaugėsi turėdami tokį kandidatą
Nepaisant likimo paskutinėje – aštuntoje – vietoje, G. Jeglinską viešojoje erdvėje palaikė Demokratų sąjungai neabejingi piliečiai. Kandidatas partijos gretose buvo apibūdinamas kaip solidus, tvirtas ir aiškiai dėstantis savo mintis politikas, o pergalės esą pasiekti nepavyko dėl dar ne visiems suprantamos naujos politinės kultūros.
Kiti nariai teigė per menkai regėję G. Jeglinsko politinės kampanijos, kas, tikėtina, pakišo koją rinkimų dieną. Tačiau partijos nariai neatmeta G. Jeglinską dar išvysti ateities šalies vadovo rinkimuose.
Tačiau iš esmės ekspremjero Sauliaus Skvernelio vedamai Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ galimai koją pakišo neaiškios vertybinės nuostatos – pavyzdžiui, balsuojant už teisininką I. Vėgėlę, profesorių E. Vaitkų ar buvusį parlamentarą R. Žemaitaitį buvo gana aiškios vertybinės ribos – požiūris masinės vakcinacijos klausimais, karo Ukrainoje tema, šeimos politikos ir kitais itin šiuo metu aktualiais klausimais.
Vienas iš pavyzdžių – kol opozicija 2022 metais balsavo „prieš“ garsiojo „senelio“, profesoriaus Vytauto Landsbergio karūnavimą Lietuvos vadovu, būtent Demokratų balsai garantavo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo seimo pirmininko pergalę.
