Fuzariozė išryškino sėklos kokybės problemą
Šį rudenį klaida renkantis žieminių kviečių sėklą gali kainuoti gerokai daugiau nei įprastai. Po sezono, kai dalyje Lietuvos fuzariozė smarkiai paveikė javų grūdus, ūkininkams tenka spręsti ne tik, kokią veislę sėti, bet ir ar jų pačių pasiruošta sėkla apskritai tinkama naujam derliui pradėti. Specialistai perspėja – vien gražiai atrodantis grūdas dar negarantuoja gero daigumo ir sveiko pasėlio.
Šiųmečiame javų derliuje fuzariozės pažeidimų buvo daugiau nei įprastai, o atskiruose regionuose problema tapo itin ryški. „Dotnuva Seeds“ vykdomojo direktoriaus Sigito Augo teigimu, liga turėjo tiesioginės įtakos ne tik grūdų kokybei, bet ir jų gebėjimui sudygti[1].
„Šiais metais matome didesnį grūdų užsikrėtimą fuzarioze. Tai stipriai įtakoja sėklų daigumą. Taip pat pastebime, kad fuzariozė skirtinguose regionuose pasireiškė skirtingu laipsniu“, – sako S. Augas.
Kai kur situacija buvo tokia prasta, kad dalis sėklai augintų javų plotų buvo pripažinti netinkamais sertifikuotai sėklai ruošti. Tai svarbus signalas ir ūkininkams, ketinantiems sėjai naudoti savo ūkyje užaugintus grūdus.
Specialistų teigimu, šiemet pasikliauti vien grūdų išvaizda ypač rizikinga. Prieš sėją verta nustatyti jų daigumą, įvertinti sveikatingumą ir tik tuomet spręsti, ar tokia medžiaga tinkama laukui.
„Dotnuva Seeds“ sėklų ekspertas Robertas Visockis pastebi, kad iš labiau ligų paveiktų vietovių į laboratoriją atvežamų ūkininkų sėklos mėginių rezultatai ne visada džiugina. Kai kur nustatomas tik 40–60 proc. daigumas, o geresniuose mėginiuose jis siekia apie 70 procentų.
„Ypač šiais metais tai yra aktualu, nes ūkyje ruošta sėkla gali būti stipriai užkrėsta fuzariozės sukėlėjais“, – pastebi R. Visockis.
Tokiu atveju kyla dviguba problema – lauke gali išdygti per mažai augalų, o kartu su sėkla gali būti platinami ir ligų sukėlėjai.
Sertifikuota sėkla leidžia tiksliau planuoti pasėlį
Sertifikuota sėkla šiuo požiūriu suteikia daugiau apibrėžtumo. Ūkininkui žinomas jos daigumas, 1000 grūdų masė ir kiti rodikliai, todėl galima gerokai tiksliau apskaičiuoti, kiek sėklos reikia hektarui.
„Savo sėklos normą ūkininkas dažnai nustato iš akies, nes nežino tikslių kokybės parametrų. Taip realiai gaunamas netikslus, neapibrėžtas pasėlio tankumas“, – svarbią agrotechnikos taisyklę primena R. Visockis.
Svarbus ir veislės grynumas. Kai ūkyje auginama keletas javų veislių, jų nesumaišyti nuimant derlių, jį valant, transportuojant ir sandėliuojant ne visada paprasta. Sertifikuotos sėklos atveju šis rodiklis yra kontroliuojamas.
Tikslus sėjos normos apskaičiavimas turi tiesioginę reikšmę būsimo pasėlio tankumui. Pasėjus per daug, kviečiai gali labiau išgulti, o tankiame pasėlyje susidaro palankesnės sąlygos ligoms. Jei sėklos norma per maža, o jos daigumas dar ir prastesnis nei tikėtasi, lauke gali trūkti augalų.
Todėl savo ūkyje užauginta sėkla nebūtinai reiškia mažesnes išlaidas. Į bendrą kainą reikėtų įskaičiuoti jos valymą, paruošimą, beicavimą, laboratorinius tyrimus ir galimą didesnę sėjos normą.
Bandymuose su vasariniais kviečiais, lyginant tos pačios veislės sertifikuotą ir ūkyje paruoštą sėklą, buvo gautas 270–500 kg/ha derliaus skirtumas. R. Visockio skaičiavimu, dabartinėmis grūdų kainomis toks derliaus priedas gali reikšti maždaug 60–100 eurų papildomų pajamų iš hektaro.
Jo vertinimu, investicijų skirtumas tarp sertifikuotos ir nesertifikuotos sėklos vidutiniškai siekia apie 40 Eur/ha. Įvertinus maždaug 16 Eur/ha paramą, papildoma ūkininko investicija sumažėja iki maždaug 25 Eur/ha.
Savo sėklai – griežtesnė atranka ir kokybiškas beicavimas
Jeigu ūkininkas vis dėlto renkasi savo užaugintą sėklą, šį sezoną itin svarbus kruopštus jos valymas. Pirmiausia reikia kuo geriau pašalinti smulkius, lengvus ir ligų pažeistus grūdus.
S. Augo teigimu, šiam darbui ypač naudingi gravitaciniai stalai, leidžiantys pagal grūdų savybes atskirti prasčiau išsivysčiusią ir fuzariozės labiau paveiktą dalį.
Tačiau vien atrinkti geresnius grūdus neužtenka. Kita svarbi grandis – kokybiškas beicavimas. Nuo to, kaip tolygiai preparatas padengia sėklos paviršių, priklauso ir būsima apsauga.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus jaunesnysis mokslo darbuotojas Aurimas Sabeckis primena, kad šiemet infekcijos šaltinių liko ne tik ant grūdų. Ligų sukėlėjų yra ir augalinėse liekanose bei dirvožemyje.
Todėl žieminių kviečių sėklos apsaugai svarbu pasirinkti tinkamą fungicidinį beicą. Tarp veikliųjų medžiagų, galinčių padėti kontroliuoti Fusarium genties grybus ir kai kuriuos kitus javų patogenus, specialistas išskiria fludioksonilą.
Jei laboratorijoje nustatoma, kad grūdų daigumas labai prastas arba infekcijos lygis didelis, bandymas tokią sėklą „gelbėti“ ne visada yra racionalus. Kai kuriais atvejais saugesnis sprendimas – jos sėjai visai nenaudoti.
Sėjos laiką ir normą turi diktuoti realios sąlygos
Žieminių javų sėjos pradžią šiemet dalyje ūkių pristabdė drėgmės perteklius. Pradžiūvus laukams darbai sparčiai juda į priekį, tačiau specialistai ragina vengti ir kito kraštutinumo – pernelyg ankstyvos sėjos.
Ilgiau šilti išliekantys rudens orai reiškia aktyvesnius amarus. Jie gali pernešti javams pavojingus virusus, todėl labai anksti pasėti augalai ilgiau būna veikiami šios rizikos. Atvėsus orams amarų aktyvumas mažėja.
S. Augo vertinimu, esant tinkamoms lauko sąlygoms, palankus žieminių kviečių sėjos langas driekiasi maždaug nuo rugsėjo vidurio iki rugsėjo 25 dienos. Tačiau svarbiausias sprendimo kriterijus turėtų būti ne data kalendoriuje, o reali dirvos būklė.
Jeigu sėja nusikelia vėlesniam laikui, sėklos normą paprastai tenka koreguoti į didesnę pusę, kad iki žiemos susiformuotų reikiamo tankumo pasėlis. Tam būtina žinoti tikrąjį sėklos daigumą ir jos fizinius rodiklius.
Po sudėtingo ligų sezono sėklos pasirinkimas tampa pirmuoju naujo derliaus rizikos valdymo žingsniu. Kuo mažiau nežinomųjų ūkininkas palieka prieš sėją, tuo didesnė tikimybė pavasarį sulaukti vienodo, gyvybingo ir gerai išsivysčiusio pasėlio.
