„Foxpay“ skandalo akivaizdoje, klausimai dėl įmonės paslaugų saugumo
Pastarąsias savaites Lietuvoje netyla diskusijos dėl finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ situacijos. Dar birželio pradžioje šalyje kilo skandalas dėl socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės ryšių su tolima giminaite ir „Foxpay“ savininke Ieva Trinkūnaite bei jos sugyventiniu, už sukčiavimą kalėjusiu Vilhelmu Germantu. Paaiškėjus, kad ministrė su I. Trinkūnaite ir V. Germantu privačiu lėktuvu keliavo į Dubajų, M. Navickienė pasitraukė iš posto.
Tačiau netrukus skandalinga informacija apie „Foxpay“ pasipylė it iš gausybės rago. Paaiškėjo, kad „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje.
Komisija neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“; I. Trinkūnaitė neatitiko nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.
I. Trinkūnaitė dar 2022 metais galėjo turėti ryšių su policijos tyrime dėl prekybos narkotikais įtariamu Tautvydu Lenckumi, o dėl įvykusių sandorių tyrimą buvo pradėjusi net Generalinė prokuratūra.
2022 m. I. Trinkūnaitės įmonė „Swiss Wealth Management“ paskolino 2,3 mln. eurų Lietuvos kriminalinės policijos ikiteisminiame tyrime dėl narkotikų įtariamo T. Lenckaus įsteigtai įmonei „Baltic Meat Industry“, dabar pakeitusiai pavadinimą į „Global Star Meat“[1]. I. Trinkūnaitės bendrovė suteikė paskolą, kad verslininkas galėtų perpirkti norimą turtą.
T. Lenckus siejamas su savo tėvo Alberto Lenckaus veikla, kuris anksčiau vadintas nusikaltėlio Sigito Gaidjurgio dešiniąja ranka ir buhalteriu.
Viešojoje erdvėje pasirodant vis daugiau informacijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl „Foxpay“. Lietuvos bankas irgi vykdo įmonės patikrinimą – pranešta, jog buvo nuspręsta apriboti dalį įmonės veiklos.
Lietuvos bankas jau apribojo „Foxpay“ teisę teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per institucijos valdomą mokėjimų sistemą CENTROLink. Vis dėlto, mokėjimai svarbiausioms ir piliečių dažniausiai naudojamoms valstybinėms institucijoms ir toliau vyksta per „Foxpay“ platformą. Ar tai stumia piliečius į pavojų?
Lietuvos bankas iš dalies apribojo „Foxpay“ veiklą
Anot Lietuvos banko, „Foxpay“ šiuo metu pritaikyti apribojimai yra daliniai ir nėra taikomi mokėjimams, kurie yra susiję su viešuoju sektoriumi. Tai reiškia, kad dabartinis įmonės veiklos apribojimas nėra visiškas „Foxpay“ atjungimas nuo CENTROLink sistemos.
CENTROlink yra Lietuvos centrinio banko mokėjimų sistema, sudaranti galimybę per Lietuvos banko infrastruktūrą prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA) visiems Europos ekonominėje erdvėje (EEE) licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams (MPT).
Pati „Foxpay“ atmeta abejones dėl savo veiklos. Bendrovės vadovas Saulius Galatiltis sakė, kad „Foxpay“ yra atskiras subjektas nuo akcininko, todėl jam taikomi neturtiniai apribojimai neturėtų automatiškai virsti įmonės veiklos ribojimais.
„Foxpay“ direktorius, pabrėždamas, kad atsakingos institucijos dar nebaigė savo darbo, akcentavo, kad Lietuvos banko reikalaujamas viešojo sektoriaus klientų išskyrimas galimai diskriminuoja kitus rinkos dalyvius.
„Nuolat bendraujame su Lietuvos banko specialistais ir deriname detales,“ – sakė jis.
„Foxpay“ toliau naudoja valstybinės institucijos: ar tai saugu?
Tačiau nepaisant skandalo ir net galimų nacionalinio saugumo grėsmių, su kuriomis šiuo metu yra siejama bendrovė „Foxpay“, jos paslaugomis toliau aktyviai naudojasi daugelis Lietuvos valstybinių institucijų, kurioms mokėjimus kasdien atlieka tūkstančiai lietuvių.
Pavyzdžiui, turite atlikti mokėjimus „Regitroje“? Juos atlikti galite tik per „Foxpay“. Piliečiai jau skundžiasi, kad banko pavedimai per pačią „Foxpay“ neveikia, tenka pateikti bankinės kortelės duomenis, tad žmonės baiminasi, kad šiuo metu krizėje dėl reputacijos esančiai įmonei perduoda tokią jautrią informaciją. Vis tik, kito varianto nėra – tiek „Regitra“, tiek ir kitos valstybinės institucijos vis dar kliaujasi „Foxpay“. Net ir Migracijos departamente, keičiant asmens dokumentus, asmenys taip pat moka per „Foxpay“.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) teigia, kad mokėjimai, atliekami per e. valdžios vartus iš tiesų vyksta per „Foxpay“.
Tačiau IVPK teigia, kad dėl to žada imtis veiksmų: kreipsis į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, dėl sutarties atitikimo nacionalinio saugumo interesams. Gavęs sprendimą, IVPK galės priimti sprendimą dėl sutarties tęsimo arba nutraukimo.
Bendrai, „Foxpay“ yra laimėjusi daugybę konkursų teikti paslaugas skirtingoms valstybinėms institucijoms, ypač daug jų būta sveikatos apsaugos tarpe[2].
„Foxpay“ tapo neatsiejama Lietuvos mokėjimų dalimi
Uždaroji akcinė bendrovė „Foxpay“ yra licencijuota el. pinigų įstaiga, prižiūrima Lietuvos banko, priklausanti el. pinigų asociacijai[3]. Kaip teigiama bendrovės internetinėje svetainėje, „daugiau nei dešimt metų „Foxpay“ teikia įmokų surinkimo paslaugas verslui ir fiziniams asmenims“.
„Derindami finansinę atsakomybę ir naujausias technologijas, įsipareigojame savo klientams teikti ne tik patogias, greitas ir kokybiškas finansines paslaugas, bet nuolat tobuliname atsiskaitymo galimybes“, – teigiama įmonės svetainėje.
Iš tiesų, nuo 2009 m. veikianti „Foxpay“ yra viena seniausių elektroninių pinigų įstaigų Lietuvoje. Įmonė valdo mobiliąją piniginę „Foxpay“, kuria įmokų surinkimo sistemas elektroninėms parduotuvėms ir verslui, teikia savitarnos mokėjimo terminalų nuomos paslaugas[4].
„iSun“ grupė vysto bankinių paslaugų platformas, kuria finansinę programinę įrangą, siūlo „blockchain“ technologijos sprendimus. Tarp įmonės valdomų ir vystomų projektų – e. identifikavimo įrankis „GlobalPass“ bei mokėjimų platforma „SwissMoney“. „Foxpay“ steigėjas ir vienintelis akcininkas iki 2022 metų lapkričio buvo „Saugos investicijų biuras“.
Tačiau pastarosiomis savaitėmis, kai apie bendrovę viešojoje erdvėje yra paskelbiama vis daugiau neraminti galinčios informacijos, toks artimas „Foxpay“ ryšys su svarbiausiomis mūsų valstybės institucijomis pagrįstai neramina piliečius.
Juk galimai su nusikalstamu pasauliu siejamos bendrovės veikla tiesiogiai liečia mūsų visų asmens tapatybės bei bankinius duomenis. Ar jiems kyla pavojus? Kol kas institucijos į šį klausimą atsakyti negali, tačiau „Foxpay“ paslaugomis ir toliau naudojamės: alternatyvos kol kas tam tiesiog nėra.
