Beveik 15 tūkst. eurų į FNTT darbuotojos sąskaitą nukeliavo netyčia
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atsidūrė nemalonios istorijos epicentre. Šiuo metu valstybinė įstaiga teisme bando įrodinėti, kad buvusiai savo darbuotojai per klaidą pervedė beveik 15 tūkst. eurų, o dar 48 tūkst. eurų pareigūnė esą pasisavino klasta.
Prieš ketverius metus, 2020 m., FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl savo darbuotojos. Tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad tarnybos tyrėja piktnaudžiauja tarnybine padėtimi ir neteisėtai renka duomenis, kurie sudaro tarnybos paslaptį. Ji taip pat esą rinko ikiteisminio tyrimo duomenis ir kitą tarnybos informaciją, kuria disponuoti ji neturėjo teisės.
Vilniaus mieste buvo atliktos kratos ir kiti procesiniai veiksmai. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Vilniaus apygardos prokuratūra[1]. FNTT pareigūnams atvykus į darbuotojos namus buvo planuoti atlikti kratą, tačiau dalis dokumentų buvo sudeginti.
FNTT darbuotoja, žinoma tik kaip Rasa B., tuo metu buvo nušalinta nuo tarnybos, tačiau 2021 m. vasarį prokuratūra tyrimą FNTT darbuotojai nutraukė. Ji buvo atleista iš darbo, bet bylinėjosi dėl atleidimo. Netrukus, teismas įpareigojo FNTT Rasą B. grąžinti į darbą, o 2023 m. moteris kreipėsi į antstolį.
Būtent antstolis ir nurodė, kad FNTT turi išmokėti 61 tūkst. 473 eurus. Kitame ginče buvusi darbuotoja iš FNTT prisiteisė neišmokėtus atostoginius, daugiau nei 4,4 tūkst. eurų. FNTT dar pervedė 14,7 tūkst. eurų delspinigių, nors nebuvo įpareigota juos mokėti. FNTT bando juos atgauti per teismą, tačiau nėra aišku, ar pinigai į buvusios darbuotojos sąskaitą iš tiesų nutekėjo netyčia, ar tai buvo galimo slapto susitarimo dalis.
FNTT – ir daugiau skandalų sūkuryje
Pastaruoju metu FNTT minima ir kitose skandalingose istorijose. Paaiškėjo, kad teisėsaugos akiratyje atsidūrusios finansinių įmonės „Foxpay“ finansų vadove dirba vadovaujančias pareigas FNTT užimančio pareigūno Mariaus Staniulio sutuoktinė[2]. M. Staniulis yra FNTT Pinigų plovimo prevencijos valdybos Analizės skyriaus viršininkas, o jo sutuoktinė Jolanta Staniulė „Foxpay“ finansų vadove dirba nuo 2013 metų.
Jei anksčiau šis faktas galėjo nesukelti didelių diskusijų, dabar situacija yra vertinama kitaip. Juk Lietuvos bankas (LB) nuo kovo vidurio atlieka neplaninį „Foxpay“ ir jos savininkės Ievos Trinkūnaitės patikrinimą. Ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrios įmonės veiklos yra pradėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Primename, kad dėl ryšių su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu, už finansinius nusikaltimus teistu Vilhelmu Germanu, iš pareigų pasitraukė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Jos vyras anksčiau taip pat dirbo liūdnai pagarsėjusios įmonės „Foxpay“ valdyboje.
O dar 2020 m. FNTT buvo įsivėlusi į kitą skandalą. Šioje istorijoje buvo minimi Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka.
Jie, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėjo su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptarinėjo jų žinioje esančių finansinių–ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys[3].
Kuo užsiima FNTT?
FNTT Lietuvoje skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį. 1997 m. vasario 4 d. Vyriausybės nutarimu šalyje buvo įsteigtas Mokesčių policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM). 2002 m. balandžio 1 d. departamentas LR Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymu buvo pertvarkytas į FNTT[4].
FNTT tiria tarptautines ir nacionalines veikas, susijusias su pridėtinės vertės mokesčio (PVM), akcizo, pelno ir kitų mokesčių grobstymu ar mokestinės prievolės išvengimu ar panaikinimu apgaule ir su apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, taip pat veikas, susijusias su Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų neteisėtu gavimu ir panaudojimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu, sukčiavimu, turto švaistymu ir pasisavinimu, renka informaciją apie bet kokio pavidalo asmens turtą, jo įgijimo, perleidimo aplinkybes ir istoriją[5].
FNTT vykdo pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, atlieka ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo.
Vadovaujantis Lietuvos įstatymais, FNTT koordinuoja, prižiūri ir užtikrina finansinių sankcijų įgyvendinimą Lietuvoje, renką informaciją, kurią pagal kompetenciją yra išsiaiškinusi analizuodama fizinių ir (ar) juridinių asmenų sąsajas su subjektais, kuriems paskirtos tarptautinės sankcijos.
FNTT atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas, susijusias su ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu, naudojimu, įgyvendina prevencines priemones, užkertančias kelią ES ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų pasisavinimui ir iššvaistymui, dalyvauja rengiant teisės aktus, susijusius su ES finansinių interesų apsauga.
