Daugiausiai įtartinų operacijų pastebėta bankuose, tačiau jų augo ir kitur
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) 2024 metais užfiksavo 82,3 tūkst. pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius (STR), kuriuos pateikė finansų įstaigos, kiti įpareigotieji subjektai ir užsienio finansinės žvalgybos padaliniai. Palyginti su 2023 metais, tai ženklus sumažėjimas, nes tais metais buvo gauta 98 588 pranešimai. Nepaisant sumažėjimo, FNTT direktorius Rolandas Kiškis pabrėžia, kad pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija išlieka vienu svarbiausių prioritetų tiek tarnybai, tiek valstybei.
„Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos ir jų valdymo klausimai išlieka prioritetiniai tiek FNTT, tiek valstybei. Jau kelintus metus gaunamų STR pranešimų skaičius išlieka aukštas, tai rodo, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai į pinigų plovimo prevenciją žiūri rimtai; tačiau dar yra nemažai tobulintinų vietų“, – teigia R. Kiškis[1].
Daugiausia STR pranešimų, kaip ir ankstesniais metais, atėjo iš bankų ir jų filialų, kurie aktyviai stebi įtartinas operacijas. Tačiau pastebėtas žymus pranešimų skaičiaus šuolis iš virtualiųjų valiutų operatorių – 2024 metais jų gauta 1,2 karto daugiau nei 2023 metais. Taip pat išaugo pranešimų skaičius iš azartinius lošimus ir loterijas organizuojančių bendrovių: 2023 metais jų buvo 206, o 2024 metais – jau 541.
Vis dėlto FNTT atkreipia dėmesį, kad dalis įpareigotųjų subjektų, tokių kaip advokatai, nekilnojamojo turto brokeriai, vartojimo kreditų ir lizingo bendrovės, sutelktinio finansavimo platformos ar tauriųjų metalų ir brangakmenių prekybos sektorius, keletą metų iš eilės nepateikė nė vieno STR pranešimo. Tai kelia klausimų dėl šių sektorių atitikties pinigų plovimo prevencijos reikalavimams.
Už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus buvo skirta 1,8 mln. Eur baudų
2024 metais FNTT atliko 18 įpareigotųjų subjektų patikrinimų, iš kurių 11 buvo susiję su virtualiųjų valiutų piniginių ir keityklų operatoriais (VASP). Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPTFPĮ) pažeidimų nagrinėjimo komisija išnagrinėjo 11 patikrinimų medžiagų.
Už nustatytus pažeidimus bendrovėms skirtos piniginės baudos, kurių dydis svyravo nuo 3,5 tūkst. eurų iki 1,06 mln. eurų. Taip pat buvo paskirtas vienas įspėjimas. Iš viso baudų suma siekė daugiau nei 1,8 mln. eurų, iš kurių į valstybės biudžetą jau sumokėta beveik 14 tūkst. eurų.
Šios baudos rodo, kad FNTT griežtai vertina įpareigotųjų subjektų atsakomybę laikytis pinigų plovimo prevencijos taisyklių. Net menkiausi pažeidimai gali turėti rimtų pasekmių.
Stebėtas sankcijų apėjimas: prabangios mašinos ir dvejopo naudojimo prekės
2024 metais FNTT užfiksavo 305 pranešimus, susijusius su galimais Europos Sąjungos (ES) sankcijų pažeidimais ar bandymais jas apeiti, – tai 58% daugiau nei 2023 metais, kai buvo gauta 193 tokių pranešimų. Dažniausiai sankcijos bandomos apeiti per prabangių transporto priemonių pardavimą, galimai dvejopo naudojimo prekių ir technologijų eksportą, steigiant patronuojamąsias įmones trečiosiose šalyse ar naudojantis tarpininkais.
Pasikartojantys sankcijų apėjimo scenarijai rodo, kad bandoma slėpti duomenis, klastojami ar keičiami dokumentai, vykdomas rusams priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas per tarpininkus ar nuosavybės perleidimas, siekiant išvengti turto konfiskavimo.
FNTT taip pat aktyviai įgyvendino tarptautines sankcijas, suteikdama 392 išimtis ar leidimus netaikyti apribojimų, konsultavo fizinius ir juridinius asmenis bei valstybės institucijas. Iš finansų įstaigų gauta 66 pranešimų apie galimus sankcijų apėjimo atvejus, iš kurių 23 buvo išanalizuoti, o dalis persiųsta kitoms Lietuvos ir ES institucijoms.
FNTT įžvelgia kriptovaliutų sektoriaus ir elektroninių mokėjimo įstaigų riziką
Analizuodami įtartinas operacijas, FNTT ekspertai pastebėjo keletą dažniausiai pasitaikančių schemų[2]:
- Romantinis sukčiavimas: Dažniausiai vykdomas socialiniuose tinkluose ar pažinčių svetainėse, kur nusikaltėliai emocionaliai manipuliuoja aukomis ir išvilioja pinigus.
- Socialinė inžinerija: Sukčiai apsimeta patikimais asmenimis ir išvilioja asmeninius duomenis.
- Fiktyvios elektroninės svetainės: Apsimetama oficialiais internetiniais puslapiais (pavyzdžiui, „e.sveikata.lt“), iš kurių pavagiami prisijungimo duomenys.
- Virtualių valiutų sukčiavimas: Siūlomos investicijos į neegzistuojančius projektus, naudojamos fiktyvios platformos, veikiama pagal piramidės principą.
Nacionaliniame rizikos vertinime išskirti itin rizikingi sektoriai – virtualiųjų valiutų keityklos ir elektroninių pinigų įstaigos. Remiantis atliktais patikrinimais, šiuose sektoriuose pažeidimų nustatyta visose tikrintose įmonėse, o ekspertai pabrėžia, kad sektorių atstovų žinios apie prevenciją yra nepakankamos.
Pasak FNTT, ateityje, įsigaliojus MiCA reglamentui, kriptovaliutų sektoriaus reguliavimas taps griežtesnis, taip esą siekiant didinti finansų sistemos stabilumą ir vartotojų apsaugą.
