Suprasti akimirksniu
  • Sunkus fizinis darbas yra tiesiogiai susijęs su didesniu vaisingumu
  • Darbas sunkiomis ir neįprastomis sąlygomis mažina moterų galimybes susilaukti kūdikio
  • Ilgos darbo valandos gali tapti nevaisingumo priežastimi
Šaltiniai
Vaisingumas
Moterų ir vyrų (ne)vaisingumą įtakoja skirtingi veiksniai. Pavelo Danilyuko/Pexels nuotrauka

Sunkus fizinis darbas yra tiesiogiai susijęs su didesniu vaisingumu

Naujausias mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad išties sunkus fizinis vyrų darbas tiesiogiai siejasi su jų vaisingumu. Pasirodo, vyrai, darbo metu keliantys sunkesnius krovinius ir išlaikantys didesnį fizinį krūvį yra vaisingesni nei to nedarantys, o jų spermoje fiksuojamas didesnis spermatozoidų kiekis. Tačiau moterys susiduria su visiškai priešinga situacija – ilgos darbo valandos ir darbas naktimis gali turėti neigiamos įtakos galimybėms pastoti.

Atliktas tyrimas yra platesnio masto mokslinių tyrimų, vadinamų Aplinkos ir reprodukcinės sveikatos tyrimo (EARTH), kurio metu tiriama, kaip aplinkos cheminės medžiagos ir gyvenimo būdo pasirinkimai veikia reprodukcinę sveikatą, dalis[1].

EARTH tyrimas yra atliktas bendradarbiaujant Harvardo T. H. Čano visuomenės sveikatos mokyklai ir „Mass General Brigham“ sveikatos priežiūros sistemai. Naujausiame tyrime daugiausia dėmesio buvo skiriama visos grupės pogrupiui, įskaitant 377 vyriškos lyties partnerius porose, siekiančiose vaisingumo gydymo. Tyrėjai nustatė, kad vyrų, kurie darbe dažnai keldavo sunkius daiktus, spermos koncentracija buvo 46 % didesnė, o spermatozoidų skaičius – 44 % didesnis nei vyrų, dirbančių ne tokį fiziškai sunkų darbą.

Fiziškai aktyvių vyrų kraujyje taip pat buvo didesnis vyriškojo lytinio hormono testosterono ir moteriškojo hormono estrogeno kiekis, o tai gali reikšti, kad testosterono perteklius virsta estrogenu. Maždaug 40 % nevaisingumo atvejų gali būti susiję su vyriškaisiais veiksniais, kurie apima spermos kiekį, spermos kokybę ir lytinę funkciją.

Manoma, kad spermos kiekis ir kokybė yra pagrindiniai veiksniai, lemiantys didėjantį vyrų nevaisingumą. Tyrimo autoriai siūlo atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima patvirtinti šias išvadas apie bendrosios populiacijos vyrus ir atskleisti pagrindines augančio nevaisingumo priežastis.

Sunkus fizinis darbas gerina vyrų reprodukcinę sveikatą. Ono Kosukio/Pexels nuotrauka
Sunkus fizinis darbas gerina vyrų reprodukcinę sveikatą. Ono Kosukio/Pexels nuotrauka

Darbas sunkiomis ir neįprastomis sąlygomis mažina moterų galimybes susilaukti kūdikio

Tuo tarpu moterims situacija priešinga – kuo sunkiau ir ilgiau dirbama, tuo mažėja jų vaisingumas. Tyrimai atskleidė, kad darbas, kuriame dirbama neįprastu laiku (vakarinė ar naktinė pamaina) ir sunkus fizinis darbas gali turėti neigiamos įtakos moterų vaisingumui. Sunkaus darbo ir vaisingumo problemų sąsaja yra akivaizdi – tyrimai rodo, kad dėl sunkaus darbo pakinta biomarkeriai, pavyzdžiui, hormonų lygis ir kiaušialąsčių skaičius[2].

Moterys, kurios darbe reguliariai kelia sunkius daiktus, turi mažiau antralinių folikulų ir subrendusių kiaušinėlių, ypač jei jos turi antsvorio ir yra vyresnės nei 37 metų amžiaus. Darbas naktinėmis pamainomis gali sutrikdyti cirkadinį ritmą, todėl gali atsirasti menstruacijų nereguliarumas, endometriozė, hormonų pusiausvyros sutrikimai, sumažėti imuninis atsakas ir padidėti stresas.

Norint pagerinti reprodukcinę sveikatą ir padidinti galimybes pastoti, svarbu suderinti darbą ir asmeninį gyvenimą, pakankamai kokybiškai išsimiegoti, vengti sunkių daiktų kėlimo ar sunkaus fizinio darbo ir kaip įmanoma labiau sumažinti streso lygį.

Sunkus darbas ir naktinis grafikas mažina moterų galimybes pastoti. Daniel'o Reche'o/Pexels nuotrauka
Sunkus darbas ir naktinis grafikas mažina moterų galimybes pastoti. Daniel'o Reche'o/Pexels nuotrauka

Ilgos darbo valandos gali tapti nevaisingumo priežastimi

Augantis karjeros siekimo ir nevaisingumo pikas, pasirodo, gali būti glaudžiai susiję aspektai. Mokslininkai išsiaiškino, kad nevaisingumas yra susijęs su ilgomis darbo valandomis, o ypatingai jaunesnių darbuotojų, todėl jaunoms darbuotojoms darbo laiko grafikas esą turėtų būti sudaromas atsižvelgiant į šiuos rezultatus[3].

Nevaisingumas tampa pagrindine lėtine jaunų suaugusiųjų sveikatos problema, o atliktų epidemiologinių tyrimų duomenimis, apie 10-15 proc. visų porų susiduria su sunkumais pastojant. Dėl šios priežasties su socialiniais iššūkiais susiduria vis daugiau išsivysčiusių šalių.

Nustatyta, kad hormoniniai sutrikimai ir sumažėję lytiniai santykiai yra susiję su ilgas darbo valandas dirbančių moterų nevaisingumu. Toks darbas gali sukelti miego sutrikimų ir papildomo streso organizmui, o tai savo ruožtu gali sukelti hormoninius sutrikimus. Skelbiama, kad su miego sutrikimais susijęs hipotalamino, hipofizės ir antinksčių suaktyvėjimas taip pat gali sutrikdyti reprodukcinę sistemą, o cirkadinė disritmija gali tapti nevaisingumo priežastimi.

Visgi, tyrimo išvadose teigiama, kad didžiausias (ne)vaisingumą lemiantis veiksnys yra sumenkęs žmonių lytinis aktyvumas, kurį dažnai įtakoja ilgos darbo valandos ir patiriamas nuovargis.
avatar
done
Evelina Aukštakalnytė
Rašytojas (-a)
Šaltiniai
3.arrow_upward
J. Ahn, S. H. Lee, M. Y. Park, S. H. Oh, W. Lee. The Association Between Long Working Hours and Infertility National Library of Medicine