Nuo naujų metų vartotojams brangs dujos ir elektra
Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT) gyventojų optimistinėms žinioms nenuteikia – jau kitąmet augs ir elektros, ir dujų kainos, o nepaisant žiebiančios į viršų infliacijos, Lietuvos gyventojams, pasirodo, dar nėra taip blogai. Statistikos departamento duomenimis, lyginant šiuos ir pernai metus, gyventojų gerbūvis ir galimybės ne tiek ir daug pasikeitė, o lietuvių finansinė padėtis nėra jau tokia bloga kaip metų pradžioje prognozavo ekonomistai.
VERT skelbia, kad nepaisant kylančių įkainių, gyventojams labai baimintis dėl to nereikėtų, mat atsižvelgiant į Energetikos ministerijos informaciją apie skirtas ir planuojamas skirti valstybės biudžeto lėšas kainų augimo šuoliui sušvelninti elektros energijos ir gamtinių dujų vartotojams, naujuose gruodžio mėn. tvirtinamuose tarifuose esą bus įvertintos Vyriausybės patvirtintos kompensacijos.
„Planuojama UAB „Ignitis“ gamtinių dujų kaina maistui gaminti (iki 300 m3/metus) jas naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams nuo 2023-ųjų sausio mėn. su valstybės kompensacija siektų 1,40 Eur/m3 su PVM (be kompensacijos – 2,39 Eur/m3 su PVM) – 37,3 proc. daugiau nei dabar, namų šildymui (iki 20 tūkst. m3per metus) dujas naudojantiems vartotojams (antros grupės) – 0,92 Eur/m3 su PVM (1,91 Eur/m3 su PVM) – 19,5 proc. daugiau, dar daugiau jų deginantiems (trečios grupės) – 0,88 Eur/m3 su PVM (1,87 Eur/m3 su PVM) – 17,3 proc. daugiau“, – skelbia VERT[4].
Nuo 2023 m. sausio 1 d. UAB „Ignitis“ vidutinė elektros energijos kaina buitiniams vartotojams pritaikius kompensacijas sieks 28 ct/kWh su PVM. Lyginant su kaina, galiojančia šiuo metu, ji didėtų apie 17 proc.
„Buitiniams vartotojams, pasirinkusiems nepriklausomus elektros energijos tiekėjus, numatoma, kad būtų kompensuojama 28,5 ct/kWh su PVM galutinės elektros energijos kainos, bet ne žemiau kaip 28 ct/kWh su PVM. Vartotojams galutinė elektros energijos kaina būtų sumažinta iki 28 ct/kWh su PVM, jeigu nepriklausomo tiekėjo pasiūlyta kaina yra 56,5 ct/kWh su PVM ir mažiau“, – teigiama VERT išplatintame pranešime[4].
Ekonominės padėties pablogėjimo gyventojai beveik nejaučia
Tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dėl infliacijos dangų rėžiančios kainos nėra tokia didelė problema gyventojams kaip gali pasirodyti. Štai šių metų lapkritį atliktas namų ūkių esamos finansinės padėties tyrimas parodė, kad didelės dalies gyventojų teigimu (45 proc.) jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (2021 m. lapkritį šis skaičius siekė 56 proc.), 31 proc. teigė, kad finansinė padėtis šiek tiek pablogėjo (prieš metus 20 proc.), labai pablogėjo 8 proc. gyventojų (prieš metus 3 proc.), o pagerėjo – 15 proc. (pernai 21 proc.), labai pagerėjo – vos 1 proc. gyventojų[6].
Šių metų lapkritį atliktas vertinimas parodė, kad šiek tiek sutaupo 48 proc. namų ūkių (pernai metais buvo 50 proc.), viską, ką gauna išleidžia 39 proc. (lyginant su 41 proc.), maždaug 5 proc. namų ūkių teigia esantys priversti leisti savo santaupas (2021 m. 3 proc.), o 3 proc. – net skolintis pragyvenimo išlaidoms (2 proc.).
Panašu, kad ir toliau gyventojai nejaučia didelio streso dėl finansų, mat net 51 proc. mano, jog jų finansinė situacija per pastaruosius 12 mėnesių nesikeis (2021 m. siekė 55 proc.), šiek tiek pablogės – 18 proc. (prieš metus 16 proc.), labai pablogės – 3 proc. (prieš metus 1 proc.) namų ūkių. Kad namų ūkio finansinė padėtis nors truputį pagerės, teigė 18 proc. (prieš metus 21 proc.) gyventojų.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas neslėpė, kad lietuvių lūkesčiai yra vieni iš labiausiai optimistinių Europos Sąjungoje. Nepaisant aukštos infliacijos, ekonominė situacija šalyje, pasirodo, taip pat geresnė nei buvo tikėtasi.
„Ekonominė situacija yra geresnė, nei buvo tikėtasi. Verslas gana gerai atlaiko energijos išteklių kainų augimą. Žinoma, dalis įmonių stipriai nukentėjo, turėjo pristabdyti ar net nutraukti veiklą, bet tokių nėra daug. Didžioji dalis verslų sugebėjo prisitaikyti – problemas sprendžia lanksčiai ir sumaniai“, – teigė Ž. Mauricas[4].
Finansinę naštą sušvelnino dosnus valstybės biudžetas
Kaip pagrindines visos tos sėkmės priežastis Ž. Mauricas įvardina dosnų valstybės biudžetą, mat augant energijos išteklių kainoms, kompensacijos būstui šildyti pasiekia gerokai daugiau šeimų, o nuo naujų metų esą planuojamas ir minimalios algos bei pensijų ir kitų socialinių išmokų kėlimas.
Ekonomisto tvirtinimu, Lietuva tikrai turi kuo pasigirti – pagal turimą biudžetą lenkiame net Lenkiją, Vengriją ir kitas šalis, kurios išties daug išlaidauja. Išbristi iš duobės šaliai esą padeda ir demografinis prieaugis, kuriam pasitarnavo karo pabėgėliai iš Ukrainos ir imigrantai iš Baltarusijos – pasak jo, dabar vien Vilniuje gyventojų prieaugis siekia 5 proc.[6]
Jis taip pat įsitikinęs, kad didelių netikėtumų neatneš ir ateinantys 2023-ieji, mat infliacija Lietuvoje jau pasiekė savo piką ir pradėjo leistis žemyn.
„Norisi, kad tas kainų augimas sustotų. Tokį scenarijų ir prognozuojame, prie to prisidės pasaulio ekonomikos „atvėsimas“. Belieka tikėtis, kad po 2023 m. pasivažinėjimo amerikietiškaisiais kalneliais vėl grįšime į tvaresnį augimo periodą“, – prognozavo ekonomistas[6].
