Suprasti akimirksniu
  • Vaistą „Zantac“ gaminusiai bendrovei – 80 tūkst. ieškinių dėl vėžio sukėlimo
  • Gamintojas „GSK“ reguliariai įsivelia į vaistų skandalus
  • Nuo 2019 metų reguliariai atšaukiami rinkoje esantys nesaugūs vaistai
Šaltiniai
Vaistai
Vaistas „Zantac“ gali sukelti vėžį. Hush Naidoo Jade Photography/Unsplash nuotrauka

Vaistą „Zantac“ gaminusiai bendrovei – 80 tūkst. ieškinių dėl vėžio sukėlimo

Vaistas „Zantac“, skirtas mažinti padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą, pasirodo, gali sukelti ir vėžį. Dėl šios priežasties JAV jo gamyba dabar jau nutraukta, o farmacijos įmonė „GlaxoSmithKline“ (GSK) sutiko su 80 tūkst. jai pareikštų ieškinių.

„GSK“ sutiko susitarti dėl iki 2,2 mlrd. JAV dolerių sumos, kad būtų išspręsta apie 80 000 ieškinių, kuriuose teigiama, kad jos nutrauktas vaistas nuo rėmens „Zantac“ sukėlė vėžį. Susitarimas apima 93 proc. bylų, su kuriomis susiduria „GSK“.

Dar 70 mln. JAV dolerių bus sumokėta už informatoriaus ieškinį, kuriame „GSK“ kaltinama nuo JAV vyriausybės slėpusi informaciją apie tai, kad vaistas „Zantac“ galimai susijęs su padidėjusia vėžio rizika[1].

Kadaise „Zantac“ buvo geriausiai parduodamas vaistas, tačiau jo gamyba visame pasaulyje buvo pradėta stabdyti kilus susirūpinimui, kad netinkamai laikant pagrindinę jo sudedamąją dalį – ranitidiną – gali susidaryti kancerogenas (NDMA). GSK nuolat atmetinėjo šiuos teiginius, teigdama, kad ekspertų parodymai buvo nepatikimi ir kad nėra jokių nuoseklių įrodymų, siejančių „Zantac“ su vėžiu.

Bendrovė pareiškė, kad bylų sprendimas atitinka jos ilgalaikius interesus, kad būtų išvengta finansinių nuostolių ir užsitęsusio bylinėjimosi. Nepaisant patirtų didelių išlaidų, „GSK“ patvirtino, kad susitarimas neturės įtakos jos augimo programai ar investicijoms į mokslinius tyrimus ir plėtrą.

Vaistas buvo sustabdytas 2019-aisiais, kai buvo nustatyta, kad jo sudėtyje yra NDMA – tikėtino kancerogeno, kurio kiekis „Zantac“ sudėtyje laikui bėgant gali padidėti, o ypač veikiant karščiui.

FDA pareikalavo pašalinti „Zantac“ iš rinkos 2020 m., o gamintojai ir mažmenininkai susidūrė su daugybe vartotojų ieškinių, kuriuose teigiama, kad po ilgalaikio vartojimo jiems išsivystė vėžys. Reaguojant į tai, buvo pakeista „Zantac“ sudėtis, o vėliau buvo pristatytas „Zantac 360“ su famotidinu vietoj ranitidino, kuris laikomas saugesniu.

Bendrovei „GSK“ teks sumokėti 2,2 mlrd. JAV dolerių sumą. Dainiaus Labučio/ELTA nuotrauka
Bendrovei „GSK“ teks sumokėti 2,2 mlrd. JAV dolerių sumą. Dainiaus Labučio/ELTA nuotrauka

Gamintojas „GSK“ reguliariai įsivelia į vaistų skandalus

Tuo tarpu tai ne pirmoji situacija „GSK“ istorijoje, kai ant vaistus gaminančios bendrovės krenta juodas šešėlis. 2012 m. jai buvo skirta 3 mlrd. dolerių bauda – didžiausia JAV sveikatos priežiūros sukčiavimo istorijoje – už neteisėtą prekybą vaistiniais preparatais „Paxil“ ir „Avandia“[2].

2013 m. „GSK“ įsivėlė į kyšininkavimo skandalą Kinijoje, už kurį jai skirta 490 mln. dolerių bauda[3].

Kiti su „GSK“ susiję skandalai – gripo vakcinos kainų skandalas Italijoje (2009 m.), klaidinanti „Ribena“ reklama (2007 m.) ir „Augmentin“ klinikinių duomenų klastojimas (2001 m.). Be to, jai buvo iškelta bylų dėl vaisto „Primodos“, susijusio su įgimtais defektais, ir dėl antimaliarinio vaisto „Tafenokvinas“ – dėl šio sukeliamo sunkaus šalutinio poveikio.

Nuo 2019 metų reguliariai atšaukiami rinkoje esantys nesaugūs vaistai

Deja, net ir šiuolaikinėje medicinoje dar nėra išrasto vaisto nuo visų ligų – štai gydantis nuo vienos ligos vaistiniais preparatais, pasirodo, kartais galima įgyti visai kitą sveikatos sutrikimą – ir net sunkesnį nei tą, nuo kurio buvo gydytasi.

Nuo 2019 m. buvo sustabdyta devynių veikliųjų medžiagų, esančių vaistų sudėtyje, gamyba. Nustatyta, kad vėžį sukėlė ir vaistas „Belviq“ (lorkazerinas), skirtas žmonėms, kovojantiems su viršsvoriu – dėl šios priežasties vaisto gamyba buvo nutraukta 2020-aisiais.

Tais pačiais metais buvo sustabdytas ir II tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms skirtas vaistas „Metformin“ (prailginto atpalaidavimo), mat jame buvo rasta N-nitrozodimetilamino (NDMA) priemaišos pėdsakų.

Dėl rastų šių ir NDEA priemaišų buvo sustabdyta ir vaistų, skirtų reguliuoti aukštą kraujospūdį – „Valsartan“, „Losartan“ bei „Irbesartan“ – gamyba. 2020 m. dėl rastų NDMA priemaišų iš prekybos buvo atšauktas ir kitas skrandžio rūgštingumui reguliuoti skirtas vaistas „Nizatidine“.

Kaip nesaugūs vartoti buvo identifikuoti ir šie vaistai: „Injectafer“ (susijęs su sunkia hipofosfatemija), „Elmiron“ (siejamas su tinklainės pažeidimu ir regėjimo praradimu).

Tais pačiais 2020-aisiais pasirodė ir įspėjimų dėl vaisto „Singulair“ (montelukasto), argumentuojant, kad jis sukelia pavojų psichikos sveikatai, įskaitant ir mintis apie savižudybę.