Faloplastika: lyties keitimo operacija, paliekanti amžiams sužalotą kūną

Lyties keitimas – sudėtinga operacija, atliekama naudojant šlaunies, dilbio ar kitų vietų audinius

Lyties keitimo operacijos tampa vis dažniau pasigirstančia tema, kai kalba pasisuka apie lyties tapatumo sutrikimą ir LGBTQ bendruomenę. Moterimis gimę, tačiau save vyrais laikantys asmenys galiausiai ryžtasi ne tik pasikeisti vardą, gerti steroidus ar pašalinti krūtis. Jie galiausiai nusprendžia žengti paskutinį žingsnį – gultis ant operacinio stalo, kad vietoj makšties būtų sukurta netikra varpa. Tačiau tokia operacija pareikalauja skaudžių pasekmių kūnui, o mainais gaunamas nebūtinai iki galo funkcionuojantis lyties organas.

Faloplastika yra chirurginė procedūra, kurios metu atliekamas varpos konstravimas arba atstatymas^[1].

Ši operacija gali būti atliekama dėl įvairių įgimtų anomalijų ar traumų, kai žmogus netenka varpos audinio ar kažkaip ją sužeidžia. Tačiau vis dažniau ši procedūra suvokiama kaip transseksualų operacija, kurios metu sukonstruojamas vyriškas lyties organas, nors asmuo gimė moterimi.

Tai sudėtinga operacija, kurią turėtų atlikti tik patyrę chirurgai. Jos metu iš šlaunies, dilbio ar kitų kūno vietų paimami audiniai ir iš jų sukuriama nauja varpa. Vėliau taip pat gali būti sukuriama šlaplė ir atliekamas varpos protezo implantavimas, kad naujas penis ne tik leistų nusilengvinti stačiomis, bet ir atliktų seksualinę funkciją.

Tačiau net ir patys geriausi specialistai negali užtikrinti, jog nebus jokių komplikacijų ir pacientas liks patenkintas galutiniu rezultatu. Būtent todėl asmuo, svarstantis apie lyties keitimo operaciją, pirmiausia turėtų kreiptis psichologinės pagalbos ir tvirtai nuspręsti, ar to tikrai reikia, o tada įsigilinti į su šia procedūra susijusias rizikas, komplikacijas ir tai, ko galima tikėtis.

Deja, JAV ir kitose šalyse vis dažniau atliekama ir su džiaugsmu reklamuojama lyties keitimo operacija pateikiama kaip tikras išsigelbėjimas savęs ieškantiems ir ne tame kailyje besijaučiantiems žmonėms. Tačiau pamirštama pirmiausia suteikti reikiamą psichologinę pagalbą, pamėginti išmokyti žmogų susigyventi su savimi, galbūt vaikystėje patirtomis traumomis ir drauge išsamiau papasakoti, jog lyties keitimas yra visam gyvenimui baisius randus kūne paliekanti procedūra. O ir sukonstruoto netikro penio vėliau ir vėl pakeisti į moteriškus lytinius organus jau nebepavyks be ilgos ir varginančios operacijos, po kurios taip pat gali kilti komplikacijų.

Faloplastikos padariniai: nefunkcionuojanti varpa, nevaisingumas, randai ir didžiuliai kūno plotai be normalaus audinio

Apie lyties keitimą nieko prieš tai nežinoję žmonės pirmiausia domisi, iš ko padaromas lytinis organas lyties keitimo operacijoms.

Kaip jau minėjome, bandant sukurti vyrišką lyties organą, iš rankos, kojos ar pilvo išpjaunama oda ir iš jos formuojama varpa. Deja, kaip žinia, žmogaus oda neatauga, todėl išpjauto audinio vietoje lieka didžiulis plotas be normalios odos.

Žinoma, vien tuo procedūra nesibaigia. Dar prieš faloplastiką dažniausiai atliekamos kitos sudėtingos operacijos. Moteriai atliekama histerektomija, kurios metu pašalinama gimda, ir ooforektomija, kurios metu pašalinamos kiaušidės. Taip pat reikalinga vaginektomija – makšties pašalinimas. Po šių procedūrų moteris, žinoma, tampa visiškai nevaisinga ir atkurti vaisingumo nebeįmanoma.

Taip pat prailginama šlaplė (tai vamzdelis, pro kurį šlapimas palieka kūną), kad pacientas galėtų šlapintis stovėdamas. Faloplastikos metu dar reikia sukurti varpos galvutę ir kapšelį, į kurį įkišamos dirbtinės sėklidės. O tam, kad varpa galėtų patirti erekciją, į jos vidų gali būti įdiegiamas specialus prietaisas. Tai dažniausiai daroma jau vėliau, kai pilnai sugyja varpa, tad paciento iš esmės laukia ilgas skirtingų operacijų kelias, kol galės tapti funkcionuojančiu vyru.

Po lyties keitimo operacijos sukurtas netikras lytinis organas dažniausiai būna nejautrus ir vis tiek negali atstoti tikros varpos. T. y., chirurgiškai sukurtas lytinis organas neatlieka savo funkcijos, neteikia didžiulio malonumo bandant užsiimti seksu.

Tad iš esmės lytį pasikeitęs asmuo vis tiek netampa pilnai funkcionuojančiu ir tuo džiaugtis galinčiu vyru. Toks pacientas tiesiog gali nusilengvinti atsistojęs, o dėl to visam gyvenimui sužalojamas kūnas tiek lytinių organų vietoje, tiek ir ten, iš kur buvo paimta oda. Būtent dėl šios priežasties daugelis transseksualų, kai labiau įsigilina į lyties keitimo operacijos peripetijas, nusprendžia atsisakyti tokios procedūros.

Tiesa, kiek jautrus bus naujai sukurtas penis, priklauso nuo to, iš kur buvo paimtas audinys. Jei oda su visais riebalais, nervais ir kraujagyslėmis imama iš rankos, tokiame audinyje būna daugiau nervų ir tai užtikrina didesnius pojūčius. Jei audinys imamas iš nugaros, pacientas veikiausiai išvis nieko nejaus net ir tada, kai naujai suformuota varpa bus pilnai sugijusi. Tam, kad nervai prigytų ir žmogus imtų kažką jausti, gali prireikti nuo 3 savaičių iki metų ar dar ilgiau.

Aiškinama, kad po faloplastikos galima patirti orgazmą^[2], bet nėra jokios garantijos, jog tai tikrai įvyks. Erogeninis jautrumas priklauso ne tik nuo operacijos sėkmės ar panaudoto audinio, bet ir smegenų, nes joms reikia iš naujo išmokti ir suvokti naują dirgiklį. Be to, nebus jokios ejakuliacijos, kadangi pacientas tiesiog fiziologiškai negali to padaryti ir jokia operacija nepadės imituoti ejakuliacijos.

Būtina pažymėti ir tai, jog dirbtinis penis gali apželti plaukais ar prakaituoti, o tikra varpa neturi nei plaukų, nei prakaito liaukų. Kadangi dirbtinė varpa sukuriama paimant audinį iš kojos ar rankos, tame audinyje yra tiek plaukų folikulų, tiek prakaito liaukų.

Net jei moteris prieš lyties keitimą nebuvo linkusi į plaukuotumą ir jau buvo atliktas plaukelių pašalinimas, vis tiek išlieka tikimybė, kad po visų hormoninių vaistų jai ims želti plaukai, įskaitant ir ant naujai suformuotos varpos. Internete jau galima rasti liudijimų, kur apie šį faktą nežinoję transseksualai su liūdesiu prisipažįsta, kad pakeitę lytį pradėjo jaustis dar nelaimingesni, vienišesni ir depresyvesni. Juk vargu ar daug sekso partnerių apsidžiaugia, išvydę plaukuotą ir/ar prakaituotą varpą.

Lyties keitimo operacijos komplikacijos – rimtos, o atsigavimas po jų gali trukti ilgiau nei metus

Nepamirškime ir to, jog dažnu atveju gali pasireikšti lyties keitimo operacijos komplikacijos. Net ir labiausiai patyrę chirurgai negali garantuoti, jog neįvyks jokių lengvų ar daug sudėtingesnių problemų. Faloplastikos komplikacijos gali būtų tokios^[3]:

• infekcija: dažniausiai infekcija paveikia odą šalia pjūvio ir šlaplę,
• dalinis falo praradimas: dirbtinai sukurtas penis kai kuriais atvejais nepalaiko tinkamo kraujo tekėjimo ir tiesiog neprigyja,
• šlaplės susiaurėjimas: nepakankamas kraujo tekėjimas gali sukelti randinio audinio susidarymą ir taip sulėtinti ar blokuoti šlapimo ištekėjimą, o tokios šlaplės struktūros gali sukelti inkstų pažeidimus,
• šlaplės fistulės: gali atsirasti nenormalūs kanalai tarp šlapimo takų ir netoliese esančio organo, pro kuriuos gali nutekėti šlapimas,
• makšties prolapsas: labai retais atvejais makšties viršus gali įkristi į makšties kanalą.

Kiti nemalonūs pojūčiai:

• pykinimas ir/ar vėmimas: gali pykinti tiek nuo anestezijos, tiek nuo skausmą malšinančių vaistų,
• vidurių užkietėjimas: dėl vidurių užkietėjimo neretai pacientams tenka gerti vidurius laisvinančių vaistų,
• kraujas šlapime: kol gyja šlaplė, o pacientas vis dar vaikšto su įvestu kateteriu, jo kraujyje būna šiek tiek kraujo,
• šlapimo nelaikymas: gijimo metu nelaikoma šlapimo ir tai ypač pastebima nusičiaudėjus ar kosėjant, o šlapimo nelaikymas gali tęstis net ~12 savaičių.

O po operacijos laukia ilgas ir varginantis gijimo procesas, kuris trunka kur kas ilgiau nei spėlioja daugelis. Po procedūros reikia apriboti fizinį aktyvumą, įskaitant mankštą, namų ruošos darbus ir fizinį darbą. Kad būtų išvengta infekcijų ar kitų problemų, pjūvių vietos turi būti nuolat švarios ir sausos, pakartotinai reikia perrišti tvarsčius.

Per šį laikotarpį pacientui tenka gerti skausmą malšinančius vaistus, jam taip pat skiriami medikamentai vidurių užkietėjimui palengvinti ir infekcijai išvengti. Gali tekti gerti antibiotikus, vaistus nuo pykinimo ir kitus medikamentus. Maždaug mėnesį ar dar ilgiau pacientas negali normaliai atlikti net tokių paprastų užduočių kaip namų tvarkymas, skalbinių skalbimas ar rūpinimasis augintiniais^[4].

Negana to, kurį laiką jis šlapinasi per kateterį, tad visur vaikšto su šlapimo maišeliu, kuris prisipildo per ~4-5 valandas. Kateteris būna įvestas per pilvą ir/ar įkištas į naująją varpą. Suprapubinis kateteris įprastai ištraukiamas tik po 6 savaičių. Per šį laiką įprasta, jog pacientai patiria šlapimo pūslės spazmus. O jeigu penis buvo sukurtas iš kojos audinio, neretai pacientas po operacijos turi naudotis lazdele ar net neįgaliojo vežimėliu, kol gyja koja.

Per gijimo laikotarpį būtinas atidus paciento stebėjimas, fizinė terapija, reguliarūs apsilankymai pas gydytoją, taip pat reikia stebėti emocijas ir psichologinį poveikį. Nors žaizdų gijimas neužtrunka kelerių metų, tačiau tam, kad netikras penis atliktų savas funkcijas, gali prireikti metų ar net ilgiau. Dažniausiai tai užtrunka ne mažiau nei 6 mėnesius^[5]. Be to, gali prireikti papildomų operacijų, yra didelė komplikacijų rizika, tad visas vargas, medikamentų vartojimas, gijimo procesas gali dar labiau išsitempti.

Lyties keitimo operacijos kaina – didelė: svyruoja tarp 20 000-150 000 JAV dolerių

Medicinos darbuotojai duoda Hipokrato priesaiką, jog nedarys žalos žmonėms ir stengsis juos gydyti. Tačiau panašu, jog lyties tapatumo sutrikimas vis dažniau pasitelkiamas norint užsidirbti didelių pinigų. O drauge visam gyvenimui sužalojami daugybė žmonių, kurie nebūtinai jausis laimingi po to, kai atsiguls ant operacinio stalo.

Lyties keitimo operacijos kaina priklauso nuo daug veiksnių, įskaitant chirurgo patirtį ir kompetenciją, naudojamą techniką bei kitus svarbius faktorius. Tačiau tokia sudėtinga operacija tikrai nėra pigi. JAV faloplastinės operacijos kaina svyruoja tarp 20 000-150 000 dolerių, o kai kuriais atvejais atsieina dar daugiau.

Į šią kainą neįskaičiuota tai, kiek atsieina visi medikamentai, medicininės priemonės, reguliarūs susitikimai su gydytojais jau praėjus operacijai. O jų reikia išties daug, nes sukuriamas ilgalaikis pacientas.

Tad ligoninės, atliekančios faloplastiką ir vėliau prižiūrinčios buvusius pacientus, uždirba didžiulius pinigus. Sklando kalbos, kad užsienyje kai kurios gydymo įstaigos vien iš lyties keitimo procedūrų gauna tokį didelį pelną, jog gali išsilaikyti tik iš faloplastikos atneštų pinigų, nors tai nėra jų pagrindinis užsiėmimas ir tokios operacijos užima tik nedidelę dalį dienotvarkės.

Prognozuojama, jog iki 2026 metų lyties keitimo operacijų rinka pasaulyje sudarys ~1,5 mlrd. JAV dolerių^[6]. Tai didžiulis biznis, užtikrinantis didžiulį pelną ligoninėms, tačiau drauge suluošinantis daugybę pacientų. Tokios komplikacijos kaip šlaplės fistulės ir šlaplės susiaurėjimai yra dažniausios komplikacijos, kurios nutinka net ~75 % po tokių operacijų. Be to, naujausi tyrimai rodo, kad maždaug ketvirtadalis pacientų patiria tam tikras komplikacijas.

Negana to, tikrai ne visi translyčiai asmenys jaučiasi laimingi, kai pagaliau pakeičia moteriškus lytinius organus į vyriškus. Atsiranda net ir tokių, kurie bando atlikti lytinių organų rekonstrukciją ir susigrąžinti senąjį gyvenimą. Tačiau jau būna padaryta neatitaisoma žala, nes žmogus jau būna visam gyvenimui nevaisingas. O dar reikia pridėti ir tai, kad lytinių organų rekonstrukcija yra sudėtinga bei brangi procedūra, kurios būtų buvę įmanoma išvengti, jei dėl savo lyties abejojęs asmuo būtų sulaukęs psichologinės pagalbos ir paramos, o ne skatinamas keisti lytį chirurgiškai.

Pavyzdžiui, Waltas Heyeris su chirurgų pagalba buvo pakeitęs lytį iš vyro į moters, tačiau po kelerių metų ir vėl atsigulė ant operacinio stalo, kad susigrąžintų senąjį gyvenimą^[7]. Dabar jis visiems kartoja, jog daugeliui žmonių, kaip ir jam, tereikėjo psichologinės pagalbos, artimųjų paramos, o ne chirurgų įsikišimo. Jo nuomone, lyties keitimo operacija apskritai yra apgaulė, nes žmonės įtiki, kad ji padės tapti kitos lyties atstovu, nors biologiškai tai nėra įmanoma.

Lyties keitimo operacijos Lietuvoje: pradinis gydymas jau prieinamas nemokamai

Lietuvoje šis klausimas irgi pamažu vis iškyla į dienos šviesą. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys praėjusiais metais įteisino transseksualų gydymą už valstybės pinigus^[8]. Jo įsakymu buvo nustatyta tvarka, kaip galima pasikeisti lytį Lietuvoje.

Seniau lyties keitimas Lietuvoje nebuvo reglamentuotas, todėl nebuvo aišku, kur turėtų kreiptis translyčiai asmenys ir kokias procedūras jiems reikėtų praeiti, kad pasikeistų lytį. Dabar transseksualui reikia kreiptis į šeimos gydytoją, o tuomet su juo turėtų dirbti įvairių specialistų komanda, kuri aiškintųsi paciento psichologinę būklę, savijautą, jo norus ir taip pat skirtų hormonus, jog kūnas palaipsniui pradėtų atrodyti kaip priešingos lyties.

Po A. Dulkio pasirašyto įsakymo, visa ši tvarka, kurios metu su translyčiu asmeniu dirbtų net 8 skirtingų specializacijų specialistai, tapo nemokama. Tad daugybė konsultacijų, reikalingi atlikti tyrimai ir visi kiti susiję klausimai atliekami apmokant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Tiesa, nei hormonai, nei chirurginės lyties keitimo operacijos nėra kompensuojamos, todėl už tai turi susimokėti pats pacientas. Tad vis dar neaišku, kaip pasikeisti lytį Lietuvoje, neturint daug pinigų. Dėl to jau spėjo išreikšti nepasitenkinimą kai kurie Lietuvos translyčiai, nes, jų nuomone, sveikatos draudimas turėtų dengti daugumą procedūrų, įskaitant ir operacijas.

Tuo tarpu Seimo opozicija su Agne Širinskiene priešakyje kaip tik nesuprato A. Dulkio elgesio ir to, kaip galima siūlyti tokius dalykus, kai ligonių kasų finansavimo ir taip smarkiai trūksta įvairiems sunkiai sergantiems ligoniams^[9]. Apie tai aštriai pasisakė ir Seimo narys Aurelijus Veryga^[10]:

„O jei kalbėti apie lytį, tai lytis negali būti pakeista. Mes galime įsivaizduoti, kad ji pakeista. Galime farširuoti žmogų priešingos lyties hormonais, nupjaustyti sveikas krūtis ar keisti išorinius lytinius organus, pakeisti vardą ir pavardę, perrengti, tačiau tai lyties nepakeičia. <..>. Medicinoje egzistuodavo auksinė taisyklė: pirmiausia nepakenk. Jos nelieka. Ar mes turėjome Lietuvoje rimtą diskusiją su psichologais, psichiatrais, medicinos etikos žinovais ir t.t.? Turėjom? Ne.“

Tuo tarpu Tomas Vytautas Raskevičius tokiems komentarams griežtai nepritarė ir klausė:

„Oponentai gal galėtų pasakyti, kokią dar ligą ir jos gydymo tvarką mes nustatome įstatymu? Gal jie galėtų pateikti pavyzdžių? Ar vėžio gydymui reikia atskiro įstatymo? O hipertenzijai?“

Masiškai daugėja vaikų, kurie nėra tikri dėl savo lyties ar seksualinės orientacijos

Visgi, nepaisant to, jog kai kurie žmonės išties jaučiasi laimingesni ir pagaliau esantys savimi, kai atlieka lyties keitimo operaciją, lygiai taip pat yra nemažai tų, kurie patiria komplikacijas, nusivilia gautais rezultatais arba tiesiog gailisi, suvokę, jog padarė didelę klaidą. Tačiau tiek medicinos bendruomenė, tiek pati visuomenė vis labiau įtiki, kad lyties keitimas yra saugus ir užtikrintas būdas translyčiams asmenims būti laimingiems. Tuo tarpu Dr. Patrickas Lappertas, jau daugelį metų dirbantis rekonstrukcinės chirurgijos srityje, sako^[11]:

„Visą dieną skaitau mokslinę literatūrą šia [red. past. transseksualų lyties keitimo] tema. Beveik viskas sudaryta iš pačių žemiausių mokslinių įrodymų; nedideli tyrimai, kuriuose dalyvavo nedaug pacientų, stebimų trumpą laiką, jie visi buvo šališki savo atrankos būdui (nusižudę pacientai negrįžta atsakyti į neaiškius klausimynus apie jų laimės pojūtį). Tai NĖRA įrodymais pagrįsta priežiūra. Tai yra mažiausiai patikima [mokslinių] įrodymų forma, tačiau transseksualų gydymo pramonė tuo patenkinta jau penkiasdešimt metų ir, atrodo, nėra suinteresuota atsakyti į pačius pagrindinius klausimus apie šią būklę.“

O nuolatinės kalbos apie netradicinės orientacijos asmenų problemas ir teises, toleranciją ir savo seksualines paieškas pamažu, regis, duoda vaisių. Vieni džiaugiasi vis gerėjančiomis sąlygomis LGBTQ bendruomenei, kiti kritikuoja tokį reiškinį, tad tai vis dar yra gan jautri, daug nesutarimų ir aistrų kelianti tema. Tačiau jau pastebėta, kad LGBTQ bendruomenė nuolat plečiasi ir tai ypač palietė paauglius ar neseniai pilnametystės sulaukusius žmones.

Vos per penkerius metus paauglių ar jaunų suaugusiųjų transseksualų populiacija išaugo itin ryškiai – JAV ji padvigubėjo^[12]. Manoma, jog vien JAV yra 1,6 milijono transseksualų, kuriems šiuo metu yra 13 ar daugiau metų. Nors iš esmės skaičiai atrodytų panašūs į 2017 metais darytą tyrimą, tačiau per šį laiką smarkiai pakilo jaunų transseksualų kreivė, kurioje atsidūrė 13-24 metų asmenys.

Panašius pasikeitimus galima stebėti ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Anglijoje prieš dešimt metų į Lytinę tapatybės plėtros tarnybą (GIDS) buvo nukreipta vos mažiau nei 250 paauglių ir iš jų dauguma buvo berniukai. Tuo tarpu 2021 metais tokių buvo jau daugiau nei 5 000 ir dauguma jų moteriškos lyties^[13]. Dr. P. Lappertas sako:

„<...> per pastaruosius penkerius metus įvyko šios diagnozės sprogimas. Anksčiau tik 0,2 % vaikų buvo susipainioję dėl savo lyties ir beveik visada tai buvo labai jauni berniukai. Staiga diagnozė išaugo <...> ir [dauguma yra] moterų paauglystėje ir jauname amžiuje. Kaip tai gali būti biologiškai sukelta? Ar įvyko masinė mutacija? Ar kažkas yra geriamajame vandenyje? Atrodo, kad translyčių asmenų pramonei net nerūpi užduoti klausimą: „Kodėl vyksta lytį supainiojusių vaikų epidemija?“.

Psichologinė pagalba lyties tapatumo klausimais yra nežalojantis ir veiksmingas būdas pamilti save

Deja, nepaisant augančių skaičių, vis dar yra per mažai pagalbos tiek dėl savo lyties abejojantiems vaikams, tiek ir jų tėvams. Vaikai dažniausiai semiasi žinių iš socialinių tinklų ir interneto, kur apstu daugybę nuomonę formuojančios informacijos, skatinančios gerti vaistus ir galiausiai griebtis chirurgijos.

Taip nepilnamečiai susiformuoja iliuziją, jog vienintelis teisingas kelias – tai lyties keitimas, nors galbūt po kelerių metų jau galvotų kitaip ar tiesiog jaustųsi laimingi priėmę save be chirurginės intervencijos. O tėvai jaučiasi pasimetę, nes nežino, kaip geriausiai reaguoti į savo lytinės tapatybės ieškantį nepilnametį ir kaip jam padėti.

Į tai atkreipęs dėmesį dr. P. Lappertas griežtai nesutinka su hormoniniais preparatais ar faloplastika nepilnamečiams ir sako, jog vaikams būtina visai kitokia pagalba:

„<...> tris kartus bandžiusiam nusižudyti vaikui reikia meilės ir profesionalios priežiūros. Ko jam nereikia, tai visam laikui gyvenimą keičiančių vaistų ir chirurgijos. Asmuo, sergantis depresija ir linkęs į savižudybę, taip blogai priima sprendimus, kad yra laikomas nekompetentingu duoti sutikimą medicininei priežiūrai.“

Dr. P. Lappertas taip pat priduria:

„Psichologinė priežiūra, šeimos terapija ir kai kuriais atvejais tam tikrų vaistų vartojimas pasitvirtino kaip veiksmingas būdas. Daugiau nei 80 % taip gydomų vaikų iki vėlyvos paauglystės atsisako savo lyties neatitikimo idėjos. Tačiau jei leisite jiems patekti į transseksualų gydymo pramonės rankas, beveik 100 % žmonių ir toliau kentės nuo lyties disforijos ir galiausiai turės tokią pačią didelę savęs žalojimo riziką, įskaitant piktnaudžiavimą alkoholiu, narkomaniją, hospitalizaciją psichiatrinėje ligoninėje ir savižudybę. Tai jau nekelia abejonių. Štai kodėl Švedija, Suomija ir JK atsisakė brendimo blokatorių, kryžminės lyties hormonų ir chirurginių operacijų vaikams, turintiems lyties tapatumo problemų.“

Minesotos įstatymai leis atimti vaikus iš tėvų, nesutinkančių su vaiko lyties keitimu

Deja, panašu, jog kai kur žengiama visiškai kita linkme. Vietoj psichologinės pagalbos, šeimos terapijos, mokymų tėvams ir panašių neinvazinių būdų padėti vaikams ir jų tėvams, Minesotos įstatymų leidėjai priėmė visiškai priešingą įstatymą. Valstija taps transseksualių vaikų prieglobsčiu, jei šie norės gauti medicinines lyties keitimo procedūras. Jiems bus suteikti medikamentai ir galimybė pakeisti lytį, net jei tai bus draudžiama kitur. Panašūs įstatymai jau pristatyti ir Kalifornijoje bei kitose valstijose, kurias valdo demokratai.

Visgi, nors kai kuriems tai gali atrodyti kaip itin teigiamas pokytis, kiti politikai ir advokatai jau spėjo pastebėti galimas grėsmes. Tokie įstatymai ne tik dar labiau skatintų jau ankstyvame amžiuje keisti lytį, bet ir kurtų nemalonias situacijas.

Naujuoju įstatymu siekiama užtikrinti, jog vaikams, kuriems atliekamos lyties keitimo procedūros Minesotoje, nebūtų taikomi kitų valstijų vaikų apsaugos įstatymai. Teisės aktai surašyti taip, kad tėvai, kurie atsisakytų sutikti su vaiko lyties keitimo procedūromis, netektų jo globos^[14].

Tai, deja, nebūtų pirmi bandymai atimti vaikus vietoj to, kad tiek tėvams, tiek vaikams būtų suteikta reikiama pagalba. Pavyzdžiui, jau prieš trejus metus Australijoje iš tėvų buvo atimta penkiolikmetė, kai šie atsisakė leisti dar nesuaugusiai dukrai pasikeisti lytį. Tėvai tikino, jog vien dėl šio fakto jie buvo laikomi smurtautojais ir galiausiai vaikas buvo išvežtas pasitelkiant policijos pagalbą^[15].