Socialiniai tinklai į mus taikosi tikslinėmis reklamomis ir pažintimis
Vienas „TikTok“ vartotojas prieš kurį laiką paskelbė vaizdo įrašą, kuriame pasidalino istorija, jog drauge su savo seserimi aptarinėjo tualetinio popieriaus kainą. Netrukus, naršant „Facebook“ socialiniame tinkle, jis pastebėjo skirtingų rūšių tualetinio popieriaus reklamas. Vėliau jis su savo mergina diskutavo apie vieną kompiuterinį vaizdo žaidimą, apie kurį niekada anksčiau nekalbėjo ir juo nesidomėjo. Kaip ir galima numanyti, netrukus „Facebook“ pradėjo jam siūlyti išmėginti šį žaidimą[1].
Tokių istorijų – daugybė ir jų toli ieškoti net nereikia. Tikriausiai daugelis mūsų esame kalbėję apie svajonę apsilankyti kokioje nors egzotiškoje šalyje, o jau netrukus, naršydami internete išvydome kelionės pasiūlymus būtent šia kryptimi. Pasiskundę, kad mūsų kompiuteris veikia prastai, jau netrukus galėjome pastebėti būtent šių įrenginių reklamas. Kartais net atrodo, kad socialiniuose tinkluose mūsų akiratyje pasirodo tie profiliai, kurių savininkus neseniai sutikome, o produktų ar paslaugų reklamos pasirodo mums vos apie tai tyliai pagalvojus.
Iš tiesų, pastaraisiais metais nuolat sklido komentarai apie tai, kad „Facebook“ bei kiti didieji socialiniai tinklai klausosi mūsų per telefono mikrofoną. Nors kurį laiką „Facebook“ tokią teoriją neigė, 2016 m., kai įvairios istorijos ir diskusijos apie didžiųjų kompanijų pasiklausymą tik išpopuliarėjo, „Facebook“ atsakė štai ką:
„Facebook“ nenaudoja jūsų telefono mikrofono, kad informuotų apie reklamas arba pakeistų tai, ką matote naujienų sraute. Kai kuriuose neseniai pasirodžiusiuose straipsniuose buvo teigiama, kad turime klausytis žmonių pokalbių, kad galėtume jiems rodyti atitinkamus skelbimus. Tai netiesa. Skelbimus rodome remdamiesi žmonių interesais ir kita profilio informacija, o ne tuo, apie ką jūs garsiai kalbate“[2].
Jau vėliau „Facebook“ patikslino, kad programa naudoja mikrofoną tik tuo atveju, jei vartotojas suteikia programai leidimą naudoti mikrofoną ir naudoja funkciją, kuriai aiškiai reikalingas mikrofonas, pavyzdžiui, garso ar vaizdo įrašymui.
„Suprantame, kad kartais reklamos gali būti tokios specifinės, kad atrodo, jog turime klausytis jūsų pokalbių per mikrofoną, bet taip nėra. Jūsų mikrofoną naudojame tik tuo atveju, jei davėte mums leidimą ir aktyviai naudojatės funkcija, kuriai reikalingas mikrofonas. Jei norite labiau kontroliuoti, kaip jūsų informacija daro įtaką skelbimams, kuriuos jums rodome, galite tai padaryti keliose vietose. Galite peržiūrėti kai kuriuos su konkrečiais skelbimais susijusius nustatymus savo skelbimų nustatymuose arba galite peržiūrėti savo informaciją ir pašalinti tai, ko nenorite, kad naudotume“, – teigiama socialinės platformos taisyklėse[3].
O naujų „Facebook“ draugų siūlymas veikia ir pagal asmenų buvimo vietos stebėjimus. Taip pat stebimi telefono kontaktai, bendri draugai ir draugų sąrašas kitose socialinių tinklų programėlėse[4]. Be to, algoritmas taip pat atsižvelgia į mašininio mokymosi metodus, kad laikui bėgant pagerintų savo tikslumą. Jis taip pat randa šalutinį bendravimą su siūlomais draugais, atsižvelgdamas į draugų užklausas, apsikeitimus žinutėmis ir kitas sąveikas.
Vartotojai nėra aktyviai sekami, bet jų duomenis apdoroja pažangiausi algoritmai
Tokios platformos, kaip „Facebook“, „Instagram“ ir kitos, bent jau oficialiai, aktyviai nesiklauso mūsų pokalbių. Akivaizdu, kad tai būtų ne tik neteisėta, bet ir labai nepraktiška tokių duomenų saugojimo ir analizės logistikos prasme. Tačiau tai nereiškia, kad masinis vartotojų stebėjimas visiškai nevyksta. Šiam reikalui yra pritaikomi algoritmai ir kitos technologijos.
Taigi, jeigu draugai pasakoja apie tai, kaip kartą vyko į Japoniją ir įsimylėjo japonų virtuvę, po kelių valandų savo „Facebook“ naujienų sraute jūs rasite naujo, mieste esančio suši restorano reklamą. Tai sudėtingų sekimo algoritmų rezultatas[5].
Siekdamas pateikti tikslinius skelbimus ir reklamas „Facebook“ naudoja vietos stebėjimą, elgsenos internete analizę ir net draugystes. Jei jūsų draugas internetu bendravo ir sąveikavo (pasekė, paspaudė „patinka“ ir pan.) su restoranu, o jūs buvote toje pačioje vietoje kaip ir jis, „Facebook“ algoritmas daro logišką išvadą, kad jus taip pat gali dominti japoniškas maistas.
Šie algoritmai neapsiriboja vien vietos sekimu. Jie lygina jūsų pomėgius, demografinius duomenis ir veiklą internete su jūsų draugų pomėgiais, demografiniais duomenimis ir veikla internete.
Jei jūsų profiliai panašūs ir jūsų draugas susidomėjo produktu, tai „Facebook“ supranta kaip ženklą parodyti jums tą patį skelbimą.
Be to, kartais atrodo, kad „Facebook“ net žino, ką galvojame. Tai nėra visiškas pramanas, o gera duomenų analizė. Kiekvienas paspaudimas ir bendrinimas padeda suprasti vartotojo pomėgius, todėl platforma gali rodyti skelbimus ir reklamas, kurie atrodo svarbūs.
Taikymasis į mūsų mintis jau ne už kalnų
Nors dabar vis dar manome, kad idėja, jog mūsų mintys yra nuskaitomos, o jų pagrindu mums yra pasiūloma vienokia ar kitokia reklama, yra visiška fantastika, iš tiesų, smegenų siunčiamus signalus nuskaitančius prietaisus milijonai žmonių visame pasaulyje jau naudoja kasdien.
Pavyzdžiui, Kinijoje tokios technologijos „pasitarnauja“ darbovietėse: užfiksuoti net atvejai, kai asmenys iš darbo vietos buvo siunčiami namo, nes smegenų rodikliai atskleisdavo, kad asmuo negali susikaupti, galvoja ne apie darbą ir pan.
JAV ekspertai perspėja, kad Kinija savo pavojingomis smegenų kontrolės technologijomis jau yra taip užpildžiusi JAV rinką, kad „minčių skaitymo“ įrenginius įsigyti gali beveik visi panorėję ir nepagailėję šiam reikalui gana apvalios pinigų sumos.
Pavyzdžiui, tiek JAV, tiek ir kitose užsienio šalyse parduodamus įrenginius, tokius kaip „Flowtime“, gamina Kinijos technologijų gigantė „Enter Electronic Technology“. O „Entertech“ renka ne tik savo naudotojų smegenų veiklos duomenis, Bendrovė kaupia ir žmonių asmeninius duomenis, GPS signalus, kitų prietaisų jutiklius, IP adresus, operacines sistemas, nukreipiančius tinklalapius ir kitus aplankytus puslapius.
Ne vienerius pastaruosius metus Kinijos valdančioji komunistų partija vykdo ir kampaniją, kurios tikslas pertvarkyti savo piliečių protus ir sąmonę. Kinijos komunistai tiki, kad mintis lemia veiksmus, taigi, jei milijonus kinų pavyks priversti „teisingai mąstyti“, jie „teisingai elgsis“. Galbūt ateityje taip būsime išmokyti mąstyti ir apie vieną ar kitą produktą, paslaugą ir kitą mums siūlomą įsigyti pirkinį.
