Ukraina siekia narystės jau 2027 metais ir tai sieja su saugumo garantijomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad Ukraina siekia tapti Europos Sąjungos nare jau 2027 metais. Jis šią datą įvardijo kaip realią ir teigė, kad narystė ES būtų viena svarbiausių saugumo garantijų po karo pabaigos. Pasak jo, Ukraina jau dabar prisideda prie Europos saugumo, technologijų ir ekonomikos.
V. Zelenskis taip pat teigė, kad Ukraina techniškai galėtų būti pasirengusi narystei iki 2027 metų, jei dar šiemet būtų atverti visi stojimo derybų skyriai. Ukraina kandidatės statusą gavo 2022 metais, o oficialios stojimo derybos pradėtos 2024-aisiais. Europos Sąjunga šiuo metu teikia techninę pagalbą Kyjivui, tačiau dalį derybų skyrių vis dar blokuoja Vengrija, nurodydama saugumo ir ekonomines rizikas.
Tuo pat metu Briuselyje svarstoma ir vadinamoji „laipsniškos narystės“ idėja, kuri leistų Ukrainai dalinai integruotis į ES dar nebaigus visų reformų. ES pareigūnai nurodo, kad Ukraina, nepaisant karo ir taikos derybų, vykdo itin spartų stojimo procedūrų derinimą.
Europos lyderiai perspėja, kad 2027 metų terminas neatitinka stojimo proceso realijų
Dalis Europos lyderių į šiuos pareiškimus reagavo atsargiai. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad Ukrainos narystė ES jau 2027 metais yra „neįmanoma“ ir neatitinka stojimo proceso realijų.
Jo teigimu, kiekviena kandidatė privalo įvykdyti vadinamuosius Kopenhagos kriterijus – politinius, ekonominius ir teisinius reikalavimus, kuriems įgyvendinti paprastai prireikia daug metų.
F. Merzas pabrėžė, kad Ukraina gali būti palaipsniui artinama prie Europos Sąjungos, tačiau spartus priėmimas per tokį trumpą laiką nėra įgyvendinamas. Panašiai pasisakė ir Bavarijos premjeras Markusas Söderis, teigęs, jog greitas Ukrainos priėmimas galėtų per daug apkrauti Sąjungą ir kelti grėsmę jos vidinei sanglaudai.
Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat buvo užsiminęs, kad Ukrainos stojimo procesas gali užtrukti ne vieną dešimtmetį, net ir esant politinei valiai artinti šalį prie ES.
Apklausos rodo, kad pagreitintas stojimas neturi plataus visuomenės palaikymo
Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad didžioji dalis europiečių nepritaria Ukrainos priėmimui į ES pagreitinta tvarka. Remiantis „Századvég“ fondo atlikta „Europe Project“ apklausa, 75 proc. respondentų mano, kad Ukraina neturėtų būti priimta neįvykdžiusi visų nustatytų stojimo sąlygų.
Tik 18 proc. apklaustųjų palaikytų neatidėliotiną Ukrainos narystę. Tuo metu 43 proc. pasisako už įprastą, rezultatų pagrindu grindžiamą procesą, o 32 proc. nepritaria Ukrainos stojimui apskritai. Apklausos duomenimis, nė vienoje ES valstybėje dauguma nepalaikė greito priėmimo.
Respondentai dažniausiai nurodo ekonomines ir saugumo rizikas. 59 proc. nerimauja dėl galimo poveikio ES ūkininkams ir žemės ūkio rinkai, 53 proc. – dėl maisto saugos.
Dar 55 proc. apklaustųjų baiminasi, kad karas ir pokarinis laikotarpis gali paskatinti migracijos srautus, o 52 proc. mano, jog Ukrainos narystė sumažintų finansinę paramą dabartinėms ES valstybėms narėms. Apklausos autoriai pabrėžia, kad neatsakius į šiuos klausimus, pagreitintas Ukrainos stojimas neturi tvirto visuomenės palaikymo.
