Vilnius turi evakuacijos planą, kuris realybėje neveiktų?
Vilniaus pristatytas evakuacijos planas turėjo įnešti daugiau saugumo, tačiau sukėlė daugiau klausimų nei atsakymų. Aplinkinių savivaldybių merai ėmė garsiai įvardyti – jei išties prireiktų masiškai trauktis iš sostinės, kai kurie keliai žmonių srautų tiesiog neatlaikytų.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas tikina – didžioji dalis miestiečių spruktų dar iki oficialių nurodymų, o neturintys automobilių būtų evakuojami autobusais. Tačiau jau dabar aišku – svarbiausios išvykimo kryptys link Panevėžio, Klaipėdos ar Alytaus – perpildytos ir prieš ištinkant krizinėms situacijoms.
LRT žurnalistai praktiškai išbandė planuojamas evakuacijos trasas. Į Panevėžio pusę – spūstys jau ties miesto riba. Į Klaipėdą – transportas stringa ties Kauno kryptimi[1].
Tiek Širvintos, tiek Trakai, tiek Vilniaus rajonas pabrėžia – infrastruktūra pasenusi, keliai – siauri, tiltai – kritinės būklės. Savo ruožtu savivaldybės beda pirštu į centrinę valdžią: evakuacija nėra tik Vilniaus reikalas, reikalingas nacionalinis požiūris, finansai ir planavimas. Vis dėlto bėda po vieną nevaikšto ami žmonės turės kažkur vykti, o daugelis šalies savivaldybių neturi nei infrastruktūros, nei plano, nei lėšų tūkstančiams gyventojų priimti.
Evakuacijos realybė – ne tik kamščiai, bet ir žmogiškųjų resursų stygius. Karo atveju į tą pačią gatvę vienu metu bandytų lįsti ir civilių kolonos, ir karinė technika. Kuro normavimas, senelių ir vaikų transportavimas, vairuotojų stygius – visa tai kelia klausimą: ar tikrai esame pasiruošę?
Sostinės savivaldybės pastangos sukurpti gyventojų evakuacijos planą sulaukė kritikos
Vilniaus savivaldybė pirmąkart paviešino, kaip miestiečiai būtų evakuojami karo, branduolinės nelaimės ar stichinės katastrofos atveju. Numatytos trys pagrindinės kryptys – į Panevėžį ir Šiaulius, į Klaipėdą per Kauną bei į Alytų su galimybe trauktis Lenkijos link. Tačiau net patys plano rengėjai pripažįsta – realybėje šie keliai vos pakelia kasdienį srautą, o krizės metu gali tapti tiesiog spąstais.
Pirmasis žingsnis – perspėjimas per sirenas ar žinutes. Toliau gyventojai turi apsispręsti: važiuoti patys ar laukti savivaldybės autobusų viename iš specialių susirinkimo taškų – daugiausia tai būtų mokyklos ar darželiai. Gynybos ekspertai ragina apsispręsti iš anksto, nes likus namuose paskutinę akimirką – spręsti gali nebebūti kada. Bet didžiausia bėda – kad ir kur važiuotum, vis tiek įstrigsi keliuose, kurie neparuošti tokiai apkrovai. Policija žada rankinį eismo valdymą, bet net ir tai vargu ar apsaugotų nuo kamščių.
Kol sostinės vadas išskiria penkis probleminius ruožus ir prašo daugiau paramos iš centrinės valdžios, buvęs meras Artūras Zuokas sako tiesiai – tai „pasityčiojimas iš sveiko proto“.
Atsargos karininkai vertina blaiviai: planas netobulas, bet bent jau jis yra. Visgi esminis klausimas išlieka – ar planas veiks tada, kai kils tikroji grėsmė? Juk net pats meras pripažįsta – miestui evakuoti prireiktų 2–3 dienų, o per tiek laiko kai kurie pavojai jau gali būti nebe teoriški, o mirtinai realūs.
Pristatytas vilniečių evakuacijos planas
Vilnius pirmasis Lietuvoje pristatė universalų evakuacijos planą, parengtą reaguojant į pastarųjų metų įvykius – karą Ukrainoje ir lėktuvo katastrofą Žirmūnuose. Šis planas skirtas tiek pavieniam daugiabučiui, tiek viso miesto evakuacijai. Jis viešai prieinamas svetainėje saugusvilnius.lt bei seniūnijose.
Evakuacijos maršrutai sudėlioti pagal tris pagrindines kryptis: Panevėžys–Šiauliai, Kaunas–Klaipėda ir Alytus–Lenkijos siena. Kiekvienai seniūnijai parengti konkretūs maršrutai su „Google Maps“ nuorodomis, pažymėti apie 60 surinkimo ir 10 tarpinių punktų. Kritinės vietos, kuriose gali susidaryti spūstys – Valakampių tiltas, A1 išvažiavimas, Geležinio vilko–Molėtų sankryža – įtrauktos į prioritetinius rekonstrukcijos planus.
Evakuacija suplanuota penkiais etapais: pranešimas sirenomis ir SMS, žmonių nukreipimas į punktus, pagalba kelyje, organizuotos kolonos su palyda ir sugrįžimo tvarka. Gyventojai kviečiami iš anksto pasirinkti, kaip evakuosis – savo transportu, su savivaldybės pagalba ar kaip pažeidžiami asmenys, kuriems pritaikytas viešasis transportas. Neviešojoje plano dalyje derinami kariuomenės, policijos, PAGD, Raudonojo Kryžiaus ir Šaulių sąjungos veiksmai.
Tyrimai rodo, kad tik pusė šalies gyventojų turi trijų parų atsargas, todėl tiek žemėlapis, tiek programėlė skirti ne panikai, o praktiniam pasirengimui. Rekomenduojama parsisiųsti planą, pasiruošti 72 valandų evakuacijos krepšį, susitarti dėl susitikimo vietos su artimaisiais ir įsiminti civilinės saugos numerį – 19101.
