Pirmą kartą EP rinkimuose dalyvaujančios partijos turi surinkti 10 tūkst. parašų
Iki Europos Parlamento (EP) rinkimų lieka du mėnesiai. Nors kol kas daugiau dėmesio sulaukia vos už keturių savaičių įvykti turintys Lietuvos prezidento rinkimai, partijos ir koalicijos, turinčios ambicijų EP rinkimuose, taip pat nesnaudžia.
Dar praėjusią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskelbė, jog pareiškinius dokumentus dėl dalyvavimo EP rinkimuose pateikė 18 partijų. Apie planus jungtis į koaliciją pranešė Lietuvos krikščioniškosios demokratijos (LKDP) ir Žemaičių partijos, susibūrusios į „Taikos koaliciją“.
Šiuo metu VRK tikrina, ar partijų pateikti dokumentai ir keliami kandidatai atitinka Rinkimų kodekse nustatytus reikalavimus. Tuo pat metu nesnaudžia ir politiniai dariniai: jie iki balandžio 25 d. turi surinkti po mažiausiai 10 tūkstančių rinkėjų parašų. Tik tada jiems bus suteikta galimybė kelti kandidatų sąrašą, kuriame privalės būti mažiau kaip 5 ir ne daugiau kaip 22 kandidatai.
Nors pagal Rinkimų kodeksą, rinkėjų parašų nereikia rinkti toms partijoms, kurios jau yra dalyvavusios paskutiniuose EP rinkimuose ir jų metu surinkusios daugiau nei 10 tūkstančių balsų, likusios politinės jėgos dabar aktyviai vilioja rinkėjus pasirašyti būtent už jas.
Tuo užsiima devynios partijos, besirengiančios EP rinkimuose dalyvauti pirmą kartą. Tai Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (LKDP), Krikščionių sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Žemaičių partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Nacionalinis susivienijimas, Laisvės partija, politinė partija „Lietuvos sąrašas“. Šią savaitę parašus pradėjo rinkti ir Liaudies partija[1].
Nors galutiniai EP rinkimuose dalyvaujančių politinių partijų ir jų keliamų kandidatų sąrašai paaiškės ne vėliau kaip gegužės 9 d., kai VRK priims sprendimus dėl registravimo, įvertins ir suskaičiuos surinktus parašus, jau dabar galima numanyti, kurioms partijoms pavyks pasiekti ir viršyti 10 tūkst. parašų ribą, o kurioms – ne.
Juk kai kuriais atvejais, iki parašų rinkimo pabaigos likus vos dviems savaitėms, partijoms trūksta ištisų tūkstančių parašų. Už dalį politinių darinių šiuo metu yra pasirašę vos keli šimtai rinkėjų.
Mažiausiai parašų surinko Liaudies partija, prastai sekasi ir lenkams
Balandžio 10 d. duomenimis, „Rinkėjo puslapyje“ visos pirmą kartą EP rinkimuose dalyvaujančios partijos jau sulaukė piliečių palaikymo, nors ir gana skirtingo.
Apie jungimąsi į koaliciją su Žemaičių partija vakar oficialiai pareiškusi Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija turi 3 105 parašus, o Žemaičių partija – 1 354 rinkėjų parašus. Pasibaigus šiam etapui, koalicijos partnerių surinkti parašai bus sumuojami, kol kas bendra parašų suma – 4 459[2].
Krikščionių sąjunga surinko 1 596 parašus, o Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) kol kas turi tik 568 parašus. Kol kas prastai sekasi ir Lietuvos liaudies partijai. Už ją yra pasirašę tik 63 asmenys. Kita vertus, partija parašus rinkti pradėjo tik balandžio 8 d.
Politinė partija „Lietuvos sąrašas“ turi 1 363 parašus. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ jau yra surinkusi 3 487 elektroninius rinkėjų parašus, Nacionalinis susivienijimas – 6 661 parašą, o pirmą kartą EP rinkimuose taip pat dalyvaujanti Laisvės partija –7 535.
Anksčiau jau dalyvavusios politinės partijos šiuo metu parašų nerenka, tačiau pateikiame ir bendrą, planuojamą EP rinkimų dalyvių sąrašą.
- Darbo partija
- Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“
- Krikščionių sąjunga
- Laisvės partija
- Liberalų sąjūdis
- Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija (LKDP)
- Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠA)
- Lietuvos liaudies partija
- Lietuvos regionų partija
- Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)
- Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS)
- Lietuvos žaliųjų partija
- Nacionalinis susivienijimas
- Partija „Laisvė ir teisingumas“
- Politinė partija „Lietuvos sąrašas“
- Lietuvos šeimų sąjunga (Jaunoji Lietuva)
- Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai)
- Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)
- Žemaičių partija.
Verta atsiminti, kad „Rinkėjo puslapyje“ pateikti parašai yra surinkti tik elektroniniu formatu. Partijos reikiamą skaičių parašų taip pat renka ir popieriniame formate. VRK primena, kad piliečiai turi teisę išreikšti palaikymą tiek vienai, tiek ir kelioms ar net visoms politinėms partijoms.
Vis dėlto, nors savo parašu rinkėjas gali paremti tiek politinių partijų, kiek nori, už kiekvieną partiją galima pasirašyti tik vieną kartą: elektroniniu būdu arba popieriniame lape. Jeigu bus užfiksuotas parašų pasikartojimas, nei vienas rinkėjo parašas nebus įskaitytas.
2019 m. EP rinkimuose beveik visi politiniai dariniai surinko reikiamą skaičių parašų
Laukiant parašų rinkimo finišo tiesiosios, galima pasižvalgyti į tai, kaip gi šis procesas klostėsi prieš penkerius metus.
2019 m. EP rinkimuose VRK neregistravo tik vieno, skandalingojo advokato, išgarsėjusio dėl karininko Jono Noreikos–Generolo Vėtros atminimo lentos sostinės centre sudaužimo, Stanislovo Tomo visuomeninio komiteto[3]. Komitetas surinko 10 044 parašus, bet per tikrinimo procesus dalis jų buvo išbrokuoti. Paaiškėjo, kad tarp jų, buvo dalis lapų su parašais už pretendentą į kandidatus Kazimierą Juraitį.
Likusios partijos ir komitetai reikiamą parašų skaičių pasiekė. EP rinkimuose iš viso varžėsi 12 politinių darinių, kandidatų sąrašuose buvo įrašyta 312 politikų. Partijos kėkė 238 kandidatus, o komitetai – 74.
2019 m. EP rinkimuose dalyvavo „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos ir politinės partijos „Rusų aljansas“ koalicija, rinkimų komitetas „Prezidento Rolando Pakso judėjimas“, Socialdemokratų partija, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, rinkimų komitetas „Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!”, Darbo partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“, rinkimų komitetas „Stipri Lietuva vieningoje Europoje“, rinkimų komitetas ,,Lemiamas šuolis“, Centro partija, Lietuvos laisvės sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija.
EP rinkimus prieš penkerius metus laimėjo konservatoriai. Lietuvos piliečiai, į EP tradiciškai rinkę 11 europarlamentarų, 3 mandatus skyrė konservatoriams, partija gavo 18,6 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų. Po du mandatus gavo socialdemokratai ir „valstiečiai“. Į EP taip pat pateko po vieną Darbo partijos, Liberalų sąjūdžio, „Aušros Maldeikienės traukinio“ ir Valdemaro Tomaševskio bloko atstovą[4].
Taip EP atsidūrė konservatoriai Liudas Mažylis, Rasa Juknevičienė ir Andrius Kubilius, „socdemų“ atstovai Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas, „valstiečiai“ Bronis Ropė ir Šarūnas Marčiulionis, kurį pakeitė Stasys Jakeliūnas, Darbo partijos atstovas Viktoras Uspaskichas, kitų politinių blokų atstovai – V. Tomaševskis, Petras Auštrevičius bei A. Maldeikienė.
Netrukus prasidės paskutinis EP rinkimų etapas
EP rinkimai įvyks šių metų birželio 9 dieną. Šį kartą, rinkimai vyks atskirai. Palyginimui, 2019 m. jie buvo organizuojami drauge su prezidento rinkimais.
Jau po kelių savaičių, baigus rinkti rinkėjų parašus, bus pradedamas penktasis EP rinkimų etapas. Jis prasidės, kai VRK patikrinus pateiktus pareiškinius dokumentus ir surinktus rinkėjų parašus bei priims sprendimą registruoti kandidatų sąrašą dalyvauti rinkimuose. Tai įvyks ne vėliau kaip gegužės 9 d[5].
Po šio sprendimo, bet ne vėliau kaip gegužės 10 d., VRK savo svetainėje atvers kandidatų į Europos Parlamento narius duomenis visuomenei. Tuomet tik užregistruoti kandidatai bus kviečiami dalyvauti specialiose rinkimų agitacijos laidose, kurias pagal VRK patvirtintas taisykles rengs Lietuvos nacionalinis transliuotojas.
Tačiau tiek dabar, tiek ir visų ankstesnių etapų metu kandidatai į EP gali bendrauti su rinkėjais, agituoti ir kitais būdais pristatyti savo kandidatų sąrašo rinkimų programą. Tai turi būti daroma laikantis Rinkimų kodekso nuostatų.
Primename, kad Lietuvoje renkama 11 EP narių. Iš viso Europos Sąjungoje bus išrinkta net 720 europarlamentarų.
