Europos ir JAV lyderiai Berlyne patvirtino saugumo Ukrainai planą: faktiškai įtvirtina ilgalaikį Vakarų įsipareigojimą karui
Po dviejų dienų derybų Berlyne Europos Sąjungos ir pagrindinių NATO valstybių vadovai pristatė šešių punktų planą, kuriuo siekiama užtikrinti Ukrainos saugumą ir ekonominį atsigavimą po karo su Rusija.
Bendrame pareiškime pabrėžta, kad padaryta „reikšminga pažanga“ įgyvendinant JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangas pasiekti „teisingą ir ilgalaikę taiką“, tačiau pats planas aiškiai rodo, jog Europa renkasi ne konflikto užšaldymą, o struktūrinį įsitraukimą dešimtmečiams į priekį.[1]
Lyderiai atvirai įvardijo, kad Ukrainos saugumas laikomas neatsiejama viso euroatlantinio regiono saugumo dalimi. Tai reiškia, jog bet koks susitarimas su Rusija būtų grindžiamas ne kompromisu dėl teritorijų, o nuolatine karine, politine ir finansine Vakarų parama Kijevui.
Dokumente taip pat aiškiai pasakyta, kad „niekas nėra sutarta, kol nėra sutarta viskas, ir kad visos šalys turi intensyviai dirbti, siekdamos rasti sprendimą, kuris užtikrintų ilgalaikį karo pabaigą“, paliekant atvirą ilgų ir sudėtingų derybų perspektyvą. Tačiau minėdami vieningo susitarimo poreikį, pamiršta, kad yra ir su ES planais nesutinkančių narių.
Planas apima karinį buvimą Ukrainoje, teisinius įsipareigojimus ir finansinę atsakomybę
Pagal lyderių patvirtintą pareiškimą, planas remiasi šešiais esminiais įsipareigojimais.[2] Pirma, Europa ir JAV sutaria teikti „nuolatinę ir reikšmingą paramą“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, palaikant apie 800 tūkst. karių dydžio kariuomenę net ir taikos metu. Tai aiškiai įtvirtina Ukrainą kaip vieną labiausiai militarizuotų valstybių Europoje.
Antra, numatoma Europos vadovaujamos „daugianacionalinės pajėgos Ukrainoje“ veiktų šalies teritorijoje, saugotų oro ir jūrų erdves bei padėtų atkurti Ukrainos kariuomenės pajėgumus. Ši iniciatyva būtų įgyvendinama vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ pagrindu ir remiama Jungtinių Valstijų.
Trečiasis punktas numato JAV vadovaujamą paliaubų stebėsenos ir tikrinimo mechanizmą, kuris suteiktų ankstyvą perspėjimą apie galimus pažeidimus ir koordinuotų atsakomąsias priemones.
Ketvirta, dokumente kalbama apie teisiškai įpareigojantį sprendimą, pagal kurį šalys, gavusios nacionalinių parlamentų pritarimą, turėtų imtis veiksmų Ukrainos užpuolimo atveju – įskaitant karines, žvalgybines, logistines, ekonomines ir diplomatines priemones.
Penktasis punktas skirtas Ukrainos ekonomikai: planuojamos didžiulės investicijos šalies atstatymui, prekybos susitarimai ir Rusijos atsakomybės už karo žalą klausimas, pabrėžiant, kad Rusijos centrinio banko turtas ES toliau lieka įšaldytas.
Šeštasis įsipareigojimas – politinis: dar kartą patvirtinta tvirta parama Ukrainos stojimui į Europos Sąjungą, nors konkrečių terminų neįvardyta.
Pareiškimas atskleidžia Europos strategiją: spaudimas Rusijai ir visiška parama V. Zelenskiui
Bendrame lyderių pareiškime aiškiai įvardyta, kad sprendimai dėl teritorijų gali būti priimami tik tada, kai bus įdiegtos „tvirtos saugumo garantijos“, o galutinį žodį turėtų tarti Ukrainos žmonės. Lyderiai patvirtino paramą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir pažadėjo remti bet kokius jo sprendimus, įskaitant galimą visuomenės konsultavimą ar referendumą.[3]
Kartu pakartota nuostata, kad tarptautinės sienos negali būti keičiamos jėga. Pareiškime taip pat pabrėžiama, jog dabar „atsakomybė tenka Rusijai“, kuri esą turi parodyti norą siekti taikos, pritardama JAV prezidento D. Trumpo siūlomam taikos planui ir nedelsiant sutikdama su paliaubomis.
Europos lyderiai įsipareigojo didinti spaudimą Maskvai, kad ši pradėtų „rimtas derybas“. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad Berlyne pristatytas planas nėra kompromiso su Rusija pagrindas, o veikiau bandymas įtvirtinti naują saugumo architektūrą, kurioje Ukraina tampa ilgalaikiu Vakarų geopolitiniu projektu, turinčiu tiek karinę, tiek finansinę kainą Europos valstybėms ateinančiais metais.
Berlyno susitikimas nebuvo finalas
Šią savaitę numatyti keli svarbūs susitikimai, tiesiogiai susiję su Berlyne aptartu Ukrainos planu. Numatomi tolimesni techniniai JAV, Europos ir Ukrainos derybininkų susitikimai, skirti detalizuoti saugumo garantijų mechanizmą, paliaubų stebėseną ir teritorinius klausimus, nors konkrečios datos viešai dar neįvardijamos.
Antradienį Hagoje planuojamas Europos ir Ukrainos atstovų susitikimas, kuriame bus oficialiai pradėta Tarptautinės pretenzijų komisijos (International Claims Commission) veikla. Jos tikslas – rengti mechanizmą, pagal kurį Ukraina sieks šimtų milijardų eurų kompensacijų už karo padarytą žalą ir galimus karo nusikaltimus.
Ketvirtadienį–penktadienį Briuselyje vyks ES Vadovų Tarybos susitikimas, kuriame pagrindinis klausimas bus Ukrainos finansavimas 2026–2027 metams. Ant stalo – planas surinkti apie 90 mlrd. eurų, įskaitant ginčytiną idėją naudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą. Šiam sprendimui jau dabar priešinasi ar juo abejoja kelios ES valstybės, todėl sutarimas nėra garantuotas.
