Sprendimas įšaldyti Rusijos turtą priimtas apeinant įprastą vienbalsiškumą ir sustiprinant Briuselio galias
Europos Sąjunga nusprendė neribotam laikui įšaldyti Rusijos centrinio banko turtą, kurio vertė siekia apie 210 mlrd. eurų. Sprendimas priimtas pasitelkus ES sutarčių 122 straipsnį, leidžiantį veikti ekonominės ekstremalios situacijos atveju ir nereikalaujant visų valstybių narių vienbalsio pritarimo.[1]
Tokiu būdu Briuselis įtvirtino galimybę išlaikyti turtą įšaldytą be nuolatinio sankcijų pratęsimo kas šešis mėnesius. Didžioji dalis šių lėšų, apie 185 mlrd. eurų, laikoma Belgijoje veikiančiame „Euroclear“, likusi dalis – privačiuose bankuose kitose ES šalyse.
Iki šiol turto įšaldymas rėmėsi sankcijų režimu, kuris buvo pažeidžiamas bet kurios valstybės veto. Naujas mechanizmas šią riziką panaikina, tačiau kartu išplečia Europos Komisijos galias sprendžiant klausimus, susijusius su šimtų milijardų eurų verte.
Narės perspėja, kad Ukrainos rėmimas tampa ilgalaike finansine našta Europai
Europos Komisija teigia, kad sprendimas būtinas siekiant apsaugoti ES ekonomiką nuo Rusijos veiksmų padarinių ir užtikrinti, jog Maskva negalėtų atgauti lėšų, kol nebus atlyginta žala Ukrainai.[2]
Tačiau euroskeptiški politikai, tarp jų ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas, jau anksčiau kėlė klausimą, ar Europa neperžengia ribos, kai karo kaštai vis labiau perkeliami pačiai Sąjungai. Kritikų teigimu, sprendimas įšaldyti turtą neribotam laikui yra ne tik politinis, bet ir ekonominis įsipareigojimas, kurio pasekmės gali būti ilgalaikės.
ES tuo pat metu svarsto planus iki 2027 metų surinkti dešimtis milijardų eurų Ukrainos biudžeto ir kariniams poreikiams, kai pati Europa susiduria su lėtesniu augimu, aukštomis kainomis ir augančiu socialiniu spaudimu. Šiame kontekste vis dažniau girdimi klausimai, ar parama Ukrainai nepradedama teikti pačios Europos gerovės sąskaita.
Ignoruojamos narės, kurios abejoja sprendimo teisėtumu ir rizikomis?
Abejonių viešai išsakė ir Belgija, kurios teritorijoje laikoma didžioji dalis įšaldyto turto. Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris suabejojo, ar 122 straipsnio taikymas šiuo atveju yra pagrįstas, primindamas, kad kalbama apie lėšas šalies, su kuria Europos Sąjunga formaliai nekariauja.
Jo teigimu, tokie sprendimai gali atverti kelią sudėtingiems teisiniams ginčams ir finansinei atsakomybei ateityje. V. Orbánui artimos politinės jėgos pabrėžia, kad precedentas, kai ekstremalios situacijos mechanizmai tampa ilgalaikės politikos įrankiu, silpnina demokratinę kontrolę ir didina atotrūkį tarp Briuselio institucijų ir nacionalinių valstybių.
Jų vertinimu, Europa rizikuoja ne tik teisine reputacija, bet ir ekonominiu stabilumu, jei sprendimai dėl karo finansavimo bus priimami ignoruojant vis didėjančias vidaus problemas.
Ne visos ES šalys prisiėmė atsakomybę už Rusijos lėšų įšaldymą
Sprendimui neribotam laikui įšaldyti apie 240 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų pritarė dauguma Europos Sąjungos valstybių, tarp jų – ir Lietuva, balsavusi už griežčiausią variantą, apimantį ne tik įšaldymą, bet ir lėšų negrąžinimą Rusijai. Tuo pat metu Vengrija ir Slovakija aiškiai pasisakė prieš, kritikuodamos sprendimą kaip teisiškai abejotiną ir grindžiamą bandymu apeiti vienbalsiškumo principą ES viduje.
Kita grupė šalių – Belgija, Italija, Malta, Bulgarija ir Čekija – formaliai neprieštaravo ilgalaikiam lėšų įšaldymui, tačiau atsisakė pritarti jų panaudojimui Ukrainos paskoloms ar kitoms finansinėms schemoms. Šios valstybės įspėjo, kad galimi Rusijos ieškiniai ateityje reikštų tiesioginę finansinę riziką jų pačių mokesčių mokėtojams ir atsisakė prisiimti atsakomybę už galimą lėšų grąžinimą savo biudžetų sąskaita.
Atskiro balsavimo dėl šių aktyvų panaudojimo Ukrainos finansavimui dar nebuvo, o sprendimas gali būti priimtas artimiausiame ES viršūnių susitikime. Dalis valstybių jau dabar signalizuoja, kad nors politinei vienybei formaliai pritaria, finansinės ir teisinės pasekmės, jei situacija pasikeistų, neturėtų būti perkeltos jų piliečiams.
