Šalių gynybos ministrai susitiko ir… nesusitarė
Gegužės 28 d. Briuselyje buvo susitikę ES šalių užsienio reikalų ministrai, kurie aptarė paramos Ukrainai klausimus. Pasak ES diplomatijos vadovo Žozepo Borelio (Josep Borrell), dalis valstybių yra pasirengusios atšaukti anksčiau taikytus draudimus ir leisti jų perduota ginkluote atakuoti Rusijos teritoriją. Taip pat buvo aptartas ir galimas ukrainiečių karių apmokymo pačioje Ukrainoje klausimas.[1]
„Prancūzija sudarė pirmąją parodomąją sutartį su Ukraina. Jos rėmuose prancūzų kariai vyks į kovojančią šalį ir įvertins mokymų joje organizavimo galimybes. Kai bendras paveikslas bus aiškus, mes galėsime priimti galutinį sprendimą. Tačiau jau dabar aišku, kad jokio bendro ES sprendimo šiuo klausimu nebus, nes dalis valstybių griežtai pasisako prieš“, – patikslino Estijos gynybos ministras Hano Pevkuras (Hanno Pevkur).
Tuo pat metu kitos šalys pareiškė, kad gali nebedrausti ukrainiečiams naudoti jų perduotos ginkluotės prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
„Dalis ES narių anksčiau su tokia pozicija nesutiko, tačiau dabar jų nuomonė pasikeitė. Jie jau pasirengę atšaukti anksčiau tiekiamai ginkluotei taikytis ribojimus“, – patikino Ž. Borelis.
Nors Latvijos pajėgumai tarptautinėje arenoje yra tokie patys, kaip Lietuvos, kaimyninės šalies prezidentas Edgars Rinkevičius pareiškė, kad nemato priežasčių, kodėl Ukraina negalėtų iš Vakarų gaunamos ginkluotės nukreipti į Rusijos teritoriją. Tai jis nurodė interviu CNN.[2]
Pasak prezidento, rusų kariuomenė veržiasi pirmyn todėl, kad Vakarai nesugeba aprūpinti Ukrainos ginklais ir dar taiko jiems ribojimus.
Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Ukraina gali naudoti vakarietiška ginkluotę prieš objektus Rusijos teritorijoje, nes dalis valstybių to niekada nedraudė.
Jungtinės Valstijos – takoskyroje ir neapsisprendžia
Baltieji Rūmai antradienį atmetė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskyio prašymą panaikinti draudimą Kyjevui naudoti JAV tiekiamus ginklus Rusijos teritorijai pulti, informavo „Elta“.
„Mūsų politika šiuo metu nesikeičia. Mes neskatiname ir nesuteikiame galimybės naudoti JAV tiekiamus ginklus vykdyti smūgius Rusijos viduje“, – per spaudos konferenciją pasakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Džonas Kirbis (John Kirby).
O štai jau trečiadienį JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas (Antony Blinken) leido suprasti, kad Jungtinės Valstijos galėtų leisti Ukrainai naudoti vakarietišką ginkluotę atakuoti karinius taikinius Rusijoje.
Moldovoje vykusios spaudos konferencijos metu E. Blinkenas pasakė, kad JAV vyriausybė nei suteikia galimybę, nei skatina naudoti JAV ginklus pulti taikinius už Ukrainos ribų, tačiau ukrainiečiai turi patys priimti sprendimą, kaip veiksmingiau apsiginti. Jis pabrėžė, kad vienas svarbus JAV pagalbos Ukrainai aspektas – galimybė prisitaikyti prie kintančių sąlygų mūšio laike bei Rusijos veiksmų.
„Kiekviename žingsnyje pagal poreikį derinomės, tą patį ketiname daryti ir ateityje“, – pasakė E. Blinkenas.
Ribojimų atšaukimo prašoma ir Belgijos
V. Zelenskis pasirašė su Belgija saugumo susitarimą bei paprašė šios šalies nebetaikyti ribojimų gaunamos ginkluotės naudojimui.
„Iš žvalgybos gauname žemėlapius ir palydovines nuotraukas. Matome, kur jie stovi, bet nieko negalime padaryti. Manau, kad tai nėra teisinga. Bet mes negalime rizikuoti partnerių parama, todėl nenaudojame iš jų gaunamų ginklų prieš Rusijos teritoriją, bet prašome – leiskite mums atsakyti jų kariams“, – patikslino V. Zelenskis.
Belgijos valdžia Kijevui pažadėjo 30 naikintuvų F-16, kurių vertė siekia beveik 4 mlrd. eurų.[3]
„Šiame susitarime pagrindinis dėmesys skirtas tam, ko reikia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms žmonių apsaugai. Kalbu apie priešlėktuvinę gynybą, šarvuotą techniką ir F-16, apie kuriuos kalbėta anksčiau. Ukraina šiuos lėktuvus gaus artimiausiu metu. Mūsų tikslas toks, kad pirmieji lėktuvai šalyje būtų dar šiais metais“, – patikslino belgų premjeras Aleksandras de Kro (Alexander De Croo).
Tiesa, Belgija reikalauja, kad jos lėktuvai neskristų į Rusijos oro erdvę.
