Euro zonos verslo aktyvumas gegužę smuko sparčiausiai per 18 mėnesių
Euro zonos ekonomika vėl siunčia nemalonų signalą: verslo aktyvumas silpsta, paklausa traukiasi, o kainų spaudimas tuo pat metu stiprėja. „S&P Global“ sudaromas euro zonos sudėtinis PMI produkcijos indeksas gegužę nukrito iki 48,5 punkto. Tai žemiausias rodiklis per 18 mėnesių ir aiškus ženklas, kad privatus sektorius traukiasi, nes riba tarp augimo ir nuosmukio PMI rodikliuose yra 50 punktų.
Silpnumas neapsiriboja viena sritimi. Paslaugų PMI gegužę siekė 47,7 punkto, todėl ir paslaugų sektorius liko susitraukimo zonoje. Nauji užsakymai mažėjo trečią mėnesį iš eilės, o eksporto užsakymai krito sparčiausiai šiais metais. Tai reiškia, kad problema nėra tik laikinas vartotojų atsargumas. Europos įmonės susiduria su silpnesne vidaus ir išorės paklausa vienu metu.
Didžiausias svoris vėl tenka euro zonos branduoliui. Vokietija ir Prancūzija išliko pagrindiniais silpnumo centrais, o Italija ir Ispanija rodė tik nedidelį augimą. Tokia struktūra pavojinga todėl, kad kai dvi didžiausios euro zonos ekonomikos stringa, periferijos stabilumas nebegali ilgai kompensuoti bendro vaizdo.
Infliacija vėl kyla, nors ekonomika praranda greitį
Įprastai silpnesnė paklausa turėtų mažinti kainų spaudimą, bet šį kartą euro zona gauna priešingą derinį. Eurostato išankstiniais duomenimis, metinė euro zonos infliacija gegužę pakilo iki 3,2 proc., kai balandį siekė 3,0 proc. Tai gerokai viršija Europos Centrinio Banko 2 proc. tikslą ir apsunkina palūkanų sprendimus.
Kainų spaudimas kyla ne tik iš vartotojų pusės. Įmonių sąnaudos gegužę augo sparčiausiai per 3,5 metų, o vartotojams taikomos kainos kilo sparčiausiai per 38 mėnesius. Kitaip tariant, verslas vienu metu gauna mažiau užsakymų, bet moka daugiau už energiją, transportą, atlyginimus, žaliavas ir tiekimo grandinės sutrikimus.
Būtent čia atsiranda stagfliacijos rizika. Tai nėra gražus ekonomistų terminas spaudos konferencijoms. Tai labai praktiška problema: augimas silpnas arba neigiamas, bet kainos vis tiek kyla. Tokiu atveju vartotojai skursta per perkamąją galią, verslas negali lengvai kelti kainų, o centrinis bankas nebegali ramiai mažinti palūkanų, nes infliacija tebėra per aukšta.
Karas ir energija vėl tapo Europos ekonomikos nervu
Naują kainų spaudimo bangą stiprina Artimųjų Rytų krizė ir su ja susijęs energijos kainų augimas. Nafta, transporto išlaidos ir draudimo tarifai greitai persikelia į Europos įmonių sąnaudas. Net jei galutinis vartotojas dar nemato viso smūgio parduotuvėje, verslas jį jau mato sąskaitose.
Gamybos sektoriuje padėtis dviprasmiška. Euro zonos gamybos PMI gegužę sumažėjo iki 51,6 punkto nuo 52,2 punkto balandį. Tai vis dar rodo nedidelį augimą, bet jis praranda greitį. Reuters nurodo, kad įvesties sąnaudos gamyboje pasiekė aukščiausią lygį per ketverius metus, o dalį ankstesnio aktyvumo galėjo lemti atsargų kaupimas prieš galimus kainų šuolius ir tiekimo sutrikimus.
Tai reiškia, kad dalis „augimo“ gali būti ne tikra paklausa, o baimės pirkimai. Įmonės perka anksčiau, nes bijo, kad vėliau bus brangiau arba tiekimas strigs. Tokia dinamika trumpam pakelia užsakymus, bet vėliau gali palikti sandėlius pilnus, o gamybos linijas – be naujos paklausos.
ECB atsiduria nemalonioje vietoje: kelti palūkanas ar gelbėti augimą
Europos Centrinis Bankas dabar turi spręsti vieną nepatogiausių uždavinių: ekonomika silpsta, bet infliacija vėl viršija tikslą. Reuters apklausoje 74 iš 80 ekonomistų tikisi, kad birželio 11 d. ECB pakels indėlių palūkanų normą iki 2,25 proc. Apie 60 proc. apklaustųjų mano, kad šiemet gali būti dar vienas palūkanų padidinimas.
Tokio sprendimo logika aiški: ECB nenori dar kartą pavėluoti su infliacija ir prarasti patikimumo. Jei kainų augimas įsitvirtintų, vėliau jį būtų dar sunkiau suvaldyti. Tačiau yra ir kita pusė. Kiekvienas palūkanų padidinimas didina paskolų kainą, spaudžia būsto rinką, verslo investicijas ir vartojimą.
Lietuvai tai taip pat aktualu, nes euro zonos palūkanos tiesiogiai veikia paskolas eurais. Brangesnis finansavimas reiškia didesnę naštą būsto paskolų turėtojams, atsargesnes įmonių investicijas ir sunkesnes sąlygas mažesniam verslui. Kai ekonomika auga silpnai, tokia našta jaučiama greičiau.
Vartotojai ir verslas elgiasi atsargiau
Silpni naujų užsakymų duomenys rodo, kad vartotojai ir įmonės jau taupo. Kai žmonės bijo didesnių sąskaitų, brangesnių paskolų ir galimo darbo rinkos pablogėjimo, pirmiausia atidedami nebūtini pirkiniai. Verslas savo ruožtu pristabdo plėtrą, reklamos biudžetus, įrangos atnaujinimą ir naujų darbuotojų samdymą.
Gegužės PMI duomenyse matyti ir darbo rinkos įspėjimas: darbo vietų mažėjimas spartėjo, o įmonės pranešė apie didėjančius nepanaudotus pajėgumus. Tai reiškia, kad daliai įmonių jau nebereikia tiek darbo jėgos, kiek anksčiau, nes užsakymų srautas silpsta. Kol kas tai dar nėra masinis darbo rinkos lūžis, bet kryptis nemaloni.
Verslo pasitikėjimas šiek tiek pagerėjo, tačiau išliko istoriškai silpnas. Tai svarbus niuansas: įmonės dar nepanikuoja, bet ir neplanuoja drąsios plėtros. Tokia aplinka ekonomikai pavojinga, nes net be didelio šoko ji gali įstrigti lėto traukimosi būsenoje.
Europa gauna seną problemą naujomis sąlygomis
Stagfliacija Europai nėra naujas žodis, bet šį kartą ji ateina kitokiomis sąlygomis. Po pandemijos, energijos krizės, palūkanų šuolio ir geopolitinių sukrėtimų verslas jau mažiau atsparus. Vartotojai taip pat pavargę nuo kainų augimo, o valstybės biudžetai nebeturi tiek erdvės dosnioms kompensacijoms kaip ankstesnėse krizėse.
Būtent todėl gegužės duomenys yra daugiau nei vien dar vienas mėnesinis PMI rodiklis. Jie rodo, kad euro zona gali įžengti į labai nepatogų etapą: ne pakankamai gilų nuosmukį, kad būtų galima skubiai gelbėti ekonomiką, bet ir ne pakankamai mažą infliaciją, kad būtų galima laisvai mažinti palūkanas.
Paprastai tariant, Europa atsidūrė tarp dviejų blogų pasirinkimų. Jei ECB per griežtai kovos su infliacija, jis gali dar labiau atšaldyti ekonomiką. Jei per anksti nusileis infliacijai, kainų augimas gali užsitęsti ir dar labiau mažinti žmonių perkamąją galią. Tai nėra graži ekonomikos teorija. Tai būsimos sąskaitos, paskolų įmokos, darbo vietos ir įmonių sprendimai artimiausiais mėnesiais.
Šaltiniai
Reuters. (2026). Euro zone business wilts in May as war-driven inflation surges, pointing to Q2 GDP contraction
https://www.reuters.com/world/europe/euro-zone-business-wilts-may-war-driven-inflation-surges-pointing-q2-gdp-2026-06-03/
Reuters. (2026). Euro zone inflation rises again, reinforcing case for ECB hike
https://www.reuters.com/business/euro-zone-inflation-rises-again-reinforcing-case-ecb-hike-2026-06-02/
Eurostat. (2026). Euro area annual inflation up to 3.2%
https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-euro-indicators/w/2-02062026-ap
Reuters. (2026). ECB June hike a done deal, another likely in September, economists say
https://www.reuters.com/business/ecb-june-hike-done-deal-another-likely-september-economists-say-2026-06-03/
Reuters. (2026). Euro zone factory growth slowed in May as input costs hit four-year high, PMI shows
https://www.reuters.com/business/euro-zone-factory-growth-slowed-may-input-costs-hit-four-year-high-pmi-shows-2026-06-01/
Reuters. (2026). German services activity shrinks again in May as energy costs weigh, PMI shows
https://www.reuters.com/world/europe/german-services-activity-shrinks-again-may-energy-costs-weigh-pmi-shows-2026-06-03/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai aprašo Europos ekonomikos problemas, susijusias su stagfliacija, infliacija ir verslo aktyvumu. Jis suteikia vertingos informacijos, kuri yra aktuali ir svarbi lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslius ir aktualius duomenis apie euro zonos ekonominę situaciją, remiasi patikimais šaltiniais ir vengia dezinformacijos. Jame aiškiai išdėstyti faktai apie verslo aktyvumą ir infliaciją, kas atitinka žurnalistikos etikos standartus.
Straipsnis yra labai aktualus, nes nagrinėja Europos ekonomikos problemas, kurios tiesiogiai veikia ir Lietuvą. Stagfliacijos rizika ir infliacijos augimas yra svarbūs klausimai, susiję su kasdieniu gyventojų gyvenimu ir verslo aplinka.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie euro zonos ekonominę situaciją, įskaitant verslo aktyvumo sumažėjimą ir infliacijos augimą, kas yra aktualu tiek verslui, tiek vartotojams. Jame analizuojamos priežastys ir pasekmės, todėl jis yra konstruktyvus ir naudingas skaitytojams.
Straipsnis perteikia nerimą keliančią informaciją apie ekonominę situaciją Europoje, tačiau jis gali sukelti nepagrįstą nerimą skaitytojams, nes pabrėžia stagfliacijos riziką ir infliacijos augimą be aiškių sprendimų ar optimizmo. Tokia tonacija gali būti psichologiškai nesaugi.
