- ES baigia susitarti dėl migracijos sandorio
- Lenkija, Vengrija ir kitos dešiniųjų valdomos valstybės susitarimą kritikuoja
- Europa vėl kenčia dėl nelegalios migracijos
- Migracijos pokyčiai turi būti baigti iki kitų metų EP rinkimų
ES baigia susitarti dėl migracijos sandorio
Europos Sąjungos (ES) valstybių-narių atstovai šią savaitę po ilgų derybų pasiekė susitarimą dėl bendros Europos prieglobsčio ir migracijos politikos. Taip Taryba patvirtino įgaliojimus dėl krizinių situacijų, įskaitant migracijos krizę ir force majeure aplinkybes migracijos bei prieglobsčio srityje[1].
Naujuoju įstatymu sukuriama sistema, kuri leistų valstybėms narėms spręsti krizines situacijas prieglobsčio ir migracijos srityje, koreguojant tam tikras taisykles, pavyzdžiui, susijusias su prieglobsčio prašymų registravimu arba pasienio procedūromis. Šalys-narės taip pat galės prašyti ES kitų solidarumo ir paramos priemonių.
Priimtame ES nutarime teigiama, kad valstybė, susidūrusi su krize, gali prašyti tokios kitų ES šalių pagalbos:
- prieglobsčio prašytojų arba tarptautinės apsaugos gavėjų perkėlimo iš valstybės narės, kurioje yra susidariusi krizinė situacija, į prisidedančias valstybes nares,
- atsakomybės kompensacijos, t. y. remianti valstybė narė perimtų atsakomybę išnagrinėti prieglobsčio prašymus siekdama padėti valstybei narei, kurioje yra susidariusi krizinė situacija,
- finansiniai įnašai arba alternatyvios solidarumo priemonės.
Šiam ES-valstybių narių susitarimui pasiekti reikėjo kvalifikuotos Bendrijos narių daugumos, kuri galiausiai, buvo pasiekta per balsavimą.
Tiesa, Vengrijos ir Lenkijos atstovai balsavo prieš šį susitarimą, tačiau galutiniame balsavime, jų balsai buvo atmesti, nes sprendimui priimti, reikia kvalifikuotos balsų daugumos.
Tai reiškia, kad kai Taryba balsuoja dėl Europos Komisijos arba ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymo, jam priimti reikia 55 prov. valstybių narių arba 15 iš 27 valstybių narių, daugumos, arba pasiūlymą remiančios valstybės-narės turi atstovauti ne mažiau kaip 65 proc. visų ES gyventojų[2].
Lenkija, Vengrija ir kitos dešiniųjų valdomos valstybės susitarimą kritikuoja
ES jau kuris laikas bando reformuoti bendrą prieglobsčio ir migracijos sistemą, o pastaruoju susitarimu siekiama sumažinti apkrovas, su kuriomis susiduria tos šalys-narės, į kurias dabar plūsta dideli migrantų srautai, pavyzdžiui, į Graikiją. Situacija sudėtinga ir Prancūzijos-Italijos pasienyje.
Tačiau Europos kraštutinių dešiniųjų partijos dažnai kaltina Bendriją nesugebant kovoti su nelegalia migracija ir sėkmingai išvengti pabėgėlių srauto.
Italijos dešiniųjų pažiūrų partijos „Lega“ narys Marco Zanni sako, kad per dešimt metų nuo to laiko, kai daugiau kaip 300 žmonių žuvo per sukrečiančią laivo avariją prie Italijos Lampedūzos salos, visiškai niekas nepasikeitė. Jo nuomone, ES dabar turi ne priiminėti naujus teisės aktus, bet tiesiog privalo neleisti žmonėms atvykti čia[3].
Belgijos politikas, vienas iš Žaliųjų frakcijos Europos Parlamente (EP) pirmininkų Philippe Lamberts mano, kad dabartiniais sprendimais, ES taps tvirtove:
„Dabar visu tup siekiama užkirsti kelią išvykimui, stiprinti sienas, uždaryti atvykstančius ir visa tai daryti bendradarbiaujant su autokratiniais diktatoriais“, – sako jis.
Kadangi naujajame ES migracijos pakte numatoma įvesti privalomą migrantų kvotų paskirstymą arba įpareigoti valstybes mokėti, jei jos nenori priimti atvykėlių, visa tai itin neigiamai vertina anti-migracine politika garsėjančios Vengrija ir Lenkija.
Lenkijos ES teisės aktų leidėja ir buvusi vyriausybės vadovė Beata Szydlo, priklausanti valdančiajai PiS partijai, pareiškė, kad jos šalis niekada nesutiks priimti nelegalių migrantų; jos nuomone, pasiūlymas mokėti išmokas, užuot priėmus pabėgėlius taip pat yra absurdiškas.
Galbūt netikėta, tačiau naujus ES migracijos aktus kritikuoja ir nevyriausybinės organizacijos. „Amnesty International“ ES biuro direktorė Eve Geddie sako, kad prie ES sienų atvykstantiems žmonėms turi būti suteikta galimybė prašyti prieglobsčio, kad jų prašymas būtų teisingai išnagrinėtas ir jie būtų oriai priimti.
„Dėl šio susitarimo kyla pavojus, kad prie Europos sienų žmonės liks įstrigę, sulaikyti ar netekę pragyvenimo šaltinio, ir jis niekaip nepadės pagerinti prieglobsčio prašytojų apsaugos ES. Atimti iš prieglobsčio prašančių žmonių jų teises yra pavojinga ir neproporcinga reakcija į situacijas, kurias šalys galėtų puikiai išspręsti pagal galiojančias taisykles“, – sako ji.
Europa vėl kenčia dėl nelegalios migracijos
Didžiausią migrantų krizę Europa išgyveno dar 2015 m., kai žemyną pasiekė daugiau nei milijonas sirų ir kitų Afrikos valstybių gyventojų. Šiuo metu, situacija nėra tokia bloga, tačiau nerimo ženklų nestinga.
Praėjusią savaitę už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos narė Ylva Johannson atskleidė, kad šiais metais dėl nelegalios migracijos į ES atvyko 250 000 žmonių, maždaug pusė jų, atvyko į Italiją[4].
O kas slypi už šios migrantų krizės, nustatyti yra sudėtinga. Paskutinio susitikimo metu, ES ministrai susitarė nevalstybinius subjektus, priskirti prie veiksnių, kurie sukelia padidėjusią migraciją, ir prilyginti juos Rusijai ir Baltarusijai[5].
Spalio 4 d. ministrų suderintame tekste dėl Krizių valdymo reglamento „nevalstybiniai veikėjai“ ir „trečiosios šalys“, tokios kaip Rusija ir Baltarusija, įvardijamos kaip galimos proceso, vadinamo „instrumentalizacija“, dalys. Tai reiškia, kad ES nepriklausančios valstybės skatina ir palengvina migraciją, siekdamos „destabilizuoti Sąjungą ir valstybes nares“.
Migracijos pokyčiai turi būti baigti iki kitų metų EP rinkimų
2020 m. Europos Komisija pristatė Naująjį paktą, kuriuo siekiama pakeisti pastarąjį dešimtmetį taikytą krizių valdymą.
Penkiašale reforma siekiama susitarti tiek dėl solidarumo, tiek ir dėl atsakomybės, tam, kad būtų užtikrinta, jog priešakinės migracijos prasme valstybės, tokios kaip Italija ar Graikija, krizės atveju, nebūtų paliktos likimo valiai.
Pagrindinė reformos dalis yra privalomojo solidarumo sistema, pagal kurią šalims siūlomos trys skirtingos migracijos srautų valdymo galimybės: priimti tam tikrą skaičių sėkmingų prieglobsčio prašytojų savo teritorijoje, mokėti 20 000 eurų už kiekvieną migrantą, kurį atsisakoma perkelti, arba finansuoti operatyvinę paramą, pavyzdžiui, infrastruktūrą ir personalą[6].
Ši sistema, dėl kurios preliminariai buvo susitarta birželio mėnesį, turėtų veikti reguliariai, o Krizių reglamentas būtų pradedamas taikyti tik esant ypatingoms situacijoms, keliančioms grėsmę ES prieglobsčio sistemai.
Krizių reglamentas taip pat būtų taikomas tais atvejais, kai migraciją ginklu paverčia užsienio vyriausybė, bandydama kištis į bloko vidaus reikalus.
Po trečiadienį pasiekto susitarimo derybos bus atnaujintos siekiant užbaigti visų penkių Naujojo pakto elementų rengimą iki 2024 m. Europos Parlamento rinkimų.
