„Valstiečiai“ kviečia keisti šeimų politiką
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) kviečia gyventojus pasirašyti peticiją, kuria Europos Parlamentas (EP) raginamas stiprinti šeimų, kuriose gimsta vaikai, politiką[1].
Surinkus Lietuvos žmonių parašus, peticija bus įteikta EP Peticijų komiteto pirmininkui.
Peticijos tekste rašoma:
„Mes, žemiau pasirašiusieji, reiškiame susirūpinimą dėl grėsmingai prastėjančios demografinės situacijos Europos Sąjungoje. Matydami, kad mažėjantis europiečių gimstamumas susijęs su šeimai, kurioje gimsta vaikai, palankios politikos stoka, reikalaujame:
– kuo skubiau spręsti demografinę krizę, kuri užkerta kelią Europos Sąjungai, tuo pačiu atskiroms valstybėms narėms, išlikti gyvybingoms su savo kultūra, kalba ir tradicijomis;
– demografinę krizę spręsti europiečių gimstamumo skatinimo, o ne imigracijos iš trečiųjų šalių sąskaita;
– inicijuoti, parengti ir pradėti įgyvendinti bendrą visai Europos Sąjungai politikos ir paramos programą, palankią šeimoms, kuriose gimsta vaikai[2]“.
Peticiją jau galima pasirašyti internete, peticijų platformoje. Netrukus partija paskelbs, kada ir kuriuose Lietuvos miestuose norinčiųjų pasirašyti lauks ir savanoriai.
Siekiama vertybinio lūžio ir šeimas atstovaujančios politinės jėgos įsitvirtinimo
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra nuosekli šeimų, kuriose gimsta vaikai, politikoje. Mes nesiblaškome ir kryptingai siekiame, kad visoje Lietuvoje būtų sukurtos palankios sąlygos šeimoms. Tačiau taip pat matome, kad mūsų šaliai didelę įtaką daro bendra ES politika, kurioje trūksta toliaregiškumo – demografinės situacijos ir darbuotojų trūkumo klausimai sprendžiami imigrantų sąskaita“, – sako Ramūnas Karbauskis, LVŽS pirmininkas.
Jo teigimu, vis daugiau ES šalių pastaruoju metu ima kalbėti apie tai, nuo ko prasideda kiekviena valstybė arba jos visuomenė, o Europoje daugėja politinių partijų, kurios vis daugiau dėmesio skiria tradicinėms šeimoms.
„Po šių Europos Parlamento rinkimų, kurie vyks birželio 9 d., gali paaiškėti, kad įvyko vertybinis lūžis ir tradicinei šeimai atstovaujančios politinės jėgos turės ženkliai daugiau europarlamentarų, kurie dirbs su šeimoms palankios politikos darbotvarke. Mūsų partija dirbs drauge su jais ir akivaizdu, kad būsime vieninteliai Lietuvos atstovai, kurie tai darys“, – sako R. Karbauskis.
Anot Aurelijaus Verygos, kuris veda LVŽS sąrašą EP rinkimuose, oficialioji ES statistika skelbia, kad iki 2021 metų ES gyventojų skaičius augo, ir tik COVID-19 pandemijos metu sumažėjo, o kiti duomenys rodo dideles problemas.
„Tačiau jei pažiūrėsime giliau, pamatysime, kad tas buvęs augimas iš esmės buvo nulemtas į ES atvykstančių asmenų, nes pačioje ES vienai moteriai tenkantis gimusių vaikų skaičius mažėja nuo 2016 metų. O ir iki 2016 metų jis tebuvo pasiekęs 1,57 vaiko. Maža to, vis vėliau nukeliamas pirmagimio gimimas, ir dabar jis jau beveik siekia 30-uosius mamos gyvenimo metus. Nuo 2001 iki 2021 metų padvigubėjo skaičius moterų, kurios gimdo sulaukusios 40 metų amžiaus. Ką visa ši statistika byloja? Ji byloja, kad ES pamažu sensta ir išmiršta. O jos augimą lėmė atvykėliai iš kitų šalių. Ar taip ir turi būti?“ – klausia A. Veryga.
Savo ruožtu europarlamentaras, LVŽS narys Bronis Ropė sako, jog niekada nemanė, kad ateis toks laikas, kada teks reikalauti, jog šeimos politikai būtų skiriamas dėmesys.
„Atrodė, kad šeimos politika ir mūsų visų ateitis – savaime suprantamai susiję dalykai. Gal todėl ji buvo nustumta į šoną, o šiandien visi duomenys rodo, kad ji reikalinga ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai, kurios demografinė padėtis gerėja tik imigrantų sąskaita? Todėl prašau kiekvieno iš Jūsų pasirašyti peticiją dėl šeimos, kurioje gimsta vaikai, politikos. Ši peticija bus įteikta Europos Parlamento Peticijų komitetui. Peticijos Europos Parlamente girdimos, jos tampa teisėkūros dalimi, o tai bus labai svarbu kitos kadencijos Europos Parlamentui, kuriame, kaip prognozuojama, stiprės tradicinėms vertybėms atstovaujančios politinės grupės gretos“, – teigia europarlamentaras[3].
Peticijos, skirtos EP, turi realią įtaką ir Lietuvos politikai
Įsigaliojus Mastrichto sutarčiai, kiekvienas ES pilietis ir visi valstybėse narėse gyvenantys ar savo registruotą buveinę turintys fiziniai ar juridiniai asmenys turi teisę skundo ar prašymo forma EP pateikti peticiją dėl klausimo, patenkančio į ES veiklos sritį.
Tokias peticijas tuomet nagrinėja EP Peticijų komitetas, kuris sprendžia, ar jos yra priimtinos[4].
Atsižvelgdamas į aplinkybes, Peticijų komitetas gali prašyti Europos Komisijos (EK) atlikti pirminį peticijos tyrimą ir pateikti informaciją apie atitiktį atitinkamiems ES teisės aktams.
Komitetas taip pat gali perduoti peticiją kitiems EP komitetams, o jei peticija susijusi su konkrečiu atskiro dėmesio reikalaujančiu atveju, komitetas gali kreiptis į atitinkamas institucijas.
LVŽS paskelbta peticija dėl šeimos politikos EP Peticijų komitetui nėra pirmoji iš Lietuvos. Anksčiau Lietuvos žemdirbių parengtą peticiją pasirašė 52 tūkst. Lietuvos piliečių ir tik jos dėka Lietuvos žemdirbiams padidėjo ES paramos vokas.
Be to, dėl kitos peticijos, kurią parengė EP narys ir LVŽS Garbės pirmininkas B. Ropė drauge su partijos kolegomis, Vyriausybei nepavyko perkelti regionams skirtos paramos Vilniui, todėl Lietuvos Vakarų ir vidurio regionui skirta 314,9 mln. eurų didesnė parama.
