Grasoma ekonominiu karu tarp JAV ir ES – Europai tai reikštų recesiją?
Šviežiai inauguruoto prezidento Donaldo Trumpo prekybinė politika vėl atsidūrė dėmesio centre – jo administracija grasina papildomais muitais Europos Sąjungos prekėms, o ES ruošiasi atsakomosioms priemonėms. Ekonomistai įspėja, kad tokie veiksmai gali sulėtinti ekonomikos augimą ir didinti infliaciją.
„Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė pažymi, kad pasaulis dar nėra matęs tokio masto prekybos karo, kuris galėtų įstumti ES į recesiją. Ji pabrėžia, kad papildomi muitai mažintų Europos įmonių konkurencingumą, o didesnės dujų kainos galėtų skatinti infliaciją.
„Prekybos karuose laimėtojų nėra – tik pralaimėtojai“, – konstatuoja ekonomistė[1].
Visgi „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įsitikinęs, kad ši agresyvi retorika ilgainiui peraugs į derybas. Pasak jo, po mėnesio pertraukos JAV ir ES greičiausiai pasieks susitarimą, tačiau vis tiek gali būti įvesti bent 10 proc. tarifai. Toks scenarijus nebūtų katastrofiškas – ES verslai galėtų absorbuoti šiuos kaštus, todėl rimtesnio ekonominio poveikio nereikėtų tikėtis.
A. Izgorodinas taip pat atkreipia dėmesį, kad JAV nėra suinteresuota stabdyti Europos ekonomikos augimo – priešingai, stipri ES reiškia didesnį energetikos poreikį, o tai naudinga Amerikai.
Kitas svarbus klausimas – Europos Centrinio Banko (ECB) reakcija. Šiuo metu infliacija euro zonoje viršija 2 proc., o ekonomikos augimas lėtėja, todėl ECB gali atsidurti tarp dviejų ugnių: ar mažinti palūkanų normas, siekiant skatinti ekonomiką, ar susitelkti į infliacijos kontrolę. A. Izgorodinas prognozuoja, kad ECB palūkanas mažins toliau, tačiau vasarą gali pristabdyti sprendimus ir stebėti, kaip į tai reaguoja rinkos.
Tuo metu G. Ilekytė pabrėžia, kad ES gali būti priversta ieškoti kompromisų su D. Trumpu – nuo didesnių SGD pirkimų iš JAV iki prekybos apribojimų atlaisvinimo Amerikos produktams. Tai reiškia, kad derybos neišvengiamos, tačiau prekybos karo grėsmė išlieka reali.
Dvilypė Lietuvos pozicija: ir patys skriaudžiame, ir esame nuskriausti?
O štai Lietuva atsidūrė tarp dviejų ugnių – mat iš vienos pusės mus talžo, iš kitos – patys esame talžomi. Kai šios permainos palies Europą, neabejotinai palies ir Lietuvą.
Tik štai patys „kariaujame“ dar ir kitą karą – taikome sankcijas Rusijai, siekdami šią nuskausminti tiek, kiek tik įmanoma.
Lietuva, prisidėdama prie Europos Sąjungos sankcijų Rusijai, taiko finansinius ir prekybos apribojimus, įskaitant draudimus eksportuoti aukštųjų technologijų prekes, ginklus ir energijos išgavimui skirtas technologijas.
Be to, šalis įšaldė Rusijos valdžios atstovų turtą ir uždraudė keliones į Lietuvą, taip pat remia embargą Rusijos prekių importui. Lietuva aktyviai siekia mažinti priklausomybę nuo rusiškų energetinių išteklių ir ragina griežtesnes sankcijas tarptautiniu lygiu dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
Didėjant baimei dėl galimo prekybos konflikto, smunka Europos akcijos
Tuo tarpu pirmadienį Europos akcijos nukrito reikšmingiausiai per visą mėnesį, nes augo susirūpinimas dėl JAV prezidento D. Trampo prekybos tarifų taikymo Europai. Investuotojai nuogąstavo, kad nauji muitai Meksikai, Kanadai ir Kinijai gali peraugti į pasaulinį prekybos karą, o labiausiai nuo jų nukentėjo automobilių gamintojai, nes didėjo nuogąstavimai dėl poveikio Europos automobilių pramonei[2].
Savaitgalį pranešus apie D. Trampo paskelbtus 25 proc. tarifų Kanadai ir Meksikai bei 10 proc. tarifų Kinijai, sukrėtė rinkas. Nors tarifas Meksikai buvo laikinai sustabdytas, Kinijos ir Kanados atsakomosios priemonės sukėlė visuotinį susirūpinimą.
Be to, D. Trampas įspėjo, kad netrukus tarifai bus taikomi ir Europai, nors detalės lieka neaiškios. STOXX 600 indeksas sumažėjo 0,9 %, o Vokietijos DAX indeksas buvo regiono lyderis dėl prekybos neapibrėžtumo ir jau ir taip silpnėjančios Vokietijos ekonomikos.
Taip pat nukentėjo ir Kinijos veikiamas prabangos prekių sektorius – krito tokių prekių ženklų kaip antai LVMH ir „Kering“ akcijos. Tuo tarpu pagrindinių išteklių akcijos ir alkoholinių gėrimų gamintojų, tokių kaip „Heineken“ ir „Pernod Ricard“, vertė sumažėjo.
Saugesnio turto ieškantys investuotojai rinkosi euro zonos obligacijas, o susirūpinimą kėlė staigus „Julius Baer“ akcijų kritimas ir tai, kad Prancūzijos dirbtinio intelekto startuolis „LightOn“ nepasiekė planuotų pajamų.
Įvykusiame aukščiausiojo lygio susitikime ES lyderiai aptarė gynybos stiprinimo klausimus
Didėjant įtampai dėl prekybos, gresiantis transatlantinis prekybos karas metė šešėlį ant pirmadienį vykusio ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame Europos lyderiai susirinko aptarti žemyno gynybos stiprinimo Rusijos agresijos akivaizdoje. Nors į darbotvarkę buvo įtraukti Amerikos lyderio D. Trampo reikalavimai Europai didinti išlaidas gynybai, diskusijose dominavo jo nuolatiniai grasinimai įvesti muitus Europai, o ES vadovai perspėjo, kad griežtai atsakys į bet kokius JAV prekybos išpuolius[3].
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas prisijungė prie kitų, kritikavusių D. Trampo prekybos taktiką: D. Tuskas pavadino ją „visiškai nereikalinga“, o ES pareigūnai pabrėžė, kad prekybos karuose laimėtojų nebūna.
Be prekybos, neseniai D. Trampo pareikštos pretenzijos įsigyti Grenlandiją ir jo siekis, kad NATO šalys padvigubintų savo išlaidas gynybai, dar labiau įtempė transatlantinius santykius, todėl Europa pasijuto pažeidžiama. NATO vadovas patikino, kad, nepaisant prekybos įtampos, aljanso vienybė išliks tvirta.
Tuo pat metu Europa sprendžia, kaip finansuoti didėjančius gynybos poreikius. Apskaičiuota, kad per ateinantį dešimtmetį reikės 500 mlrd. eurų, todėl ES diskutuoja, kaip geriausiai paskirstyti išteklius ir suderinti NATO vaidmenį su ES karine nepriklausomybe.
