Valdžia užsimojo „skolintis“ iš gyventojų
Metų pradžioje seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad siekiant didinti finansavimą valstybės gynybai, būtų galima skolintis iš Lietuvos gyventojų, o didinant mokesčius reikėtų vengti, kad ši našta tektų vienai žmonių grupei. Jos teigimu, skolinantis iš gyventojų jie būtų paraginti solidariai prisidėti prie krašto gynybos. [1]
„Vienas dalykas, kurį mini daugumos, sakyčiau, pasisakiusių partijų atstovai, tai yra galimybė skolintis ir skolintis tame tarpe iš Lietuvos gyventojų pasiūlant netgi mažesnį procentą ir tokiu būdu raginti solidariai prisidėti prie Lietuvos gynybos. Čia matau ir tam tikrą pasitikėjimo savo valstybe elementą, kas yra labai svarbu“, – tuomet kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Tiesa, eilinį kartą, toliau kalbų vyriausybė nepasistūmėjo, tačiau panašias idėjas pasigavo estų politikai.
Piliečiai bus verčiami papildomai mokėti už savo saugumą
Siekdama vienos didelės investicijos į šalies gynybą, Estija galėtų parduoti obligacijas savo piliečiams, teigė Raulis Eametsas, „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas. Galvojant apie mažesnes investicijas, Finansų ministerija jau šiemet planuoja parduoti obligacijas Estijos mažmeniniams investuotojams.[2]
Į šalies krašto apsaugą dar būtina investuoti apie 1,5 milijardo eurų, o šios lėšos būtų panaudotos amunicijai pirkti, laidoje „Välistund“ prieš kelias savaites sakė Krašto apsaugos ministerijos kancleris Kusti Salmas. Šiuos pinigus būtų galima pasiskolinti iš Estijos žmonių, tvirtina „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas R.Eametsas.
„Šiandien žmonės savo rankose turi beveik 12 milijardų“, – teigė R. Eametsas ir pridūrė, kad 35 procentai jų yra terminuotuose indėliuose. – Suma, kurią visą arba bent dalį jos būtų galima panaudoti, sudaro apie 8 mlrd. eurų.“
Užuot leidusi šiems pinigams gulėti sąskaitose, valstybė galėtų pasiūlyti obligacijas smulkiesiems investuotojams, aiškino R. Eametsas. Jei tai būtų daroma su 3,5 procento palūkanomis, palūkanų pajamos padengtų infliacijos sukeltą pinigų nuvertėjimą ir „vienu šūviu būtų nušauti du zuikiai“:
„Jei skolinatės iš savų, šios palūkanų pajamos mokamos savo žmonėms. Šios palūkanų pajamos, galima sakyti, lieka namuose. Kitu atveju šios pajamos mokamos užsienio šalims ar institucijoms. Viskas paprasta.“
Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento vadovas Jano Lurmesas teigė, kad tai padėtų tam tikru mastu atgaivinti ekonomiką, Ministerija šiemet planuoja siūlyti obligacijas mažmeniniams investuotojams, o ne tik padėti krašto apsaugos pajėgoms papildyti amunicijos atsargas.
„Tikrai pabandytume per šiuos metus padaryti kokią nors emisiją, kurioje Estijos žmonėms būtų lengviau įsigyti Estijos obligacijas, tačiau šiuo metu dar per anksti kalbėti apie ką nors konkretesnio“, – patikslino J. Lurmes.
Amžinas klausimas – iš kur gauti pinigų?
Taip pat neaišku, kiek tokiu būdu iš tikrųjų galima pasiskolinti pinigų.
„Slovėnija vasario mėnesį išleido 250 milijonų eurų emisiją, kuri taip pat buvo skirta tik mažmeniniam investuotojui. Slovėnija yra šiek tiek didesnė šalis, palyginti su mumis, bet toks dydis yra gana geras palyginimas,“ – teigė Finansų ministerijos atstovas.
Seimo Finansų komiteto narys Aivaras Sõerdas abejoja, ar tiek galima būtų surinkti:
„Estija turi šiek tiek daugiau nei 100 000 vertybinių popierių sąskaitų savininkų. Vertybinių popierių sąskaitos reikia ir obligacijoms pirkti. Palyginus su Suomija, jei pažiūrėtume į gyventojų santykį, vertybinių popierių sąskaitų galėtume turėti kelis kartus daugiau. Nebūčiau toks optimistas. kaip R. Eametsas, ir netikėčiau, kad surinksime 1,5 mlrd.
Vyriausybės obligacijos yra labai mažos rizikos, todėl investuotojui neduoda didelės grąžos. Tai taip pat gali sumažinti investuotojų susidomėjimą. Tuo pačiu metu, jei obligacijos bus parduodamos siekiant sustiprinti krašto apsaugą, gali kilti patriotinis susidomėjimas, pridūrė A. Sõerdas. Ir nors tai nebūtų užsienio skola, tai vis tiek yra kaštai valstybei.
„Net jeigu dalį skolos „įpakuosime“ į patriotizmo apvalkalą, kalbant apie viešuosius finansus, tai reikš tokius pat įsipareigojimus ir biudžeto deficitą, kaip ir kitais atvejais“, – pareiškė A. Sõerdas.
Taip pat A. Sõerdas ir R. Eametsas sutarė, kad krašto apsaugos stiprinimui skirtos obligacijos netaptų ta panacėja, kuri išsprętų visas valstybės finansų problemas. R. Eametsas nurodė, kad turi būti tęsiama išlaidų mažinimo politika ir pradėta mokesčių reforma.
Estų valdininkai nepaminėjo dar vieno svarbaus momento – jeigu obligacijos būtų valstybinės, valdžia turėtų įpareigojimą jas išpirkti. Tačiau, kaip rodo praktika, valdžia gali sugalvoti įvairių priežasčių to nedaryti, todėl tokių obligacijų turėtojai rizikuoja likti ne tik be dividendų, bet ir prarasti investuotus pinigus. Tik apie tai valdžios kalbėti nėra linkusios…
