- Už didesnius mokesčius esą pasisako gaunantys aukštesnes pajamas
- Diskusijos dėl išlaidų mažinimo verčia politikus ieškoti sričių, kuriose negalima taupyti
- Kalbant apie mokesčių kėlimą - keistos paralelės su Lietuva
Už didesnius mokesčius esą pasisako gaunantys aukštesnes pajamas
Daugelis Estijos verslininkų vietos socialdemoraktams teigia, kad jie pasirengę ženkliau prisidėti prie šalies gynybos stiprinimo, kai tuo pat metu žemesnes pajamas gaunantys asmenys tokiomis idėjomis nesižavi, laidoje „Otse uudistemajast“ pareiškė vidaus reikalų ministras Lauris Liaenemtsas (Lauri Läänemets).[1]
Pareiškimas nuskambėjo po to, kai programoje „Vikerradio“ kalbėjusi šalies premjerė Kaja Kalas pareiškė, jog Reformų partija buvo palikta viena priimti sudėtingus mokestinius ir su biudžetu susijusius sprendimus.
„Praėjusių metų rudenį sutarėme dėl valstybės biudžeto strategijos, kurią, su pataisomis įstatyme, turėjome pradėti realizuoti iki metų pabaigos. Tačiau taip nenutiko, nes Reformų partija viską užginčijo arba iš jos pašalino. Iki šiol laukiame, kokius darbinius sprendimus jie pasiūlys, - K. Kalas žodžius pakomentavo L. Liaenemtsas. – Kaip socialdemokratai, mes užėmėme poziciją, remiantis kuria biudžeto strategija privalo būti realizuota. Mes savo sprendimo nekeisime.“
„Jeigu paklausite, koks yra sprendimo variantas, mes aiškiai esame pasakę, kad Estijoje reikėtų įvesti gynybos mokestį. Išlaidos gynybai padidėjo puse milijardo eurų ar net daugiau. Ekonomika tiek, kiek tikėtasi, neišaugo ir BVP sumažėjo, kas reiškia, kad artimiausiais metais šalies gynybai bus skiriama 60 mln. eurų mažiau. Tačiau Estija negali sau šito leisti“, - buvo įsitikinęs ministras.
Galiausiai VRM vadovas konstatavo, kad pinigų vis tiek reikės kažkaip rasti.
„Pinigų gali atsirasti tuo atveju, jeigu aktyviau prisidės visuomenė. Ir kai mes siūlome gynybos mokestį, tai aš pabrėžiu, kad socialdemokratų pozicija yra tokia, kad jeigu, remiantis Estijos centrinio banko vertinimu, 10 proc. estų priklauso 60 proc. šalies turto, tai iš jų tuos pinigus galima ir paimti. Ten, kur pinigų nėra, jų fiziškai neįmanoma paimti. Be to, daugelis šalies verslininkų mus patikino, kad pasirengę ženkliau prisidėti prie šalies gynybos ir prisidėti daugiau, negu tai pasirengę daryti mažesnes pajamas gaunantys asmenys“, - pabrėžė jis.
Diskusijos dėl išlaidų mažinimo verčia politikus ieškoti sričių, kuriose negalima taupyti
Pasak L. Liaenemtso, jeigu bus paisoma Pasaulio banko arba Estijos centrinio banko rekomendacijų, tai visi jie akcentuoja, kad tokiu metu valstybė negali mažinti išlaidų. Jis pažymėjo, kad galvoti apie išlaidų mažinimą galima po metų ar dviejų.
„Nežinau, ką galiausiai pasiūlys finansų ministras, bet aš iš naujo užduočiau klausimą, iš kur bus paimti tiek milijardai eurų, jeigu nebus didinami mokesčiai“, - svarstė politikas.
Jo nuomone, Estija neturėtų bijoti augančių mokesčių.
„Jeigu kažkas sako, kad mes rasime milijardą eurų sumažinę išlaidas, tai akivaizdu, kad jis blefuoja. Tai reikštų, kad laikas mažinti pensijas ar atimti pinigus iš sveikatos apsaugos sistemos. Šioje Vyriausybėje, kurioje dirba ir socialdemokratai, mes tokiam žingsniui nepritarsime, - patikino jis. – Jeigu paliksime nuošalyje pensijas ir sveikatos apsaugą, jeigu sumažinsime šalies biudžetą 5 proc., mes gausime 100 mln. eurų. Sumažinsime 10 proc., gausime 200 mln. VRM biudžeto sumažinimas 5 proc. sudarytų maždaug 24 mln. eurų, kas reikštų, kad teks atleisti apie 500 policininkų ir uždaryti 10 priešgaisrinės saugos komandų. Klausiu – ar Estijos visuomenė arba kuri nors partija pasirengusi išsakyti tokius pasiūlymus. Pasirengusi tam, kad regionuose liks po vieną patruliuojantį policininką? Tai sprendimas Estijai? Ar sprendimas yra tame, kad mes surinktume daugiau pinigų?“ – apibendrino jis.
Kalbant apie mokesčių kėlimą - keistos paralelės su Lietuva
Nueinanti Lietuvos Vyriausybė, kaip nebūtų keista, pastaruoju metu irgi vis garsiau kalba apie tai, jog šaliai būtina įvesti naujus mokesčius, nes kitaip nepavyks skirti daugiau lėšų gynybai, tačiau visiškai nekalba apie tai, jog pinigų galima uždirbti skatinant ekonomiką. Taip pat nutylima, kam bus naudojami tie, eilinį kartą apiplėšiant žmones, surinkti pinigai.[2]
Kitas įdomus momentas, pastarojo meto apklausose vis dažniau figūruoja teiginiai, kad esą daugiau pinigų gynybai pasirengę skirti būtent tie, kurie balsuoja už vadinamuosius konservatorius ir nuteistą liberalų partiją – gaunantys didesnes pajamas ir aukštesnio išsilavinimo, o „tamsuomenė“, kaip juos buvo pamėgta vadinti sisteminės žiniasklaidos, esą nenori skirti pinigų gynybai ir balsuoti pasirengę už „valstiečius“ ar Lietuvos regionų partiją.[3]
Sutapimas ar visi tie „nepriklausomi ir sąžiningi“ politikai nurodymus gauna iš vieno centro?
