Apsigalvojo dėl lengvatų pensininkams ir moksleiviams
Šiaurės Estijos viešojo transporto centras, aptarnaujantis maršrutus Harjumo, Liajenemos, Liajane-Virumos ir Raplamos regionuose, teigia, kad laikas naikinti tvarką, pagal kurią pensininkai ir moksleiviai viešuoju transportu galėjo naudotis nemokamai. Centro atstovai nurodo, kad gauti pinigai būtų skirti maršrutų tinklo plėtrai ir iki 2028 m. leistų dvigubai padidinti pervežamų keleivių skaičių.[1]
Praėjusiais metais Šiaurės Estijos viešojo transporto reisas pervežė 11 mln. keleivių. Pasak jo direktoriaus Andruso Nilisko, jis turi planą, esą leisianti padvigubinti pervežamų keleivių skaičių.
„Išsikėlėme tikslą – iki 2028 m. liepos pirmos dienos per metus pervežti 20 mln. keleivių“, – patikslino A. Niliskas.
Keleivių skaičius jau auga, tačiau ne iš gero gyvenimo
Jis pažymėjo, kad jau dabar auga priemiestinių autobusų keleivių skaičius – praėjusiais metais jis padidėjo 10 proc. A. Nilisko nuomone, kad žmones persėsti į viešąjį transportą paskatins ir dėl CO2 dedamosios įkalkuliavimo planuojamas degalų brangimas.
„Mes dar nežinome, kiek sieks šis mokestis, bet kalbama, kad jis gali būti nuo 10 centų iki pusantro euro, – svarstė direktorius, įsitikinęs, kad tokia padėtimi būtina pasinaudoti. – Kai pasibaigė koronaviruso krizė ir degalų kaina šoktelėjo iki 2 eurų už litrą, autobusais besinaudojančių žmonių skaičius, lyginant su ankstesniais metais, padidėjo 30 proc. Smarkiai išbranginus automobilio eksploataciją, žmonės ims ieškoti alternatyvų.“
Visgi, galvojant apie keleivių srautų augimą, būtinas ir papildomas transportas. „Centro autobusai per metus nuvažiuoja dešimtis milijonų kilometrų, tačiau jeigu norime aptarnauti 20 mln. keleivių, autobusų rida turės didėti“, – patikslino A. Niliskas.
Dėl augančios ridos ir sutarčių su vežėjais kainų šių tikslų realizavimui po penkerių metų prireiks papildomų 15 mln. eurų.
„Nors poreikis yra, valdžia toliau teigia, kad pinigų neturi, – apie derybas su Talinu prasitarė direktorius. – Tai reiškia, kad lėšų turime ieškoti vietoje.“
Problemos sprendimas – politikų rankose
Beje, pinigų trūksta visam Estijos priemiestiniam transportui. Praėjusiais metais trūkstamos lėšos buvo skirtos iš valstybinio rezervo. Šiemet jų vėl reikės. Sausį Regionų reikalų ir žemės ūkio ministerija pranešė, kad šių metų biudžete priemiestiniam transportui pritruks maždaug 20 mln. eurų.
Nepaisant to, A. Niliskas patikino, kad jo ambicingą planą realizuoti galima.
„Mes ministerijai pasiūlėme, kur gauti pinigų. Dabar viskas – politikų rankose“, – patikslino jis.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad valdžia pagrindiniu visuomeniniu transportu laiko traukinius.
„Traukiniuose visi keleiviai moka už bilietus, o pensininkai ir moksleiviai naudojasi lengvatomis. Tuo pat metu priemiestiniai autobusai jiems yra nemokami, todėl jų lyginti su traukiniais negalima, – sakė direktorius. – Tikėtina, kad mums teks visiems keliones autobusais padaryti mokamomis. Antra problema yra tame, kad lengvatos turi būti harmonizuotos.“
Savita estiška nuolaidų ir lengvatų tvarka
Nemokamai traukiniais gali naudotis ikimokyklinio amžiaus vaikai, sunkių sveikatos sutrikimų turintys asmenys, aklieji bei neįgalieji vaikai. Pensininkai, moksleiviai ir studentai turi teisę į lengvatas.
Nemokamai naudotis priemiestiniais autobusais gali paaugliai iki 19 metų bei vyresni negu 63 metų amžiaus asmenys. Turintys sveikatos sutrikimų žmonės gali naudotis lengvatomis.[2]
„Paskaičiavome, kad jeigu apmokestinsime visus keleivius, tai jų kiekis sumažės 20 proc., – nurodė A. Niliskas, patikslinęs, kad šiuo metu 68 proc. keleivių važiuoja nemokamai. – Kitaip sakant, trūkstami pinigai „slepiasi“ toje dalyje, kuri už važiavimą nemoka.“
Šiaurės Estijos viešojo transporto eismo centro skaičiavimu, iš pensininkų ir moksleivių papildomai galima užsidirbti tris milijonus eurų.
„Jeigu dabar susigrąžintume šiuos tris milijonus, tai būtų pergalė, – teigė direktorius. – Taip pat paskaičiavome, kad, tokiu atveju, po penkių metų už bilietus gautume apie 13 mln. eurų. Jeigu po penkerių metų išlaidos išaugs iki 15 mln., tai valdžiai beliks pridėti du milijonus, o keleiviai galės džiaugtis platesniu paslaugų spektru.“
Apibendrinant, estų autobusų centro vadovas mąsto panašiai kaip vis dar esantys valdžioje Lietuvoje – esą jeigu pabranginsim ar panaikinsim lengvatas, tai daugiau uždirbsime. Teorijoje gal taip ir būtų, bet praktikoje žmonės visada ras būdų kaip apeiti jiems netinkamus valdžios sprendimus, būtų tai sausasis įstatymas ar brangstančios kelionės.
