Specialistų atliktas tyrimas verčia sunerimti
Estijos Ekologinių investicijų centras (KIK) ir Policijos bei sienos apsaugos departamentas (PPA) atliko trijų pavojingiausių paskendusių objektų tyrimą ir viename iš jų rado iki 8 kilogramų gyvsidabrio.[1]
Iš viso teritoriniuose Estijos vandenyse Baltijos jūroje priskaičiuojama iki 700 paskendusių objektų, 55 iš kurių pripažinti ekologiškai pavojingais, nes yra potencialūs taršos šaltiniai, juos dengia paskendusių tinklų pynės arba jų viduje yra sprogios medžiagos. Šį kartą specialistai ištyrė paskendusius naikintuvus S31 bei T22 ir minų tralerį M37 (mažas karo laivas, skirtas jūrų minoms naikinti).
Ministerijoje surengto seminaro metu projekto organizatoriai pateikė visų trijų paskendusių objektų apžvalgą ir davė rekomendacijas, kaip elgtis, kad būtų užkirstas kelias jų keliamam ekologiniam pavojui.
Pasak Klimato ministerijos vice kanclerio Kaupo Liaenerando (Kaupo Läänerand), vyriausybė kasmet su ekspertais ir narais tiria kokius nors paskendusius objektus ir mėgina nustatyti, kokį pavojų jie kelia ekologijai.[2]
„Šiai dienai esame nuodugniai ištyrę 25 iš 55 paskendusių objektų. Dalis jų buvo tokios būklės, kad teko skubiai išpumpuoti degalus arba valyti pavojingus naftos likučius, – patikslino K. Liaenerandas. – Ministerijos prioritetas – surinkti kaip galima daugiau informacijos apie paskendusius objektus, kad paprasčiau būtų neutralizuoti tuos iš jų, kurie yra kritinės būklės.“
Tiksinčios Antrojo pasaulinio karo laikų „bombos“
Daugelyje Antrojo pasaulinio karo laivų vis dar likę vietoje degalų naudoto sunkiojo degalų tepalo, bet nėra tiksliai žinomas nei jo kiekis, nei tai ar artimiausiu metu tepalas gali pradėti sunktis į aplinką. Tikėtina, kad paskendusių objektų yra daugiau, negu šiuo metu žinoma, tačiau modernėjančios technologijos palengvina jų paieškas.
Pasak KIK projektų vadovės Aivės Alikmetsos (Aivi Allikmets), pagrindiniu projekto pasiekimu tapo žinios apie tris tyrinėtus objektus.
„Dabar mes žinome, kad jų būklė yra kritinė ir kaip greitai reikia imtis kitų priemonių. Kadangi prevencija visuomet geriau negu avarijos pasekmių likvidacija, mes ir toliau turime dirbti, kad rastume būdus, kaip nukenksminti likučius“, – patikslino ji.
Atlikus darbus paaiškėjo, kad, įvertinus liekanų būklę, mažai tikėtina, jog naikintuvuose S31 ir T22 gali būti likę daug degalų. Tam tikras jų kiekis gali būti likęs vamzdynuose, tačiau jį pasiekti ir išsiurbti nėra įmanoma. Naikintuvą S31 užkloję tinklai-vaiduokliai, todėl norint atidžiau ištyrinėti radinį, pirma reikia pašalinti juos, kad tinklai nekeltų pavojaus ne tik narams, bet ir jūros gyvūnams.
Minų traleryje M37 pastebėtas mažiausiai vienas paravanas – laivo apsaugai nuo ant inkaro tvirtinamų minų skirtas įrenginys, kurį būtina pašalinti, nes jame yra iki 8 kilogramų gyvsidabrio.
Degalų kiekį laive sunku vizualiai nustatyti, tačiau pagal jo patirtus pažeidimus galima daryti prielaidą, kad degalų bakai liko sveiki. Laivas bazavosi Taline, tačiau paskendo Narvos įlankoje, kai jau buvo juntamas degalų stygius, todėl mažai tikėtina, kad jis dugne guli su beveik 150 tonų degalų.
Gyvsidabris – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Hg (lot. Hydrargyrum), eilės numeris 80. Blizgantis metalas, kambario temperatūroje lakus, skystas. Lydosi temperatūroje, aukštesnėje, nei -38,8 laipsniai C, verda prie +356.73 °C. Aukštesnėje temperatūroje garuoja intensyviau, todėl apsinuodijimo galimybė esti didesnė. Neblogas elektros laidininkas.[3]
Povandeniniams tyrimams – dosnus finansavimas
Policijos ir sienos apsaugos tarnybos toliau tęsia paskendusių povandeninių objektų stebėseną iš oro.
„Povandeniniai tyrimai atskleidė, kad visuose paskendusiuose objektuose tikrai liko degalų tepalo bei kitų pavojingų medžiagų. PPA lakūnai nuolat praskrenda virš potencialiai pavojingų ir pavojų ekologijai keliančių objektų, kad galimas degalų nutekėjimas būtų pastebėtas ankstyvojoje stadijoje“, – nurodė PPA jūrų saugumo grupės vadovas Renė Hartykainenas (Rene Hartikainen).
KIK ir PPA 2020 m. rudenį pateikė paraišką į BSAP fondą ir paprašė finansavimo iš NEFCO vykdomam projektui, skirtam Estijos teritoriniuose vandenyse esančių potencialiai pavojingų paskendusių laivų tyrimui.
Bendra projekto, skirto Estijos jūrų akvatorijos tyrimams, suma siekia 285 710 eurų, 70 proc. arba 199 997 eurus skyrė NEFCO.[4]
