Estijos parlamento rinkimuose triumfavo Reformų partija su K. Kallas priešakyje
Pirmadienį paskelbtais preliminariais duomenimis, Estijos parlamento rinkimus laimėjo dabartinės šalies premjerės Kajos Kallas Reformų partija, surinkusi daugiau kaip 31,6 proc. balsų.
Patvirtinus tokį partijai atiduotų balsų skaičių, K. Kallas partija turėtų gauti 37 vietas Estijos parlamente. Tai bus 3 vietomis daugiau nei partijai pavyko gauti ankstesnėje kadencijoje[1].
Suskaičiavus daugiau nei 99 proc. balsavimo biuletenių ir Estijos ministrės pirmininkės partijai išlaikant lyderės poziciją, jai iš paskos seka kraštutinių dešiniųjų euroskeptikų partija EKRE su 16,1 proc. balsų.
Trečioji vieta priklauso Centro partijai su 14,7 proc. balsų. Už šią partiją dažniausiai balsuoja Estijos etninė rusų mažuma. Partija „Estija 200“ sulaukė 13,5 proc. rinkėjų palaikymo, socialdemokratai – 9,4 proc., o partija „Isamaa“ – 8,3 proc. Šie preliminarūs rezultatai rodo, kad 6 partijos užtikrintai peržengė 5 proc. ribą, kurią reikia peržengti norint patekti į parlamentą.
Sekmadienį pasibaigusiuose Estijos parlamento rinkimuose rinkėjų aktyvumas siekė 63,7 proc. Dabartinės premjerė K. Kallas partija buvo aiški favoritė laimėti rinkimus, tačiau analitikai prognozavo, kad Reformų partija turės sudaryti koaliciją su socialdemokratais ir „Isamaa“ partija.
K. Kallas Reformų partija rinkimus laimėjo ir 2019 m., tačiau tuomet trys mažesnės partijos suformavo vyriausybę, kuri suskilo 2021 m. Būtent tuomet K. Kallas tapo premjere ir ėmė formuoti naują koaliciją.
Premjerė žada didinti karines išlaidas, kalba apie mokesčių verslui mažinimą
Reformų partija Estijoje priklauso centro dešiniųjų, liberalių partijų blokui. Pagrindinis partijos elektoratas – verslininkai bei jauni miesto gyventojai.
Prieš šiuos rinkimus partijos lyderė K. Kallas kalbėjo apie permainas, užsiminė apie būtinybę didinti karines išlaidas bent iki 3 proc. BVP, taip pat kalbėjo apie galimybę sumažinti mokesčius verslui. Partija taip pat siekia priimti įstatymą, kuriuo būtų patvirtinta tos pačios lyties asmenų civilinė partnerystė[2].
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį K. Kallas priėmė sveikinimus iš kolegų ir džiaugiesi, kad Estijos piliečiai išreiškė pasitikėjimą ja ir jos partija.
„Atrodo, kad rinkėjas pasakė savo nuomonę. Iš to, ką supratau iš ekrano, mums neblogai sekėsi. Noriu padėkoti visiems rinkėjams. Dėkoju jums už pasitikėjimą, dėkoju už galimybę jau beveik dvejus metus vadovauti vyriausybei ir iš tiesų dėkoju už jūsų balsus“, – teigė premjerė.
K. Kallas užsiminė ir apie tai, kad jos partija turi puikias sąlygas sukurti koaliciją, kuri ir toliau darys spaudimą Rusijai.
„Mes turime investuoti į savo saugumą, mūsų agresyvi kaimynė neišnyko ir neišnyks, todėl turime su tuo susitaikyti“, – sakė ji gausiam būriui žurnalistų, susirinkusių viename iš Talino centro viešbučių, kur ir vyko partijos rėmėjų balsų stebėjimo vakaras[3].
Pralaimėjusi partija reiškia abejones dėl elektroninio balsavimo
Dabar, kai jau aišku, kad 2023 m. Estijos parlamento rinkimuose pergalę iškovojo Reformų partija, ateina įtemptas metas deryboms dėl koalicijos. Šiuo atveju, pagrindinis tikslas yra užtikrinti dviejų ar daugiau partijų susitarimą tam, kad būtų pasiekta dauguma arba 51 parlamento vieta iš 101. Jeigu tiek vietų užsitikrinti nepavyks, koalicija gali nebūti nubalsuota parlamente[4].
Vėliau Estijos prezidentas privalės paskirti kandidatą į ministrus pirmininkus. Vis gi, neabejojama, kad prezidentas premjere vėl skirs K. Kallas: pagal Estijos Konstitucijos 78 straipsnio 9 dalį, prezidentas skiria kandidatą į ministrus pirmininkus, kuris praktiškai visada yra daugiausiai mandatų gavusios partijos lyderis.
Vis gi, iki postų dalybų teks nueiti nemenką kelią. Estijoje, regis, tęsiama kitose šalyse matyta tendencija, kai pralaimėjusios partijos skuba kalbėti apie tariamą rinkimų klastojimą.
Dar nebaigus skaičiuoti paskutiniųjų balsų, radikalios dešiniosios EKRE partijos lyderis Martinas Helme pareiškė, kad nepasitiki elektroninio balsavimo rezultatais ir nori, kad būtų perskaičiuoti balsai. Jo tėvas, vienas iš pagrindinių partijos politikų , vėlyvą sekmadienio vakarą vykusiame partijos rinkimų vakarėlyje taip pat sakė, kad „EKRE viską darė sąžiningai, priešingai nei tie, kurie pavogė iš jų pergalę“.
„Mes turime jėgų ir noro nekelti baltos vėliavos. Jokiu būdu neleisime sau pulti į depresiją, tarsi būtume padarę kažką blogo. Mes nieko blogo nepadarėme. Viską darėme teisingai ir sąžiningai, priešingai nei tie, kurie pavogė mūsų pelnytą pergalę. Mes to taip nepaliksime. Mes tai žinojome iš anksto. Vėl grįšime iš čia namo kupini dvasios ir ryžto panaikinti neteisybę ir įtvirtinti teisingumą. Ši kelionė bus sunki, ji nebus lengva“, – sakė M. Helmė vyresnysis ir taip pat išreiškė nepasitikėjimą elektroniniu balsavimu[5].
Estijos rinkimų komisijos pirmininkas Arne Koitmae teigia, kad rinkimų metu nebuvo užfiksuota didelių pažeidimų, elektroninio balsavimo metu taip pat neužfiksuota jokių trikdžių[6].
„Aišku, po rezultatų prasidės abejonės, bet mes sutrikimų nefiksavome“, – sakė jis.
Šiais metais Estijos parlamento rinkimuose internetu balsavo daugiau nei 313 000 žmonių, o tai yra naujas rekordas[7]. Taline ir Tartu elektroninių balsų skaičius beveik dvigubai viršijo popierinių balsų skaičių. Tačiau daugiausia e. balsų buvo Harju apskrityje, Tartu apskrityje ir Hiiu apskrityje. Rinkėjai iš užsienio taip pat pirmenybę teikė balsavimui internetu.
Estija dar 2005 m. tapo pirmąją šalimi pasaulyje, išmėginusia balsavimą internetu.
