Apie 30 proc. estų antrosios pensijų pakopos atsisakė
Estijoje pensijų reforma įvyko prieš du metus. Tuomet buvo apsispręsta, kad dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje yra savanoriškas, o žmonės gali iš jos pasitraukti kada nori ir atsiimti visus savo sukauptus pinigus vienu kartu.
Informuojama, kad vien šiemet rugpjūčio pabaigoje mažiau nei 30 proc.estų, kaupusiųjų antrojoje pakopoje, jau buvo atsiėmę pensijai laikytus pinigus.
Planuojama, kad per rudens pirmąjį mėnesį dar 8 tūkstančiai estų atsiims pinigus iš antrosios pensijų pakopos.
Vidutiniškai estai atsiima beveik po 10 tūkst. eurų, tad nuo reformos pradžios šalis savo piliečiams jau išmokėjo pusantro milijardo eurų.
Tiesa, atsiimant pinigus anksčiau dalis sukauptos pinigų sumos nubyra valstybei. Jei atsiimant santaupas asmeniui iki pensijos liko mažiau nei penkeri metai, nuo išmokos turi būti mokamas 10 proc. pajamų mokestis, jei liko daugiau nei penkeri metai, pajamų mokesčio tarifas siekia 20 proc..
Estija leidžia savo gyventojams iš antrosios pensijų pakopos išeiti tris kartus per metus – rugsėjį, sausį ir gegužę[1].
Lietuviai įtraukiami į kaupimą savavališkai
Tuo tarpu lietuviai vis dar sukasi tarsi ne priverstinio, bet iš tiesų labai jau tiesmukiško įrašymo į antrosios pensijų pakopos dalyvių sąrašus. Tiesa, iki birželio 30 dienos tie, kurie spėjo susižiūrėti esantys įtraukti ir atsisakė, kurį laiką gali būti ramūs, tačiau tie, kurie atsisakyti kaupimo nespėjo, jau yra įstrigę visam likusiam laikui iki pat pensijos.
Į kaupimą antroje pakopoje šių metų sausio pradžioje įtraukti beveik 68 tūkstančiai gyventojų. Tai žmonės, kuriems mažiau nei 40 metų, kurie dirba pagal darbo sutartį arba vykdo savarankišką veiklą ir niekada iki šiol nekaupė pensijai.
„Sodra“ pabrėžia, kad pradėjus kaupti antroje pakopoje, galimybės atsisakyti dalyvavimo pensijų kaupime nebėra.
Ir vis dėlto vieną kartą atsisakyti kaupimo nepakanka, mat valstybė savavališkai ima, ir įtraukia gyventojus pakartotinai kas trejus metus. Jei bent vienu etapu pamiršite VĖL atsisakyti to nelemto kaupimo, būsite jame įstrigęs iki pat savo mielos pensijos. Jei jos, žinoma, sulauksite, mat kalbant apie pensinio amžiaus didinimą dalis kaupusiųjų tų pinigų gali taip ir nepamatyti[2].
Siūlymai atlaisvinti kaupimo pančius pritarimo nesulaukė
Antroji pensijų pakopa jau seniai kelia audras ir politikų valdose. Visai neseniai šalies opozicijai nusprendus kreiptis į šalies Konstitucinį teismą dėl esamos antrosios pakopos pensijų kaupimo tvarkos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei pateikė siūlymus, kaip sistemą būtų galima patobulinti.
Projekte nebuvo numatyta galimybė atsisakyti šio kaupimo visiems to norintiems, tačiau net ir su mažesniais pasiūlymais bent kiek sušvelninti kaupimo reikalavimus, valdantieji nesutinka. O kol seimūnai tariasi ir niekaip nesusitaria, II pakopos pensijų fondo įkaitais yra apie 1,4 mln. piliečių.
Už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) partijos frakcijos atstovų siūlymą po pateikimo balsavo – 32, prieš – 26, susilaikė – 27 Seimo nariai[3]
Siūlė pakartotinai į pensijų kaupimo sistemą traukti tik vieną kartą
Nuo 2019 m. įsigaliojo automatinis gyventojų įtraukimas į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą.
Tada buvo nustatyta, kad asmenys, įtraukti į pensijų kaupimą atitinkamais metais, turi teisę apsispręsti per pusę metų, ar jie nori dalyvauti pensijų kaupime.
Ministerija siūlė šį terminą naujai įtrauktiems dalyviams pratęsti dar trimis mėnesiais – kitaip tariant, numatyti papildomą laikotarpį, kuomet jau pradėjus mokėti pensijų įmokas, būtų galima kreiptis dėl atsisakymo kaupti ir įmokų susigrąžinimo.
Siūlymuose buvo nurodomas pakeitimas, kad nuo 2019 metų į antrosios pakopos pensijų kaupimo sistemą įtraukti gyventojai, atsisakę dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime, pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiami tik vieną kartą.
2020 metais įtrauktiems ir dalyvauti atsisakiusiems asmenims, šiemet įtraukimas būtų kartojamas paskutinį kartą.
Jei gyventojas ir po pakartotinio įtraukimo į sistemą išreikštų norą stabdyti dalyvavimą pensijos kaupimo sistemoje, daugiau jis į ją įtraukiamas nebebūtų[4].
Valstybė už jus nusprendžia, kada ir kaip išsiimti kauptus pinigus
Dar didesnis kuriozas tas, kad valstybė griežtai kontroliuoja, kaip pusę gyvenimo kaupęs asmuo savo pinigus išsiims.
Tiesa, tie, kurie turi sukaupę iki 10 807 eurų, galės apsispręsti, kaip tuos pinigus jie atgaus – ar periodiškai kas mėnesį išmokant dalį sumos, ar atsiimti visus vienu kartu.
Tie, kurie yra sukaupę daugiau, kaip 10 807 eurus, pasirinkimo laisvės nebeturi, nes įstatymiškai asmenys, sukaupę 10 000 eurų, jau privalo įgyti anuitetą (periodinę pastovaus dydžio išmoką gyventojui tam tikrą laikotarpį arba iki gyvos galvos). Kitaip tariant sukaupęs daugiau, uoliau dirbęs pagal valstybės planelį, gauni dar mažiau teisės spręsti kaip tuos savo pinigus pasiimsi ir panaudosi.
Pensijos sulaukusieji iš fondų gauna mažiau, nei į juos įnešė
Buvęs Jungtinės Karalystės vyriausybės pensijų ministras perspėja apie „didžiulius nuostolius“ šiemet į pensiją išeinantiems pensininkams, o dideli paslaugų teikėjai vyresniems klientams sako, kad jų lėšos per pastaruosius 12 mėnesių sumažėjo 2 proc. ar daugiau.
Nuostoliai patiriami nepaisant to, kad Jungtinės Karalystės FTSE 100 akcijų rinkos indeksas pastarosiomis savaitėmis pasiekė rekordines aukštumas.
Paaiškėjo, kad daugelis šiais metais į pensiją išeinančių darbuotojų buvo iš tikrųjų pervesti į vyriausybės obligacijas, kurių vertė dramatiškai nukrito, Anglijos bankui padidinus palūkanų normas.
68 metų Neilas Brownas, gyvenantis netoli Obano Škotijoje, buvo sukrėstas, pamatęs savo naujausią pensijos įvertinimą iš „Aviva“, kurioje kaupė pensijai.
Neseniai gavęs savo naujausią „Aviva“ pensijų fondo ataskaitą jis sunerimo pamatęs, kad jo fondo vertė 2022 m. sumažėjo 20 proc., o po to, kai 2021 m. sumažėjo 4 proc. Taigi visumoje jo padėtis pablogėjo 24 proc. per dvejus metus.
„Prieš kelerius metus Aviva savo metiniame pranešime pažymėjo, kad man artėjant pensiniam amžiui, mano pensija buvo perkeliama į saugesnes investicijas (investavimo į gyvenimo būdą programą)“, – prisimena jis. Jam buvo pasakyta, kad tai reiškia, kad „jūsų pensijų fondas yra perkeltas iš fondų, turinčių didesnį poveikį akcijų rinkai, į atsargesnes investicijas. Tai padeda sumažinti jūsų riziką dėl akcijų rinkos svyravimų.
Aviva tai padarė ne viena. Apskaičiuota, kad, kalbant apie didelius paslaugų teikėjus, apie 10 mlrd. pensijoms sukauptų svarų yra priskiriami „apsaugotoms“ investicijoms.
Tačiau blogiausiais atvejais šie fondai per 2022 m. prarado beveik 40% savo vertės[5].
