Kariuomenės vadas politikus įspėjo, bet šie neišgirdo
Estijos Gynybos pajėgų vadas Martinas Heremas dar praėjusių metų birželį informavo vyriausybę apie būtinybę įsigyti šaudmenų už 1,6 milijardo eurų, paaiškėjo iš gynybos ministro Hanno Pevkuro atsakymų į Riigikogu narių klausimus.[1]
Riigikogu nariai, be kita ko, norėjo sužinoti, ar Gynybos pajėgų vado karinėje rekomendacijoje yra pasiūlymas 2023 m. įsigyti papildomos amunicijos.
H. Pevkuras atsakė, kad praėjusių metų birželio 8 d. atnaujinant Vyriausybei pateikto plėtros plano skyrių apie karinę gynybą, buvo pateikta ir Gynybos pajėgų vado rekomendacija tuo atveju, jei išlaidos gynybai viršytų Riigikogu patvirtintą 3 proc. BVP.
Paklaustas, kiek gynybos pajėgų vadas paprašė šaudmenų, H. Pevkuras atsakė, kad papildomų šaudmenų poreikis buvo įvertintas 1, 6 milijardo eurų, kas buvo paskaičiuota, atsižvelgiant į paros normas (DOS).
„Taip pat būtina paaiškinti, kad papildomas amunicijos poreikis buvo nurodytas kaip ir kitų pajėgumų plėtros projektų, neįtrauktų į 3 proc., pavyzdžiui, tokių, kaip tankų batalionu, ISTAR ir pan., papildymas“, – patikslino H. Pevkuras.
Ministras pridūrė, kad šiemet Gynybos pajėgos perėjo prie tikslais pagrįstos metodikos, pagal kurią šių metų birželio 1 d. M. Heremo pateikti skaičiavimai padidino papildomos amunicijos poreikį iki 3,2 mlrd.
„Atsižvelgiant į tai, kad NATO keičia ir amunicijos skaičiavimo pagrindą, tikslinga vadovautis naujais Gynybos pajėgų vado skaičiavimais, kol atsiras nauji NATO skaičiavimai. Remiantis šiais skaičiavimais, Estija turėtų įsigyti papildomos amunicijos, kurios vertė būtų 3,2 milijardo eurų, atsižvelgiant į tai, kaip bus naikinami priešininko taikiniai“, – teigė H. Pevkuras.
Į Briuselį išvykstanti šalies premjerė K. Kalas gynybos klausimais turėjo savo nuomonę
Premjerė Kaja Kalas šių metų birželio viduryje teigė, kad vyriausybė nesvarstė lėšų šalies Gynybos pajėgų amunicijos reikmėms skyrimo klausimo, nes Gynybos ministerijos kancleris Kusti Salmas ir Gynybos pajėgų vadas Martinas Heremas oficialiai tokio pasiūlymo nepateikė. Į tai H. Pevkuras atsakė, kad šių metų birželio 1 dieną jis gavo gynybos pajėgų vado skaičiavimus, kuriais remiantis galima prašyti lėšų šaudmenims.
Iš Gynybos pajėgų vado karinių rekomendacijų matyti, jog Gynybos pajėgų noras gauti papildomus 1,6 milijardo eurų amunicijai įsigyti grindžiamas Estijos gynybos planais, kuriuose numatyta naikinti priešo ginkluotę ir dalinius už Estijos sienos.
Remiantis karinėmis rekomendacijomis, rimtose kovose turėtų būti naudojamos HIMARS daugkartinio paleidimo raketų sistemos su įvairiais šaudmenimis (ATACMS), kurių nuotolis yra nuo 70 iki 300 kilometrų, priešraketinės raketos, IRIS-T vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos ir dronai savižudžiai „Mini-Harpy“.
Gynybos pajėgų vadas taip pat pristatė apskaičiuotą šaudmenų kiekį, reikalingą pakankamam priešo taikinių skaičiui sunaikinti iš tolo, ir nurodė jų kainą. Pavyzdžiui, norint atremti pirmąją Rusijos atakos bangą, reikėtų daugiau nei 800 ilgojo nuotolio ATACMS raketų, beveik 500 mažesnių GMLRS raketų, daugiau nei 25 000 artilerijos sviedinių ir daugiau nei 1 000 tiksliai valdomų raketų.
Tokio skaičiaus ATACMS raketų kaina viršija du milijardus eurų. Visas vado pristatytas paketas kainuos keturis milijardus eurų. Tačiau, kadangi Estija jau turi dalį šių ginklų arba juos planuojama įsigyti, papildomas finansavimo poreikis šaudmenims įsigyti bus apie 3,2 milijardo eurų, o 1,6 milijardo eurų iš šios sumos yra būtinas minimumas.
Ir vėl sekama Lietuvos pavyzdžiu – visuotinis gynybos mokestis bus
Estijos Socialdemokratų partijos pirmininkas Lauris Ljanemetsas koalicijos derybose ketina kelti klausimą dėl ministrų postų paskirstymo tarp valdančiųjų partijų, nes, palyginti su ankstesnėmis koalicijos derybomis, socialdemokratai sustiprino savo pozicijas Riigikogu. L. Ljanemetsas taip pat mano, kad prieš dvejus metus socialdemokratų pasiūlytas valstybės gynybos mokestis vis tiek bus įvestas.[2]
Nors tuo metu tam nepritarė nei koalicijos partneriai, nei opozicija, politikas įsitikinęs, kad jeigu tai būtų padaryta, šiuo metu Estijos žmonių padėtis būtų daug lengvesnė.
Lietuvos seimas priėmė vadinamųjų gynybos mokesčių paketą, inicijuotą siekiant padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Kad pasiektų tokį tikslą, parlamentas padidino pelno mokestį bei alkoholio, rūkalų ir kuro akcizus, ir priėmė vadinamąjį Gynybos fondo įstatymą.[3]
