72 valandos be elektros: siūloma gyventojams mokėti iki 200 eurų dydžio kompensacijas

Gyventojams galėtų būti išmokamos kompensacijos

Po savaitgalį Lietuvą talžiusios audros daliai gyventojų jau kelias paras tenka verstis be elektros, todėl Energetikos ministerija siekia, kad patirti nuostoliai būtų atlyginti plačiau, o nukentėjusieji galėtų gauti ne tik įstatymuose numatytas išmokas, bet ir papildomas kompensacijas, siekiančias iki 200 eurų.

Energetikos ministras Lukas Savickas teigia, kad užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai žmonėms sukėlė ne tik nepatogumų, bet ir realių finansinių nuostolių, todėl vien standartinių kompensacijų, jo vertinimu, nepakanka. Daliai vartotojų be elektros išbuvus jau tris paras, ministerija akcentuoja būtinybę atlyginti bent dalį tiesioginių išlaidų, kurias žmonėms teko patirti dėl užsitęsusio gedimų šalinimo [1].

„Situacija dėl audros išlieka labai sudėtinga. Šiandien popiet pirmiesiems klientams sueina 72 val. be elektros energijos. Puikiai suprantu, kad vien įstatyme numatyta kompensacija neatpirks žmonių patirtų nuostolių ir sunkumų. Todėl gyventojams turi būti skirtos papildomos iki 200 eurų kompensacijos už patirtus nuostolius“, – feisbuke antradienį rašė ministras.

Lukas Savickas - Situacija dėl audros išlieka labai sudėtinga.... | Facebook

ESO turėtų paskelbti nuostolių atlyginimo tvarką

Galimą nuostolių atlyginimo tvarką L. Savickas jau aptarė su „Energijos skirstymo operatoriaus“ vadovu Renaldu Radvila, o pagal svarstomą modelį gyventojams būtų sudaryta galimybė kreiptis dėl pagrįstų išlaidų, atsiradusių dėl ilgo elektros tiekimo sutrikimo, atlyginimo.

Tarp tokių nuostolių galėtų būti dėl dingusios elektros sugedęs maistas, laikino apgyvendinimo išlaidos, generatorių įsigijimas ar nuoma, kuras bei kitos būtinos išlaidos, kurias gyventojai patyrė laukdami, kol bus atkurtas elektros tiekimas. Ministras pabrėžia, kad pati tvarka turėtų būti aiški ir paprasta, kad žmonėms nekiltų papildomų kliūčių siekiant susigrąžinti dalį prarastų lėšų.

Pasak L. Savicko, panašų kompensavimo modelį ESO yra taikiusi ir anksčiau, todėl tikimasi, kad jis galėtų būti pritaikytas ir šį kartą. Bendrovė turėtų gyventojams pateikti informaciją, kam priklausys nuostolių atlyginimas, kokių dokumentų reikės patirtoms išlaidoms pagrįsti ir kokiu būdu bus galima pateikti prašymą.

Audra išryškino platesnes infrastruktūros problemas

Stichijos padariniai neapsiribojo vien elektros tiekimo sutrikimais, nes kai kuriuose regionuose dėl dingusios elektros strigo mobilusis ryšys, vandens tiekimas, transportas ir kitų gyventojams svarbių paslaugų veikla. Audros piko metu be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. vartotojų, o ir praėjus stipriausiems jos smūgiams gedimų šalinimas daug kur užsitęsė, todėl daliai žmonių teko susidurti su papildomais kasdienio gyvenimo sunkumais.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius pripažino, kad tokio masto stichija išryškino ne tik infrastruktūros pažeidžiamumą, bet ir seniau susikaupusias valstybės pasirengimo ekstremalioms situacijoms problemas. Pasak jo, šiuo metu svarbiausia kuo greičiau atkurti elektros tiekimą, mobilųjį ryšį ir kitas būtinas paslaugas, tačiau situacijai stabilizavusis Vyriausybė ketina grįžti prie platesnio vertinimo ir spręsti, kokių ilgalaikių priemonių reikia, kad panašūs reiškiniai ateityje nesukeltų tokio masto sutrikimų.

Kritikos sulaukė ir ESO pasirengimas audrai, o savo ruožtu L. Savickas yra nurodęs, kad vėliau reikės įvertinti, ar ankstesnių ekstremalių situacijų metu išmoktos pamokos buvo tinkamai pritaikytos. Toks vertinimas turėtų parodyti, kokių papildomų priemonių reikia ne tik greitesniam gedimų šalinimui, bet ir didesniam elektros tinklų bei kitos svarbios infrastruktūros atsparumui užtikrinti.