452 mln. gyventojų turinčioje ES balsuoti gali 375 mln.
2024–2029 m. šaukimo rinkimai į Europos Parlamentą visose ES šalyse vyks birželio 4–9 dienomis. Rinkimai vyksta pagal kiekvienos šalies nacionalinius įstatymus: Nyderlandai balsuos birželio 6 d., Airija ir Čekija – birželio 7 d., Italija, Latvija, Malta, Slovakija – birželio 8 d., o dauguma bendrijos šalių balsuos birželio 9 d.[1]
Šalyse, kuriose leidžiamas balsavimas paštu arba internetu, balsavimo procesas gali tęstis ir pasibaigus šiam laikotarpiui. Šiuo atžvilgiu kelios Europos žiniasklaidos priemonės įspėjo apie galimus pažeidimus per rinkimus, kai vienos ES šalies piliečiai, nuolat gyvenantys kitoje ES šalyje (o jų skaičius siekia dešimtis milijonų), gali balsuoti du kartus: savo tėvynėje ir gyvenamojoje vietoje. To patikrinti bus neįmanoma dėl to, kad kiekviena šalis balsavimo rezultatus apibendrina savarankiškai.
Iš 720 vietų Europos Parlamente kiekviena ES šalis turi teisę į griežtai apibrėžtą mandatų skaičių – proporcingai savo gyventojų skaičiui, kuris varijuoja nuo 96 mandatų Vokietijai iki 6 Kiprui, ar po vieną Maltai ir Liuksemburgui. Kiekvienoje ES šalyje vyks kova tarp jos politinių partijų dėl šių vietų pasidalijimo.
Dauguma nacionalinių partijų yra vieningos savo pažiūromis viršnacionalinėse partijų asociacijose: Europos liaudies partija – nekrikščionys demokratai, besilaikantys atlantinių pažiūrų (177 vietos kadenciją baigiančiame EP), socialdemokratai (140), liberalai (120), žalieji (72), nuosaikiųjų dešiniųjų frakcija „Konservatoriai ir reformistai“ (68), dešinioji „Tapatybė ir demokratija“, kuriai visų pirma priklauso „Alternatyva Vokietijai“ ir Prancūzijos nacionalinis susivienijimas (58), kraštutiniai kairieji (37) ir kiti deputatų, kurie nėra įtraukti į frakcijas.
Europinė politika gali pasukite į dešinę
Šį kartą tikėtina, kad keisis ne tik kiekvienos frakcijos vietų skaičius, bet ir daugelio sudėtis. Tačiau, sprendžiant iš viešosios nuomonės apklausų rezultatų, Europos liaudies partija išlaikys lyderio pozicijas Europos Parlamente, nors prognozuojama, kad ji praras iki 20 proc. vietų.
Apklausos daugumoje ES šalių prognozuoja naują dešiniojo sparno partijų stiprėjimą, pavyzdžiui, Maksimiljano Krao (Maximilian Krah) „Alternatyva Vokietijai“ Vokietijoje, Marine Le Pen „Nacionalinis susivienijimas“ ir Marionos Marešal (Marion Maréchal) „Rekonkista“ Prancūzijoje, Gerto Vailderso (Geert Wilders) Laisvės partija Nyderlanduose ir Viktoro Orbáno „Fidesz“ Vengrijoje.
Šias partijas vienija aštri kritika Briuseliui ir raginimai apriboti Europos Komisijos galias, radikalaus Europos žaliojo kurso, keliančio grėsmę Europos ekonomikai, kritika ir reikalavimai sugriežtinti ES migracijos politiką. Daugelis šių partijų taip pat kritiškai vertina ginklų tiekimą Ukrainai.
Tikėtinos naujųjų rinkimų pasekmės: gali griežtėti migracijos politika
Tuo pat metu tikėtina, kad prognozuojamas stiprus dešiniųjų pasirodymo šiuose rinkimuose neturės didelės įtakos bendrai ES pozicijai. Mažai tikėtina, kad pokyčiai apims daugiau nei šiek tiek sugriežtinta ES migracijos politika ir galimi taktiniai žaliojo kurso pakeitimai. Tikimasi, kad ES ekonomikos militarizavimo politika, parama Kijevui ir orientacija į Jungtines Valstijas užsienio politikoje iš esmės nesikeis.
Tam yra trys pagrindinės priežastys. Pirma, Europos Parlamentas nėra visavertė teisėkūros struktūra, jo įtaka ES politikai turi ribas, jis neturi teisėkūros iniciatyvos teisės, o tik tvirtina Europos Komisijos pasiūlytus sprendimus.
Antra, mažai tikėtina, kad dešiniųjų rezultatai padės surinkti daugumą bent jau kai kuriose ES šalyse, jau nekalbant apie visą Europos Parlamentą. Iš tikrųjų daugumoje ES šalių jie geriausiu atveju užims antrą ar trečią vietą. Tokiu būdu Europos liaudies partija, liberalai, socialdemokratai ir žalieji galės surinkti reikiamą daugumą, kad neutralizuotų dešiniųjų įtaką. Europos politikoje yra terminas „sanitarinis kordonas“, kuris datuojamas pokario denacifikacijos laikais. Tai reiškia, kad pagrindinės partijos atmeta bet kokias koalicijas su dešiniaisiais, priešingai, jos turi bendrauti tarpusavyje, kad apribotų savo įtaką, o tai labai tikėtina.
Trečia, Europos dešinieji paprastai greitai sušvelnina savo poziciją, kai tik ateina į valdžią. Tai gali turėti įtakos kritikai dėl ginklų tiekimo Ukrainai, kurią daugelis šalių yra pasirengusios atsisakyti, kad gautų nuolaidų kitose srityse. Kaip, pavyzdžiui, nutiko su G. Vaildersu, kuris laimėjo parlamento rinkimus Nyderlanduose 2023 m. Lapkričio mėn.
EP rinkimai pasižymėjo kova su dezinformacija ir Rusijos baimė
Pasirengimas rinkimams į Europos Parlamentą vyko beprecedenčio spaudimo dešiniosioms partijoms Europos žiniasklaidoje fone ir smarkiai suintensyvėjus Briuselio kovai dėl informacinės erdvės kontrolės. Viskas buvo teisinama kova su dezinformacija.
Būtent su tuo stebėtojai sieja gegužės 17 d. priimtą draudimą transliuoti ES, įskaitant Europos interneto segmentą, trims Rusijos žiniasklaidos priemonėms (RIA Novosti, „Izvestija“, „Rossiyskaya Gazeta“) ir Čekijos portalui „Europos balsas“, kuris buvo apkaltintas gavęs finansavimą iš Ukrainos verslininko Viktoro Medvedčuko. Šis draudimas papildė 2020 m. įvesta Rusijos televizijos kanalų transliacijų blokavimą.
Siekiant sustiprinti socialinių tinklų stebėseną ir kontrolę, 2023 m. rugpjūtį buvo priimtas ES skaitmeninių paslaugų aktas, pagal kurį socialinio tinklo valdytojas yra teisiškai atsakingas už bet kokio Europos Sąjungoje uždrausto turinio skelbimą.
Pačiame Europos Parlamente rinkimų išvakarėse kilo mažiausiai trys didelio atgarsio sulaukę skandalai dėl Rusijos šnipų ir įtakos agentų paieškos, kurie dėl to nedavė jokių praktinių rezultatų.
