Europarlamentarai pasaulio lyderius ragina sėsti prie derybų stalo dėl DI kontrolės
Europos Sąjunga (ES) nori įvesti dirbtinio intelekto reguliavimą. ES teisės aktų leidimo institucija Europos Parlamentas (EP) šiuo metu aktyviai dirba su projektais, galinčiais suteikti europinėms reguliavimo institucijoms daugiau įgaliojimų valdyti sparčiai kuriamas ir tobulėjančias dirbtinio intelekto (DI) technologijas.
Siekiant dar aktyvesnių diskusijų DI reguliavimo tema, grupė ES įstatymų leidėjų paskelbė viešą kreipimąsi. Tai jie padarė po to, kai savo atvirą laišką paskelbė ir „Ateities gyvenimo instituto“ (angl. Future of Life Institute) ekspertai ir lyderiai, įskaitant Eloną Muską ar „Apple“ įkūrėjų Steve’ą Wozniaką; jie ragino DI plėtroje padaryti bent šešių mėnesių pertrauką ir užsiimti šios technologijos kontrole.
Į tai savo laišku atsakę EP nariai, dabar taip pat perspėja, kad tobulindami DI technologiją, judame itin sparčiai, o tokios greitos permainos turi atkreipti pasaulio galingųjų dėmesį.
„Naujausi pasiekimai dirbtinio intelekto srityje parodė, kad technologinės pažangos greitis yra spartesnis ir labiau nenuspėjamas, nei tikėjosi politikos formuotojai visame pasaulyje. Mes judame labai greitai“, – atvirame laiške rašė grupė Europos teisės aktų leidėjų[1].
Tačiau vertindami dabar stebimą DI plėtrą ir dalies geriausių pasaulio inovatorių atvirai reiškiamą susirūpinimą, ES įstatymų leidėjai ragina pasaulio lyderius, įskaitant Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen ir JAV prezidentą J. Bideną, sušaukti pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl dirbtinio intelekto kūrimo. Jo metu būtų siekiama nustatyti DI kūrimo, kontrolės ir diegimo principų rinkinį.
Kaip teigia Europos Parlamento (EP) narys iš Rumunijos Dragos Tudorache, tik kartu pasaulis gali pakreipti istoriją teisinga linkme. Politikas taip pat ragina pasaulio elitą DI plėtros klausimu negaišti ir jam skirti rimtą politinį dėmesį.
Priimtas juodraštinis ES DI akto projektas, jis žada didesnę priežiūrą pokalbių robotams
Vakar, po kelis mėnesius trukusių derybų ir praėjus dvejiems metams po to, kai projektas buvo pasiūlytas pirmą kartą, ES teisės aktų leidėjai pasiekė susitarimą ir priėmė Dirbtinio intelekto akto projektą, kuris būtų pirmasis išsamių su DI reguliavimu susijusių teisės aktų rinkinys.
Kitas šio projekto etapas vadinamas trišaliu: tuomet ES teisės aktų leidėjai ir valstybės narės derėsis dėl galutinių įstatymo projekto detalių[2].
Šiuo projektu EP nariai patvirtino ankstesnius pasiūlymus nustatyti griežtesnius kontrolės mechanizmus bendrosios paskirties dirbtinio intelekto subkategorijai, kuriai priklauso tokios priemonės kaip „Chat GPT“. Pagal pasiūlymus, įmonės, kurios kuria DI priemones, turės atskleisti, ar savo sistemose naudojo autorių teisėmis saugomą medžiagą.
Paskutinėje projekto versijoje minimas ir vienas svarbus paskutinės minutės pakeitimas: teigiama, kad bent jau ES ribose, generatyviniais dirbtinio intelekto modeliai turės būti kuriami ir plėtojami laikantis visų ES teisės ir pagrindinių žmogaus teisių, įskaitant saviraiškos laisvę, nurodymų.
Italija jau apribojo „Chat GPT“ naudojimą, nerimą reiškia ir kitos šalys
Įvairioms ES valstybėms narėms svarstant, ar ir kaip uždrausti tam tikrus pokalbių robotus, EP nariai teigia, kad blokas turi aiškiai reglamentuoti dirbtinio intelekto programas ir pasakyti, kas yra leidžiama, o kas – draudžiama. Kol to nėra, kiekviena ES šalis į DI plėtrą žvelgia skirtingai.
Pavyzdžiui, Italijos duomenų apsaugos institucija „Garante“ kovo pabaigoje net laikinai uždraudė pokalbių robotą „Chat GPT“. Italų priežiūros institucijai nerimą kėlė ne tiek dirbtinio intelekto naudojimas, kiek duomenų apsaugos teisės aktų pažeidimai.
Galiausiai, „Garante“ bendrovei „OpenAI“, kuri sukūrė „Chat GPT“, nurodė, kad ji turės skaidriau informuoti naudotojus apie tai, kaip tvarkomi jų duomenys.
Italijos institucija taip pat nurodė, kad JAV bendrovė turi gauti naudotojų leidimą, jei jų duomenys bus naudojami tolesniam programinės įrangos tobulinimui. Draudimas bus panaikintas, jei „OpenAI“ iki balandžio 30 d. įvykdys šias sąlygas[3]. Ispanija ir Prancūzija taip pat išreiškė susirūpinimą dėl „Chat GPT“.
Tačiau vien susirūpinimo nepakanka. O ir EP rankos šiuo metu yra surištos. Šiuo metu ES mastu nėra reglamentuojamas DI naudojimas nei savaeigiuose automobiliuose, nei medicinos technologijose ar stebėjimo sistemose. Taigi, ir DI kontrolei reikia rasti precedentą.
Nors DI akto projektas EP svarstomas jau kelis metus, jis veikti, net ir pačiu geriausiu atveju, galėtų pradėti tik 2025 m. pradžioje. Tačiau tuomet DI bus jau stipriai pažengęs.
Vokietijos europarlamentaras Axelis Vossas, vienas iš pagrindinių dirbtinio intelekto akto rengėjų, pabrėžė, kad prieš dvejus metus, kai buvo rengiamas projektas, dirbtinis intelektas nebuvo toks pažangus ir per ateinančius dvejus metus greičiausiai vystysis toliau taip, kad didžioji jo dalis bus nebetinkama, kai įstatymas faktiškai įsigalios.
O ir toliau esant tokiai neužtikrintai situacijai, EP bando rasti pusiausvyrą tarp vartotojų apsaugos, reguliavimo ir laisvos ekonomikos bei mokslinių tyrimų plėtros.
Kaip pažymėjo už vidaus rinką atsakingas ES Komisijos narys Thierry Bretonas, dirbtinis intelektas turi milžinišką potencialą, tačiau būtina užtikrinti ir šios technologijos naudojimą taip, kad jis nepažeistų žmonių saugumo ir privatumo.
Net ir kalbant apie grėsmes ir pavojus, DI naudojimas vis tiek įgauna pagreitį
DI šiuo metu iš tiesų yra viena karščiausių technologijų rinkos temų. Jei vienos pasaulio valstybės, pavyzdžiui, ES narės, siekia aktyvesnės DI kontrolės ir priežiūros mechanizmų, JAV apie tai kol kas tik diskutuoja. Tuo tarpu dalis kitų pasaulio valstybių DI plėtros ir naudojimo riboti net neketina.
Kinija ir Indija jau išreiškė viltį leisti jų šalyse suklestėti dirbtinio intelekto technologijoms. Taip viliamasi pasinaudoti jų siūloma pažanga ir proveržiu, galinčiu atnešti ir ekonominę sėkmę.
O ir patys skirtingų pasaulio teritorijų gyventojai DI paslaugomis naudojasi vis dažniau, pernelyg nesvarstydami apie saugumo aktualijas. Neseniai „WordFinder“ atlikta apklausa parodė, kad beveik 1 iš 4 dirbančių amerikiečių pranešė, jog darbe naudoja dirbtinio intelekto pokalbių robotą „Chat GPT“[4].
41 proc. respondentų dažniausiai naudojo šį įrankį idėjoms generuoti, 20 proc. darbuotojų jį naudoja turiniui kurti, o 14 proc. teigė, kad pokalbių robotą naudoja atsakinėdami į el. laiškus.
Dar 11 proc, darbuotojų nurodė, kad programą naudoja koduojant, 10 proc. žmonių ja naudojasi rašydami gyvenimo aprašymus ir motyvacinius laiškus, o 9 proc. teigia, kad naudoja ją prezentacijoms kurti.
Pasak „Competitive Enterprise Institute“ Technologijų ir inovacijų centro direktorės Jessicos Melugin, dirbtiniu intelektu paremtų technologijų masinio naudojimo pradžia dar tik prasideda, ir nors šie galingi įrankiai teikia neįtikėtinos naudos, naudotojai taip pat turi neapsigauti ir elgtis atsargiai.
Jos nuomone, ateityje DI dar labiau padės efektyviau ir greičiau atlikti darbines užduotis, todėl žmonės bus produktyvesni. Tačiau ji pažymi, kad DI nepakeis žmogaus proto, inovacijų kūrimo, emocinio intelekto, empatijos ar gebėjimo spręsti sudėtingas problemas.
E. Muskas perspėja apie DI pavojaus, tačiau neatsisako minties plėtoti šią technologiją
Tuo tarpu vienas iš „Ateities gyvenimo instituto“ (angl. Future of Life Institute) paskelbtą laišką pasirašių technologijų srities lyderių, tviterio, „Tesla“ ir „Space X“ vadovas bei technologijų milijardierius E. Muskas teigia, kad dirbtinis intelektas neišvengiamai pakeis mūsų visų kasdienybę ir gyvenimą.
Jo teigimu, pirmiausiai tuo įsitikinsime jau netrukus, kai DI turės milžinišką įtaką būsimiems rinkimams, jų kampanijai ir poveikiui visuomenėje.
„Net jei sakysite, kad dirbtinis intelektas neturi savaiminio suvokimo, labai tikėtina, kad žmonės naudos dirbtinį intelektą kaip įrankį rinkimuose. Ir tada, žinote, jei DI yra pakankamai protingas, ar jie naudojasi įrankiu, ar įrankis naudojasi jais? Taigi manau, kad viskas darosi keista, ir darosi keista greitai“, – sako E. Muskas[5].
Tačiau negailėdamas perspėjimų dėl DI plėtojimo pavojų, pats E. Muskas taip pat atskleidė savo planus kurti savo dirbtinio intelekto pokalbių robotą „Truth GPT“.
O DI plėtrą toliau užsuka ir kiti technologijų inovatoriai. Neseniai pranešta, kad „Microsoft“ kuria savo dirbtinio intelekto lustą pavadinimu „Athena“. Jis bus naudojamas DI robotų veikloje, taip pat didelės apimties kalbų modeliams mokyti.
Technologijų milžinė „Microsoft“ tikisi, kad lustas veiks geriau nei tas, kurį ji šiuo metu perka iš kitų tiekėjų. Skelbiama, kad „Microsoft“ prie lusto dirba nuo 2019 m[6].
Kai kurios kitos didelės technologijų bendrovės, pavyzdžiui, „Amazon“ ir „Google“, taip pat pačios gamina dirbtinio intelekto lustus, siekdamos sumažinti savo išlaidas.
Tuo tarpu „Samsung“ net numato, kad pažangių lustų ateityje paklausa sparčiai didės diegiant 5G belaidžio ryšio tinklus, plačiau pritaikant dirbtinį intelektą ir savaeigius automobilius.
