Migrantai Lietuvoje: kas jie, iš kur atvyksta ir kokiuose sektoriuose dirba
2025 m. gruodžio 1 d. duomenimis, Lietuvoje galiojančius leidimus gyventi turėjo 216 884 užsieniečiai. Per pastaruosius kelerius metus migracija tapo ne pavieniu reiškiniu, o nuolatine tendencija, keičiančia šalies demografinį ir darbo rinkos paveikslą.[1]
Didžiausią dalį migrantų sudaro atvykusieji iš Rytų Europos ir Centrinės Azijos. Ukrainos piliečiai ir toliau išlieka gausiausia užsieniečių grupė Lietuvoje, nors jų skaičius po karo pradžios piko po truputį mažėja. Antroje vietoje – Baltarusijos piliečiai, kurių Lietuvoje taip pat gyvena dešimtys tūkstančių.
Didžiausios migrantų grupės pagal pilietybę:
- Ukrainos piliečiai – 79 548
- Baltarusijos piliečiai – 50 678
- Rusijos piliečiai – 13 768
- Uzbekistano piliečiai – 10 498
- Indijos piliečiai – 7 920
- Tadžikistano piliečiai – 6 594
- Kirgizijos piliečiai – 4 586.
Šie skaičiai rodo aiškų poslinkį – greta kaimyninių šalių vis svarbesnį vaidmenį ima vaidinti Centrinės ir Pietų Azijos regionai.
Dauguma migrantų į Lietuvą atvyksta dirbti, o ne studijuoti ar ieškoti prieglobsčio
Lietuvos migracijos struktūroje dominuoja darbo migracija. Didžioji dalis leidimų gyventi išduodami būtent darbo pagrindu, o tai tiesiogiai atspindi darbdavių poreikius ir darbo jėgos trūkumą.
Leidimai gyventi pagal pagrindą:
- darbo pagrindu – 99 787
- laikinoji apsauga – 51 149
- šeimos susijungimas – 12 579
- studijos – 10 816
- humanitariniai pagrindai – 2 903
Darbo pagrindu dažniausiai atvyksta Baltarusijos, Ukrainos, Uzbekistano, Tadžikistano ir Indijos piliečiai. Laikinosios apsaugos kategorijoje absoliučią daugumą sudaro Ukrainos karo pabėgėliai.
Tai rodo, kad migracija Lietuvoje pirmiausia yra ekonominė, o ne vien susijusi su geopolitinėmis krizėmis.
Migrantai labiausiai koncentruojasi transporto, statybų ir kito fizinio darbo sektoriuose
Analizuojant profesijas, akivaizdu, kad migrantai Lietuvoje dažniausiai dirba tose srityse, kuriose vietinių darbuotojų trūkumas yra didžiausias. Transportas, statybos ir pramonė tampa pagrindiniais sektoriais, be kurių migrantų darbo šiandien būtų sunku išsiversti.
Dažniausios profesijos pagal kvietimų skaičių:
- tarptautinių krovinių vežimo vairuotojai – 5 182
- suvirintojai – 529
- betonuotojai – 323
- elektrikai – 252
- tinkuotojai – 204
- virėjai – 135
- metalinių konstrukcijų montuotojai – 106
- pastolininkai – 104
- vamzdynų montuotojai – 102
- mėsininkai – 85.
Šios profesijos rodo, kad migrantai dažniausiai dirba fiziškai sudėtingą, pamaininį ar sezoninį darbą. Tuo pat metu tai sritys, kurios leidžia palaikyti šalies ekonomikos tempą ir užtikrinti paslaugų tęstinumą.
