Nauja idėja – Europos sąjungos valstybes paversti paklusniais regionais
Europos sąjungos Parlamente lapkričio 22 dieną įvyko balsavimas dėl dalies ES sutarčių pakeitimo. Šis pakeitimas numato taip performuoti ES, kad ji taptų panaši į federalinę valstybę – tokią, kokia kadaise buvo TSRS. Keičiant ES sutartis, būtų panaikintos valstybių narių veto teisės ir suteikiama daugiau galių ES institucijoms, o tai iš esmės atimtų valstybių kertinius nepriklausomybės svertus, kadangi šalys narės privalėtų aklai vykdyti iš aukščiau gaunamus nurodymus.
Kritikuodami tokius pasiūlymus, konservatyvių pažiūrų europarlamentarai nevyniojo žodžių į vatą ir vadino tai tiesiog bandymu „užgrobti Europą“ ir „sukurti distopinę supervalstybę, kuri žemina valstybes nares iki regionų statuso“. O įsigilinus į siūlymus, išaiškėja, jog tokia kritika nėra laužta iš piršto[1].
Planuose numatytas masinis kompetencijų perkėlimas iš nacionalinio lygmens į ES lygmenį. Ratifikavus pakeitimus, net ir valstybių narių veto teisės, vienbalsiškumo sistema būtų beveik visiškai panaikinta. Vietoj veto teisės atsirastų daugumos arba kvalifikuotos daugumos balsavimas. Europos Parlamentas turėtų kur kas daugiau galių, o Europos Komisija taptų daug politiškesniu organu.
Už Lietuvos nepriklausomybę iš esmės panaikinančią nuostatą balsavo net penki Lietuvos politikai
Balsavimo metu ši valstybių nepriklausomybei pavojinga rezoliucija buvo priimta. Už ją balsavo 291 europarlamentaras, 274 EP nariai prieštaravo ir net 44 susilaikė nuo aiškos nuomonės išsakymo.
Deja, tarp balsavusių už rezoliuciją buvo ir lietuviai. Net penki Lietuvą atstovaujantys politikai su mielu noru balsavo už naująją nuostatą, kuri iš esmės likviduotų Lietuvos nepriklausomybę ir paverstų ją klusniu ES regionu. Tam pritarė:
- Rasa Juknevičienė,
- Aušra Maldeikienė,
- Petras Auštrevičius,
- Juozas Olekas,
- Vilija Blinkevičiūtė.
Prieš balsavo vos du europarlamentarai – Viktoras Uspaskichas ir Valdemaras Tomaševskis. O dar trys nuomonės neturėjo ir tiesiog susilaikė. Tokiais nuomonės neturėtojais tapo Andrius Kubilius, Liudas Mažylis ir Bronis Ropė.
Lietuvos šeimų sąjūdis įžvelgė bandymą primesti visoms ES narėms net ir genderizmo ideologiją
Primename, jog dar prieš šį balsavimą Lietuvos šeimų sąjūdis ragino pasirašyti peticiją, nepritariant tokiems pavojiems siūlymams. Peticiją per trumpą laiką spėjo pasirašyti virš 4500 žmonių. Siūlydami pasirašyti peticiją, kuri turėjo keliauti Europos Parlamento pirmininkei Robertai Metsolai ir EP nariams, Šeimų sąjūdis perspėjo[2]:
„Pavojingiausia iš siūlomų pataisų yra vienbalsiškumo taisyklės, balsuojant Europos Sąjungos Taryboje panaikinimas. Praktiškai toks pakeitimas atims iš nacionalinių valstybių jų autonomiją ir balsą, sprendžiant jų ateičiai svarbius klausimus.
Taip bus pasiektas visiškas turtingiausių Vakarų Europos šalių dominavimas, kadangi jos galės balsavimo keliu primesti mažesnėms ir skurdesnėms Vidurio ir Pietų Europos šalims nepalankias iniciatyvas. <…>
Tai iš tikrųjų Europos Sąjungos, pagrįstos nepriklausomų tautų bendruomene, likvidavimas. Vietoj jos būtų sukurtos Jungtinės Europos Valstijos, kurias sudarytų tapatybės netekusios euro zonos valstybės, kurių vidaus ir išorės politiką kontroliuotų niekieno nerinkti Briuselio biurokratai.“
Be to, Lietuvos šeimų sąjūdis teigė įžvelgęs ir ideologinį atspalvį. Pasirodo, genderizmo ideologija, kuri jau keliauja į Lietuvos mokyklas per Gyvenimo įgūdžių programą, taip pat pasiektų ES šalis nares per tiesioginius reikalavimus keisti lyčių terminus. Šeimų sąjūdis rašė:
„Pateiktas projektas taip pat turi ideologinį atspalvį. Reikalaujama pašalinti tikslų dvi biologines lytis („moterį ir vyrą“) skiriantį terminą ir pakeisti jį „socialine ir kultūrine lytimi“. Tai galiausiai baigsis bausme tiems, kurie gina biologinės lyties apibrėžimą.“
Kad ES taptų TSRS analogu, turėtų įvykti vienbalsis ratifikavimas
Visa laimė, jog tam, kad būtų galima pakeisti ES sutartis, reikalingas visų šalių pritarimas. Tai yra ilgas teisinis procesas, kuris tikriausiai išvis neįmanomas, todėl tikėtina, jog ES net nepradės pataisų ratifikavimo kelio. Juk procesas vis tiek būtų sustabdytas, jei tam priešintųsi nors viena valstybė.
Tam, kad būtų ratifikuoti su ES valdymu susiję dokumentai, Europos Vadovų Taryba, sudaryta iš valstybių narių, turi balsuoti paprasta balsų dauguma, jog būtų sudarytas konventas. Šį konventą sudarytų EP nariai, Komisijos nariai, ES vadovai ir valstybių narių parlamentų nariai. Po to Konventas išanalizuotų pasiūlymus, pateiktų rekomendacijas, o jas galiausiai turėtų priimti visos valstybės narės. Tad toks kelias šiuo metu yra praktiškai neįmanomas.
Savo nepritarimą jau spėjo pareikšti kelių skirtingų valstybių atstovai. Lenkijos konservatyvioji vyriausybė priėmė rezoliuciją[3], viešai pareikšdama, jog nepritaria sutarčių pakeitimams. Savo neigiamą požiūrį politikai grindė sakydami, jog ES parlamento pasiūlymai „mažina vienbalsiškumo principo vaidmenį Europos Vadovų Taryboje“ ir „siekia apriboti valstybių narių galias strateginėse srityse“, tokiose kaip užsienio politika, gynyba ir nacionalinis saugumas. Pasak lenkų, tokie pakeitimai „iš esmės sumažintų Lenkijos suverenitetą“ ir „pažeistų Lenkijos konstituciją“. Lenkijos vyriausybė tvirtino, jog siūlomi pakeitimai „pasitarnaus dviejų didžiausių ES valstybių narių“, t. y., Prancūzijos ir Vokietijos, interesams.
Šį kartą valdantiesiems Lenkijoje pritarė ir opozicinė centro dešinioji partija. Jos lyderis Donaltas Tuskas sakė, jog panašūs veiksmai veikiausiai ir pastūmėjo Jungtinę Karalystę galiausiai išstoti iš ES. Politikas taip pat griežtai pridūrė:
„Jokios grupės Lenkijos politinėje arenoje neleis sau dalyvauti jokiuose sprendimuose, manevruose ar procesuose, kurie apribotų Lenkijos nepriklausomybę, suverenitetą ir interesus.“
Naujoji kairiųjų nacionalistų Roberto Fico vyriausybė Slovakijoje irgi aiškiai pareiškė, kad ji žada pirmenybę teikti Slovakijai ir priešinsis nacionalinių veto teisių panaikinimui. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas taip pat griežtai pasisakė prieš ES organų galių didinimą bei valstybių narių veto teisių atėmimą. Neseniai politikas rėžė[4]:
„Vengrijai tai yra tabu. Vengrija mano, kad vienbalsis sprendimų priėmimas yra paskutinė nacionalinių interesų apsaugos garantija, ir per ateinančius 120 metų nė vienas Vengrijos parlamentas, kad ir kokia būtų jo sudėtis, greičiausiai nebalsuos už tai [atsisakydamas vienbalsio balsavimo]. Taigi geriau išbrauktume jį iš Europos darbotvarkės.“
Akivaizdu, jog Lietuvą Europos Parlamente atstovaujantiems politikams reikėtų pasimokyti iš šių šalių ryžto pasakyti griežtą „ne“ siūlymams kurti TSRS analogą. Nors priimta rezoliucija tėra galios neturintis siūlymas, tačiau savo nepritarimą reikėtų išsakyti nuo pat pirmų žingsnių. Tuo tarpu didelio pasipriešinimo nematančios didžiosios valstybės narės, regis, nesiruošia pamiršti šios idėjos. Europos Parlamente šiuo metu pirmininkaujančios Ispanijos atstovas, ES valstybės sekretorius Pascualis Navarro Ríosas sakė, kad pirmininkaujanti valstybė narė planuoja iškelti ES sutarčių persvarstymo klausimą gruodžio 12 dieną vyksiančiame ES ministrų susitikime.
