Lietuvoje vis dar trūksta finansavimo rizikingiems projektams
3 mlrd. eurų vertės kvietimas paramai skatins verslus investuoti į gynybą ir daugiabučių renovaciją, gynybos sektoriaus įmones, gamyklų statybas bei rizikos kapitalo fondus. Jis buvo pristatytas Nacionalinės plėtros įstaigos ILTE generalinio direktoriaus Dainiaus Vilčinsko[1]. Anot pastarojo, šiuo metu jau pateikti finansavimo pasiūlymai, siekiantys tris milijardus eurų. Lėšos per kelis artimiausius metus pasieks Lietuvos įmones ir prisidės prie šalies ekonomikos augimo bei BVP didėjimo.
D. Vilčinskas pažymi, kad šiuo metu ILTE turi 11 tūkst. klientų, o suteikto finansavimo vertė viršija 1,5 mlrd. eurų, tačiau gautų paraiškų finansavimo poreikis viršija 3 mlrd. eurų, kas parodo, jog Lietuvoje vis dar trūksta finansavimo rizikingiems projektams.
Minėtas 3 mlrd. eurų kvietimas prisidės prie platesnių investicijų šalyje, o Finansų ministerijos vadovė Gintarė Skaistė pažymėjo, kad šis projektas padės užtikrinti kapitalo prieinamumą verslui, net ir mažėjant Europos Sąjungos paramos mastui.
Primenama, jog šiemet Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė 850 mln. eurų vertės programą „Milijardas verslui“, skirtą investiciniams projektams skatinti.
„Šiandien užtikrintai galime pasakyti, jog padarėme tai, kas nepavyko kitoms vyriausybėms – konsolidavome iki tol nepakankamai efektyviai veikusias keturias nacionalines plėtros įstaigas į vieną – Investicijos Lietuvos ekonomikai – ILTE, kurios finansinių priemonių arsenalas siekia 1,4 mlrd. eurų jau ekonomiką pasiekusių ir 3 mlrd. eurų vertės naujų priemonių“, – sakė Finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Turime didžiulį lūkestį, kad augantys ILTE finansiniai raumenys – iki 200 mln. padidintas įstatinis kapitalas bei naujos milijardinės finansinės priemonės – padės strateginėms Lietuvai kryptims pritraukti ir vis daugiau privačių investicijų, tokiu būdu geriau išnaudojant galimą sverto efektą“, – kalbėjo G. Skaistė.
ILTE neva turės teigiamą poveikį Lietuvos ekonomikos augimui, kadangi suteiks papildomų finansavimo galimybių tiek smulkiam ir vidutiniam, tiek ir stambiam verslui. Taip pat prisidės ir prie finansų sektoriaus bei kapitalo rinkų vystymo, kad ateityje finansavimo spragų būtų kuo mažiau. Visgi kyla klausimų, ar viso to pakaks; ar už paraštės neliks paprastas žmogus.
„Nacionalinių plėtros įstaigų konsolidavimas ir kapitalo padidinimas sudarė sąlygas pasiūlyti stambias finansines priemones konkurencingomis sąlygomis ir investuoti į strategines valstybės kryptis: pramonės transformaciją, žaliąją energetiką ar gynybos pramonę. Norint ir toliau nuosekliai mažinti rinkoje esantį finansavimo trūkumą, Finansų ministerija iš ES 2021-2027 m. fondų investuoja per 700 mln. eurų į finansinių priemonių kūrimą. Kadangi šios investicijos grįžta, lėšas galėsime toliau naudoti strateginiams valstybės tikslams siekti bei taip ruošime efektyvią finansinę pagalvę“, – teigė G. Skaistė[2].
Lietuvos prisitaikymas prie infliacijos ir geopolitinių pokyčių kels rimtų iššūkių
Kitais metais laukia didelė ekonomikos transformacija, ypač kai sumažės Europos Sąjungos parama, o geopolitinė situacija ir saugumo klausimai išliks orientyru šalies ateičiai.
Ekonominiai iššūkiai: Lietuvoje tęsis ekonomikos prisitaikymas prie infliacijos ir geopolitinių pokyčių. Numatoma, kad Europos Sąjungos paramai mažėjant, verslai turės labiau priklausyti nuo vietinių investicijų, tokių kaip ILTE pristatytos iniciatyvos. Taip pat gali kilti klausimų dėl palūkanų normų, kapitalo prieinamumo bei verslo plėtros galimybių.
Geopolitika ir saugumas: Lietuva ir kitos Baltijos šalys turės toliau stiprinti savo gynybinius pajėgumus ir ruoštis galimiems grėsmių scenarijams, kas gali padidinti investicijas į gynybos bei technologijų sektorius, kitas sritis, buitiškai tariant, galimai pasitinkant su „špyga taukuota“.
Tvarumas ir klimato kaita: klimato kaitos klausimai išliks prioritetiniais tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Bus tęsiamos iniciatyvos dėl žaliosios energetikos plėtros, aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo ir tvarių verslo sprendimų. O tai taipogi gali reikšti naujus projektus, susijusius su atsinaujinančia energetika, transporto dekarbonizacija bei statybų sektoriaus tvarumu.
Technologijų plėtra: bus didinama parama inovacijoms, ypač technologijų ir rizikos kapitalo srityse. Tai gali skatinti naujas technologijas ir skaitmenizavimą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuose.
Politinis kontekstas: rinkimai ir politiniai pokyčiai neabejotinai turės didelės įtakos šalies vidaus politikai bei ekonomikai.
Ir vėl telksimės į „tvarumą“
Eskaluojant augančią Lietuvos ekonomiką, neva artėjančią prie ES vidurkio pagal BVP vienam gyventojui, mums teks mažesnė parama, nes ES fondai prioritetiškai skiriami šalims ir regionams, kurie yra mažiau ekonomiškai išsivystę. (Lietuva esą jau pasiekė aukštesnį BVP vienam gyventojui).
Nauji ES finansavimo prioritetai yra susiję su Europos žaliojo kurso ir klimato kaitos politikos įgyvendinimu. Tai reiškia, kad dalis finansavimo bus nukreipta į tvarumo ir inovacijų sritis, o tradicinės ekonomikos ir infrastruktūros projektai gali gauti mažiau lėšų. Tiesa, Lietuva ir toliau gaus paramą per Europos atsigavimo ir atsparumo fondą, skirtą padėti šalims atsigauti po COVID-19 pandemijos.
Trumpiau tariant, ES parama Lietuvai keisis taip, jog mažės tradiciniai struktūriniai fondai, tačiau daugiau lėšų bus nukreipta į klimato kaitos, inovacijų ir technologijų sritis. Šalis, o taip pat jos piliečiai, turės (išmokti) prisitaikyti prie šių pokyčių ir efektyviau panaudoti turimas investicijas.
Europos Sąjungos parama Lietuvai formaliai nesibaigs, tačiau jos struktūra ir apimtis ženkliai keisis po 2027 metų, kai baigsis dabartinė 2021–2027 metų finansinė perspektyva. Nuo 2027 m. Lietuva gaus mažiau paramos iš ES struktūrinių fondų.
Mažėjant finansavimui, augs konkurencija dėl likusių lėšų
2021-2027 m. programos biudžetas siekė beveik 8 mlrd. eurų[3]. Tačiau dabar, mažėjant ES paramai, numatomi kiti iššūkiai.
Žmonės gali tikėtis kiek mažiau finansuojamų viešųjų paslaugų, dėl ko kai kurios paslaugos gali tapti brangesnės arba mažiau prieinamos. Taip pat aukštesnių mokesčių, Vyriausybei tokiu būdu neva ieškant papildomų pajamų šaltinių, siekiant kompensuoti sumažėjusias ES lėšas.
Verslams tuo tarpu gali tekti kita našta – sunkesnė prieiga prie finansavimo. ES fondai buvo vienas pagrindinių investicijų šaltinių verslui plėtoti, ypač inovatyvioms bei mažoms įmonėms. Mažėjant paramai, įmonėms bus sunkiau gauti finansavimą plėtrai, inovacijoms ir technologijoms diegti. Kalbama ir apie didėjančią konkurenciją dėl finansų, kas privers įmones ieškoti kitų finansavimo šaltinių.
Ūkanotas finansų debesis pasieks ir ūkininkus. Europos žemės ūkio fondai iki šiol buvo svarbus pajamų šaltinis ūkininkams, padedantis modernizuoti ir išlaikyti konkurencingumą. Sumažėjus šiai paramai, ūkininkai gali susidurti su finansiniais sunkumais, ypatingai tai pasijus mažesniuose ūkiuose.
Taip, ES politikos dėmesys – tvarume, kartais, regis, nevengiant apeiti didžiosios dalies piliečių poreikių; gerai pagyvenome – o dabar turėsime susimokėti (arba, „diplomatiškai“ tariant – prisitaikyti).
