Įšaldyti rusų milijardai kelia diskusijas ES
Prabėgus metams nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, Europos Sąjunga (ES) niekaip negali atkapstyti, patvirtinti ir tinkamai panaudoti maždaug 300 mlrd. eurų vertės rusų turto, įšaldyto ES šalyse-narėse.
Neseniai paaiškėjo, kad per beveik metus Briuselis net nepajėgė įrodyti, kad turtas priklauso Rusijos centriniam bankui. Be to, Europos finansų institucijos, nors ir tvirtina, kad įšaldė Rusijos centriniam bankui priklausančius 300 mlrd. eurų, iš tikrųjų šių pinigų dar nerado.
Dėl šios situacijos neapibrėžtumo vasario 21 d. 45 Europos Parlamento (EP) nariai išsiuntė laišką ES vadovybei. Laiške reikalaujama sukurti „vieningą Rusijos centriniam bankui ir Rusijos oligarchams priklausančių pinigų registrą“, kuriame būtų nurodytos tikslios pinigų sumos bei dabartinė jų buvimo vieta[1].
EP nariai teigia, kad tokio registro sukūrimas yra būtinas, siekiant suvokti tikslią situaciją ir parengti veiksmingą planą, pagal kurį įšaldytas rusų turtas būtų pradėtas naudoti Ukrainos atstatymui.
Tačiau teisininkai pabrėžia, kad dalies EP siekis gali stipriai kirstis su europine teise. Negana to, milijardinis turtas, skiriamas Ukrainos atstatymui, turėtų būti prižiūrimas pačios ES institucijų. Manoma, kad tokią milžinišką sumą patikėti korupcijos krečiamai Ukrainai būtų pernelyg neatsakinga.
Milijardai areštuoti, tačiau kur jie yra, neaišku
Pastaruoju metu žiniasklaida menkai nušvietė, ką Europos pareigūnai rengiasi daryti su ES šalyse areštuotu Rusijos oligarchų turtu. Dabar aiškėja, kad tylos siena atsitverta buvo ne be reikalo – Briuselis neturi informacijos nei kur yra kelis šimtus milijardų siekiantis rusų turtas, nei kaip gi jį panaudoti.
Negana to, pirminiai skaičiai apie 300 mlrd. eurų siekiantį įšaldytą turtą realybėje gali nuvilti. Rusijos užsienio turto vertinimai grindžiami tik paties Rusijos centrinio banko pateiktais skaičiavimais. Tačiau tokie skaičiavimai paskutinį kartą buvo pateikti dar prieš rusų invaziją į Ukrainą praėjusių metų vasario 24 d. Tai reiškia, kad šiandien areštuoto turto suma gali būti jau gerokai mažesnė.
Tačiau esminis faktas vis dėlto yra tas, kad finansų ekspertų grupėms vis dar nepavyko rasti net dalies areštuoto Rusijos piliečių turto sumos. Manoma, kad tai gali būti susiję su Rusijos užsienio turto valdymo struktūra. Tikėtina, kad dalis turto gali būti laikoma privačiuose bankuose, o šių bankų bendradarbiavimas su ES finansų institucijomis nebevyksta.
Baltijos šalys ir Lenkija ES daro didžiausią spaudimą
Praėjusią savaitę Briuselyje į neeilinį aukščiausiojo lygio susitikimą susirinkę ES vadovai aptarė įšaldyto Rusijos turto panaudojimo klausimą. Po susitikimo, ES lyderiai paskelbė, jog drauge su tarptautiniais partneriais paspartins veiksmus, „siekiant panaudoti Rusijos įšaldytą ir areštuotą turtą Ukrainos atstatymui ir žalos atlyginimui pagal tarptautinę teisę“. Be to, pagal vasario 15 d. paskelbtą naują ES sankcijų paketą Bendrijos šalys-narės turi pranešti ES finansų institucijoms, ar jų finansų įstaigos turi Rusijos centrinio banko turto[2].
Tačiau šis klausimas aktualus atrodo anaiptol ne visiems ES pareigūnams. Bene aktyviausiai šia tema kalba Lenkijos bei Baltijos šalių atstovai.
Pavyzdžiui, Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ne kartą viešai ragino Briuselį greičiau priimti vieningą europinį sprendimą. Ji teigia, kad rusų turto panaudojimas išspręstų dalį esminių Ukrainos problemų, nes šiuo metu šalis turi tiesioginių pretenzijų Rusijai, kad agresorė atlygintų žalą[3].
Lenkija ir Baltijos šalys net įteikė oficialų laišką Bendrijos pareigūnams ir Europos Taryboje pirmininkaujančiai Švedijai bei paragino kuo greičiau areštuoti įšaldytą Rusijos valstybės turtą, skirtą Ukrainos atstatymui.
„Tas įšaldytas turtas turi būti kuo greičiau panaudotas. Negalime laukti, kol baigsis karas ir bus pasirašytas taikos susitarimas“, – rašoma bendrame laiške, adresuotame ES vadovams Ursulai von der Leyen ir Charlesui Micheliui bei Švedijos ministrui pirmininkui Ulfui Kristerssonui[4].
Švedijos premjeras tokiam raginimui, regis, pritaria, sakydamas, kad Rusija turi sumokėti už Ukrainos atstatymą. Tačiau politikas pažymi, kad viskas turi būti daroma laikantis ES ir tarptautinės teisės, o tiesioginio modelio šiuo metu nėra.
Įšaldyto turto panaudojimui trūksta teisinio precedento
Tam, kad Rusijos piliečių turtas, esantis ES valstybėse galėtų būti panaudotas Ukrainos atstatymui, reikia ne tik surasti minimus milijardus, tačiau ir parengti teisines gaires. Šiuo metu bene realiausias scenarijus yra tas, kad ES investuotų areštuotą turtą, gautų pelną, o Ukrainos atstatymui naudotų tik šį gaunamą pelną.
„Tai, ką galima padaryti, yra investuoti ir gauti pelną, tada panaudoti tuos pinigus, be abejo, rekonstrukcijai“, – teigia neįvardintas ES pareigūnas.
JAV Viljamo ir Meri teisės mokyklos teisės profesorius Evanas Kridlis mano, kad net ir šis pasiūlymas yra labai problematiškas.
„Pagal tarptautinę teisę galima imtis tam tikrų atsakomųjų priemonių, leidžiančių panaudoti turtą labai konkrečiomis aplinkybėmis. Tačiau bet koks Rusijos turto panaudojimas ar disponavimas juo kitais tikslais, kad ir kokie būtų geri ketinimai, pavyzdžiui, siekiant gauti pajamų, kurios galėtų būti panaudotos padėti Ukrainai, peržengtų visuotinai pripažintus tarptautiniu mastu teisėtų atsakomųjų priemonių tikslus“, – sako ekspertas.
Francis Bondas, tarptautinių finansinių sankcijų specialistas iš advokatų kontoros „Macfarlanes“ teigia, kad tokiu atveju Rusijos subjektai galėtų teigti, kad jie turi teisę į dalį pelno, gauto investavus įšaldytą turtą ir galėtų užginčyti sprendimą tiek ES Bendrajame Teisme, tiek Europos Žmogaus Teisių Teisme. Tuomet jau ES atsidurtų nepavydėtinoje situacijoje: Rusijos piliečiams turėtų grąžinti turtą arba sulaukti milijardinių ieškinių[5].
Vis gi, galiausiai ekspertai pažymi, kad šiuo metu esminis klausimas vis dar yra tai, kur tas minimas Rusijos turtas yra? Kol milijardai apie kuriuos garsiai kalbama net nėra surasti, kalbos apie jų panaudojimą atrodo nereikšmingos.
Ukrainos atstatymui skiriamos lėšos dėl korupcijos gali atsidurti ne ten, kur reikia
Jeigu ES galiausiai pavyktų surasti 300 mlrd. eurų įšaldyto rusų turto ir parengti teisinius reglamentus pinigų panaudojimui Ukrainoje, ypač aktuali taptų ir dar viena problema – korupcija Ukrainoje. Net ir karo metu korupcija niekur nepasitraukė iš Ukrainos.
Neseniai prezidentas Volodymyras Zelenskis iš pareigų atleido dešimtis aukšto rango pareigūnų. Ant jų krito įvairių finansinių machinacijų ir korupcijos šešėlis[6]. Tokios šalies vidaus problemos neilgai trukus Vakarų partnerius gali versti vis labiau abejoti Ukraina ir nepasitikėti.
Jau dabar, kai kurie JAV respublikonų įstatymų leidėjai atvirai abejoja Ukrainai skiriamos pagalbos dydžiu ir tuo, kaip Ukraina paramą išnaudoja. Dėl to svarstoma į karo zoną siųsti auditorius ir tyrėjus. Nors iki šiol korupcijos atvejų, tiesiogiai susijusių su Vakarų finansais, užfiksuota ar bent jau viešai atskleista nebuvo, situacija nuolat kinta.
Šiuo metu JAV Atstovų rūmų priežiūros ir atskaitomybės komitetas ieško dokumentų ir informacijos, kad suprastų, kaip Gynybos departamentas (DOD), Valstybės departamentas (State) ir JAV Tarptautinės plėtros agentūra (USAID) vykdo šių lėšų priežiūrą.
„Nuo tada, kai Rusija beveik prieš metus įsiveržė į Ukrainą, Kongresas skyrė daugiau kaip 113 mlrd. dolerių saugumo, humanitarinei, ekonominei ir valdymo paramai. Labai svarbu, kad šias lėšas administruojančios vyriausybinės agentūros užtikrintų, jog jos būtų naudojamos pagal paskirtį, kad būtų išvengta švaistymo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo rizikos ir ji būtų sumažinta“, – rašoma komiteto laiške, adresuotame JAV gynybos ministerijos sekretoriui Lloydui Austinui, JAV valstybės departamento sekretoriui Antony Blinkenui ir JAV tarptautinės plėtros agentūros administratorei Samantai Power[7].
Atstovų rūmų priežiūros ir atskaitomybės komitetas prašo pateikti dokumentus ir informaciją, įrodančius, kad JAV pagalba Ukrainai „netapo korupcijos taikiniu“. Laiške taip pat pažymima, kad priežiūros ir atskaitomybės komitetas kurį laiką net nebuvo informuotas apie tai, kad Ukrainos prezidentas V. Zelenskis atleido aukščiausio rango pareigūnus dėl korupcijos skandalo.
