ES kreipėsi į PPO dėl Kinijos atsakomųjų prekybos veiksmų prieš Lietuvą
Trečiadienį Europos Sąjunga (ES) paskelbė, kad dėl dviejų neišspręstų ginčų ir konfliktų su komunistine Kinija kreipėsi į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO).
Pirmoji byla yra susijusi su daugeliui lietuvių žinomais ir Kinijos Lietuvos eksportui taikomais draudimais. Antrasis nesutarimas siejamas su ES bendrovių aukštųjų technologijų patentais[1].
ES įsitraukimas į Kinijos ir Lietuvos nesutarimus gali tapti svarbiu žingsniu. Kinija pradėjo riboti importą iš Lietuvos , o taip pat ir ES produktus, kurių sudėtyje yra lietuviško turinio, dar 2021 m. gruodį, kai Lietuva leido Taivanui atidaryti de facto savo atstovybę Vilniuje.
Pekinas, kuris Taivaną laiko savo teritorijos dalimi, šį žingsnį pavadino „akivaizdžiu vienos Kinijos politikos pažeidimu“.
ES nestokoja savų interesų
Abu ginčai, dėl kurių kreiptasi į PPO, yra susiję su Kinijos apribojimais, taikomais tiek ES bendrovių teisei naudotis užsienio teismų paslaugomis siekiant apsaugoti savo aukštųjų technologijų patentus, tiek ir prekybai su ES nare Lietuva.
Europos Komisija (EK) pareiškė, kad kreipiasi į PPO ir prašo sudaryti komisiją, kuri išspręstų ginčą.
Ji paprašė PPO surengti konsultacijas su Kinija, kas yra pirmas žingsnis, kai PPO iškeliama byla. Vis dėlto, verta pažymėti, kad šiomis konsultacijomis retai išsprendžiami ginčai.
Kaip teigia ES, PPO ekspertų grupės konsultacijos greičiausiai bus surengtos 2023 m. pradžioje, tačiau pažymi, kad procedūros gali trukti iki pusantrų metų. Savo ruožtu Kinija pareiškė, jog pati nagrinės ES prašymą dėl prekybos ginčų pagal PPO ginčų sprendimo procedūrą.
ES kreipimosi į PPO atveju proveržis pasiektas po pirmadienį surengto JAV ir ES trečiojo Prekybos ir technologijų tarybos (PTT) ministrų lygmens susitikimo, skirto stiprinti bendradarbiavimą reguliavimo srityje ir pateikti vieningą frontą prieš Kiniją.
ES pareigūnai teigia, kad PPO prašymų pateikimo laikas nesusijęs su susitikimu tarp ES ir JAV kolegų. Be to, manoma, kad šiems ginčams su Kinija spręsti dar reikės pasirengti.
Bent jau Lietuvos byloje, daugelis Kinijos veiksmų nebuvo paskelbti kaip priemonės dėl kurių paprastai bylinėjamasi PPO.
ES skundžiasi, kad partneriai taip nesielgia
EK vadovės pavaduotojas Valdis Dombrovskis teigia, kad geri partneriai elgiasi vieni su kitais pagarbiai ir turėtų laikytis sąžiningo žaidimo.
„Todėl mūsų pareiga ginti savo teises, kai Kinija pažeidžia pasaulines prekybos taisykles arba taiko ES valstybei narei ekonominę prievartą, taip pat darančią poveikį mūsų bendrajai rinkai“, – pridūrė jis[2].
ES vykdomoji institucija paprašė Pekino paaiškinimų ir akcentavo, kad Kinijos muitinė atmetė nemažai iš Lietuvos importuojamų prekių ir „staiga oficialiai visiškai uždraudė iš Lietuvos gabenamo alkoholio, jautienos, pieno produktų, rąstų ir durpių importą“.
„Šis atvejis yra susijęs ne tik su Lietuva, nes jis turi įtakos tiekimo grandinėms ES, ir mes matome tokį modelį, kai Kinija, reaguodama į įvairius įvykius, riboja prekybos srautus su viena ar kita šalimi. Matome, kad tai yra pasikartojantis modelis. Žinome, kad Kinija yra sudėtinga partnerė, taip pat ir mūsų bendrovės, vykdydamos verslą šioje šalyje, susiduria su įvairiais iššūkiais“, – teigia V. Dombrovskis.
Santykius Lietuva su Kinija susigadino Vilniuje atidariusi Taivano atstovybę
Dvišaliai Lietuvos ir Kinijos santykiai pablogėjo nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, po to, kai Taivanui atidarius prekybos biurą Vilniuje, Kinija įvedė priverstines priemones eksportui iš Lietuvos ir kitų ES produktų, į kurių sudėtį įeina lietuviški komponentai. Tai taip pat palietė bendroves iš Švedijos ir Vokietijos, dalies kitų ES šalių, palaikančių pramonės ir prekybos saitus su Lietuva.
Dėl to Lietuvos eksportas į Kiniją nuo sausio iki spalio mėnesio sumažėjo 80 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.
Eksportas uždraustas blokuojant muitinį įforminimą arba nustatant fitosanitarinius reikalavimus tam tikriems produktams. Kiek anksčiau nuo analogiškos Kinijos praktikos taip pat nukentėjo tokios šalys kaip Australija ir Kanada.
Kinijos draudimai Lietuvos verslui tapo tragedija
Iki prekybinių Kinijos ir Lietuvos santykių krizės Lietuvos verslui tolimoji Kinija buvo labai pelninga rinka, o verslas pastaruosius metus fiksavo rekordinius pardavimus[3].
Tačiau kilus kivirčui, 2021 metų gruodį Kinija sustabdė beveik visą eksportą iš Lietuvos ir ėmėsi spausti tarptautines įmones nutraukti ryšius su mūsų šalimi. Kinijos muitinė pranešė, kad 2021 metų gruodį Lietuvos eksportas į Kiniją sumažėjo 91 proc.
„Paskaičiuota, kad dėl tokių Kinijos sankcijų Lietuva praras apie 300 milijonų eurų“, – metų pradžioje teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius.
Valdžia kurį laiką siūlė Lietuvos verslui ieškoti kitų rinkų, pavyzdžiui, naujų nišų Singapūre ar Australijoje, daug vilčių dėta ir į Taivaną, dėl kuriam teikiamos „vertybinės“ paramos ir buvo sugadinti santykiai su Kinija. Tačiau Taivanas tik vos prieš mėnesį paskelbė apie pirmąją savo investiciją Lietuvoje.
Opozicija pažymėjo, kad Lietuvos verslas yra globalus, o verslininkai ne vienerius metus plėtojo ir tvirtino ryšius su Kinija, kuriuos valdantieji savo neatsakingu „vertybiniu“ sprendimu nubraukė per akimirką.
Akcentuojama ir tai, kad greitai pakeisti šią prekybos partnerę nėra įmanoma, o tai, jog mūsų prekių ir paslaugų nėra kažkurioje šalyje, yra ekonominė logika.
ES ir Kinija nesutaria ir dėl technologijų patentų
Prekybiniai ginčai su Kinija vis aštrėja ir dėl to, kad Bendrija pastaruoju metu iš naujo vertina savo santykius su komunistine šalimi, kuri vis dažniau laikoma konkurente ar net keliančia pavojų įvairiais klausimais – nuo rinkos atvirumo iki žmogaus teisių.
Kita vertus, dalis ES šalių iš visų jėgų stengiasi palaikyti arba atkurti politinius ryšius su Pekinu, nes siekia, kad Kinija, po Rusijos invazijos į Ukrainą, atliktų aktyvesnį tarpininkės vaidmenį.
Vis dėlto, ES jau ilgus metus kenčia dėl Kinijos Europos bendrovių pažeidžiamų teisių į jų aukštųjų technologijų patentus ir dabar prašo PPO sprendimo. Šiuo atveju yra teigiama, kad Kinijos teismai negina aukštųjų technologijų patentų savininkų intelektinės nuosavybės. Kinijos teismai nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio išduoda vadinamuosius „draudimus nuo ieškinio“, kad atgrasytų įmones nuo bylos iškėlimo už šalies ribų, grasindami iki 130 000 eurų baudomis už kiekvieną dieną.
Pati Kinija šiuos kaltinimus taip pat griežtai atmeta[4].
„Kinija visada valdė užsienio prekybą laikydamasi PPO taisyklių, toliau stiprino intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir stengėsi kurti palankią aplinką inovacijoms ir verslo operacijoms“, – sakoma Kinijos prekybos ministerijos pareiškime.
Tačiau ES mano, kad šie draudimai yra Kinijos pastangų užimti aukštesnę vietą technologinėje grandinėje, kad galėtų parduoti produktus pigiau, dalis. Be to, tai riboja Europos bendrovių galias apsaugoti pagrindinius standartų nustatymo modelius.
EK atstovas V. Dombrovskis teigia, kad ekonominis poveikis yra didelis.
„Manome, kad ši praktika kenkia inovacijų augimui Europoje ir atima iš Europos aukštųjų technologijų bendrovių galimybę naudotis savo patentų teisėmis ir užtikrinti jų vykdymą, o tai joms suteikia technologinį pranašumą. Esant galiojančiai teisinei sistemai, PPO kolegiją laikome veiksmingiausiu būdu“, – sako V. Dombrovskis.
