Buvęs Europos komisaras plovė pinigus Nacionalinės loterijos pagalba
Belgijos valdžios institucijos, vykdydamos tyrimą dėl įtariamo pinigų plovimo, surengė kelis reidus, kurių metu buvo tikrinamas nekilnojamasis turtas, susijęs su buvusiu Europos Sąjungos teisingumo komisaru Didier Reyndersu, praneša „Follow the Money“ ir Belgijos laikraštis „Le Soir“.
D. Reyndersas kaltinamas neteisėtą pelną pervedęs į savo asmenines sąskaitas. Įtariama, kad jis pirko loterijos bilietus per Nacionalinę loteriją – įstaigą, kurią pats prižiūrėjo būdamas ministru 2007-2011 m. ir naudojo laimėjimus kaip priemonę pinigams plauti[1].
Jau kelis mėnesius vykstantis tyrimas įgavo pagreitį po to, kai sekmadienį baigėsi Reynderso kadencija Europos Komisijoje, o tai reiškia, kad baigėsi ir jo ES imuniteto galiojimas. Belgijos policija, norėdama atlikti reidus, reikalavo Komisijos narių kolegijos, kurios nariu buvo D. Reyndersas, leidimo, o tai apsunkino ankstesnius tyrimo veiksmus.
Reyndersas 2019-2024 m. ėjo Europos Komisijos nario, atsakingo už teisingumą, pareigas, o anksčiau, 1999-2011 m., ėjo Belgijos finansų ministro pareigas. Tarp vietų, kuriose valdžios institucijos atliko kratas, buvo ir jo privati rezidencija. Policija apklausė buvusį komisarą iki vėlyvo antradienio vakaro.
Ką tik savo kadenciją baigusiam D. Reyndersui įtarimai dėl pinigų plovimo skrieja ne pirmąjį kartą
Tuo tarpu Belgijos policija antradienį pranešė atlikusi kratas D. Reynderso gyvenamosiose vietose, vos tik baigėsi jo, kaip Europos Sąjungos teisingumo komisaro, kadencija[2].
Briuselio generalinės prokuratūros magistratas An Schoonjansas dienraščiui „Politico“ patvirtino, kad vyksta tyrimas, tačiau atsisakė komentuoti daugiau. Iš karto šio įvykio nepakomentavo ir Belgijos policija.
Kadenciją baigiančiam komisarui nėra svetimos panašaus pobūdžio patikros – 2019 m. Belgijos policija atliko tyrimą dėl įtarimų korupcija ir pinigų plovimu. D. Reyndersas tvirtino esąs nekaltas, o prokurorai galiausiai kaltinimus panaikino.
Vasarą Reyndersas nesėkmingai bandė vadovauti Europos Tarybai.
Europarlamentarų pavardės skambėjo „Qatargate“ skandale
Panašaus pobūdžio skandalai pačiam Europos Parlamentui – taip pat menka naujiena. Štai prieš keletą metų čia skambėjo „Qatargate“ skandalas, kurio centre atsidūrė vyresnioji EP narė, socialistė Maria Arena[3].
Iš Europos Parlamento Žmogaus teisių pakomitečio pirmininkės pareigų M. Arena atsistatydino kaltindama žurnalistų ir politinių varžovų išpuolius dėl besitęsiančio „Qatargate“ korupcijos skandalo.
Tiesa, ji atsistatydino praėjus kelioms valandoms po to, kai „Politico“ paskelbė išsamų komiteto tyrimą, kuris atskleidė, kad M. Arena tinkamai nedeklaravo iš Kataro gautų nemokamų skrydžių ir apgyvendinimo paslaugų.
Tuo metu įtarimų šešėlis krito ir ant kitų Žmogaus teisių pakomitečio narių, įskaitant Pierą Antonio Panzeri, buvusį Europos Parlamento narį iš Italijos, kuris vadovavo šiam komitetui dar prieš M. Areną. Jis buvo įvardytas kaip pagrindinis šios schemos organizatorius. Kratos metu jo namuose buvo aptikta 600 tūkst. eurų.
Ant kitų šio skandalo įtariamųjų suolelio „prisėdo“ ir buvusi Europos Parlamento vicepirmininkė Eva Kaili, areštuota kartu su savo partneriu Francesco Giorgi. Jų namuose buvo rasti dideli kiekiai grynųjų pinigų – net apie 1,5 mln. eurų[4].
Tarp kitų įtariamųjų įvardyti ir europarlamentarai Marc Tarabella bei Andrea Cozzolino.
Kataras ir Marokas įtariami mokėję grynųjų pinigų kyšius bei teikę dovanas Europos Parlamento nariams, siekdami jiems palankios politikos, ypač susijusios su Kataro įvaizdžiu pasaulyje, pvz., per 2022 m. FIFA pasaulio futbolo čempionatą.
Nesibaigęs „Pfizer“ laiškų skandalas: U. von der Leyen ir toliau vadovauja Europos Komisijai
O štai „vyšnaitė“ ant torto yra praėjusios kadencijos metu į skandalą su „Pfizer“ vadovu Albertu Bourla įsivėlusi Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen. Tiesa, skandalas dėl galimai neskaidrios ir korupcijos prieskonių turinčios EK pirmininkės veiklos jai nesukliudė būti išrinktai ir antrajai kadencijai.
2021 m. U. von der Leyen buvo apkaltinta dėl COVID-19 vakcinų pirkimo sutarčių derybų dalies, vykdytos privačiomis žinutėmis su „Pfizer“ vadovu. Žurnalistai ir nevyriausybinės organizacijos prašė atskleisti šias žinutes, tačiau Europos Komisija atsisakė, teigdama, kad tekstai nėra laikomi oficialiais dokumentais, kuriuos būtina archyvuoti ar atskleisti.
Iki šiol sprendimai šioje byloje nebuvo pateikti – jų tikimasi sulaukti šių metų pabaigoje arba 2025-aisiais. Tačiau ir tai lieka neaišku, ar apskritai tokios žinutės bus rastos ir, ar jas rašiusi U. von der Leyen bus nubausta, jei ši veikla pasitvirtins.
