Emigracijos mastai vėl auga: ar dėl to kaltos NT kainos?
Emigracija – ilgalaikė Lietuvos problema. Vis dėlto, pastaruoju metu buvo garsiai kalbama, kad emigracijos mastai mažėja, į Lietuvą grįžta daugiau mūsų šalies piliečių, nei ją palieka. Tačiau tokių teiginių, vis dažniau negali pagrįsti statistiniai duomenys.
Dabar skelbiama, kad per 2023 m. sausio–rugsėjo mėnesių laikotarpį, Lietuvos piliečių emigracija padidėjo net 75 proc. nuo 9 698 pernai, iki 17 419 šiais metais[1].
Ir tokie nerimą keliantys skaičiai fiksuoti ne tik šiais metais. 2022 m. Statistikos departamento duomenimis,nuo sausio iki rugpjūčio iš Lietuvos išvyko 30 tūkst. asmenų, o tai buvo net du kartus daugiau nei metais anksčiau[2].
Tokie duomenys rodo, kad vis daugiau Lietuvos piliečių vėl svarsto galimybę laimės ir geresnio gyvenimo ieškoti išvykti į užsienį. O priežasčių tokiems pasirinkimams nestinga. Tai yra geopolitinė įtampa, ir Lietuvoje bene sparčiausiai Europoje augančios NT kainos bei gresiantys nauji mokesčiai.
Emigraciją skatina nenormali situacija NT rinkoje
Priežasčių, kodėl lietuviai vėl domisi emigracija, ne viena. Galima pastebėti, kad į užsienį išvykstančiųjų srautai pirmiausiai vėl išaugo po pandemijos ir jos suvaržymų atlaisvinimo. Dalį piliečių galėjo paveikti ir karas Ukrainoje bei geopolitinė įtampa regione. Tačiau bene dažniausia priežastis, kodėl žmonės renkasi emigraciją yra ekonominiai sunkumai.
Augančios produktų ir paslaugų kainos, NT kainų šuoliai, naujai svarstomi papildomi mokesčiai – visų šių veiksnių derinys sunkiau besiverčiančią visuomenės dalį stumia dar didesnio nepritekliaus ir net skurdo link, todėl griebiamasi bene paskutinio šiaudo ir pasirenkama geresnio gyvenimo siekti jau užsienio valstybėje.
O gerai gyventi ar net elementariai išgyventi Lietuvoje tampa vis sunkiau. Nors ekonomistai be perstojo kalba, kad infliacija jau suvaldyta, rudenį maisto ir paslaugų kainos dar brango. Štai, rugsėjo mėnesį infliacija pakilo iki 0,5 procento, nors 4 mėnesius kainų lygis nežymiai, bet krito.
Po tokio pokyčio, kai kurių prekių ir paslaugų brangimą per mėnesį pakurstė degalų, drabužių, avalynės ir šilumos kainos. Iš maisto labiausiai brango traškučiai, alyvuogių aliejus, džiovinti vaisiai, mėsos konservai bei daržovės, tačiau kitų prekių bei produktų kainos kito pirkėjams nepalankia kryptimi[3]. O sutaupyti čia pavyksta mažai – juk maisto produktai yra būtini kiekvienam šeimos ūkiui.
O maistas ir paslaugos – tik viena medalio pusė. Dabar visuomenėje itin aktyviai kalbama apie NT kainas bei valdžios suplanuotą naują NT mokestį. Tačiau tam, kad šį mokestį tektų mokėti, piliečiams pirmiausia reikia turėti NT vienetų. O įsigyti butą ar namą Lietuvoje tampa vis sudėtingiau.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo 2020 metų pirmo ketvirčio iki 2023 metų antro ketvirčio ir naujos statybos butų kainos Lietuvoje kilo 55 proc., o sostinėje Vilniuje – net 62 proc. Tai reiškia, kad Lietuva pagal būsto brangimą per pastaruosius trejus metus tapo viena iš Europos lyderių, būstas brangesnis tik šalyse, kur fiksuota rekordinė infliacija – Turkijoje ir Vengrijoje.
Bankai perspėja, kad jei šeima gauna vidutines pajamas, nedidelis, naujos statybos butas jai jau nėra įperkamas. Tai reiškia, kad būsto paklausa mažėja, tačiau kainos – ir toliau lieka sunkiai suvokiamos bei net kyla. Kaip rodo Registrų centro duomenys, vidutinė būsto kaina pakilo 3,7 proc. iki 3122 eurų už kvadratinį metrą.
Tokia situacija ypač nepalanki patiems piliečiams, planavusiems įsigyti NT. Tačiau čia išlošia pačios NT bendrovės. Pavyzdžiui, komercinio NT bendrovės „Hanner“ duomenys rodo, kad 2021 m. jos grynasis pelnas siekė 65,95 mln. eurų, o 2022 m. – sumažėjo iki 43,79 mln. eurų. Tačiau panašų pelnų fiksuoja net didžiausias prekybos tinklas Lietuvoje „Maxima LT“; jos pelnas 2022-aisiais siekė 88,5 mln. eurų.
Valdžia su problemomis nekovoja, patys piliečiai neapsikentę palieka Lietuvą
Įvertinus NT vystytojų gaunamą pelną bei valdžios nenorą padėti vargstantiems piliečiams, galima numanyti, kad NT įperkamumo problema artimiausiu metu neišnyks. Tai reiškia, kad daliai piliečių neliks nieko kito, kaip tik pasirinkti emigracijos kelią.
Tai vėl atvers įsisenėjusią Lietuvos žaizdą – juk po Nepriklausomybės atgavimo fiksuoti emigracijos srautai Lietuvoje buvo plačiai aptarinėti jau ne kartą.
Dabar situacija vėl kelia nerimą. Iki šių metų rugpjūčio pabaigos, iš Lietuvos emigravo 15 247 Lietuvos piliečiai, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei 2022 m., kai per tą patį laikotarpį emigravo 8 200 mūsų šalies pilietybę turinčių tautiečių. Be to, 2022-ieji buvo gana pozityvūs metai, nes per metus sugrįžo 5,7 tūkst. Lietuvos piliečių daugiau, nei išvyko[4].
O Lietuvos gyventojų skaičius per pastaruosius 30 metų sumažėjo daugiau nei ketvirčiu. Prognozuojama, kad 2030-aisiais darbingo amžiaus gyventojų bus 14 proc. mažiau nei dabar, o 2050 metais – 35 proc. mažiau[5]. Lietuva sparčiai traukiasi, kalbama apie pernelyg menką gimstamumą, senstančią visuomenę, tačiau nieko nedaroma, kad patys lietuviai norėtų čia gyventi, kurti šeimas.
O ir kalbos apie augančius emigracijos srautus dabar yra žymiai tylesnės nei prieš dešimtmetį. Vietoje to, kalbama, kad pačių lietuvių trūkumą pakeis migrantai iš užsienio šalių. Jau dabar fiksuojama, kad Lietuvoje kasmet gyvena vis daugiau užsienio valstybių piliečių. Pavyzdžiui, 2023 m. I-ojo pusmečio duomenimis, Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius siekia 195550[6].
Tiek politikai, tiek verslas vis dažniau kalba, kad būtent šie žmonės ateityje daugiausiai figūruos darbo rinkoje, turės integruotis į visuomenę. Nors globaliame pasaulyje migracija yra neišvengiamybė, o visuomenės tampa vis labiau tautiškai įvairios, Lietuvos atveju pastebima, kad užsienio piliečiams įsikurti čia sudaromos kuo patogesnės sąlygos, tačiau pačios Lietuvos piliečiai ir jų gerovė tampa vis mažiau verta.
