Interneto ryšys iš bet kurios pasaulio vietos
Galimybė prisijungti prie interneto iš bet kurios pasaulio vietos – netolima ateitis kuri neužilgo gali tapti kasdienybe. Galbūt net kur kas greičiau, nei kai kurie galėtų pagalvoti. Technologijų milijardieriui Elonui Muskui priklausanti bendrovė „SpaceX“ 2015 m. paskelbė, kad kuria naują interneto paslaugą vadinamą „Starlink“. Kas yra tas „Starlink“? Trumpai pasakius, tai dideles ambicijas turinti taip vadinamo “kosminio” interneto paslauga.
E. Muskas skelbia, kad „Google Inc.“ ir „Fidelity Investments“ į šį projektą jau investavo 1 milijardą dolerių ir tai jiems suteikia beveik 10 procentų bendro akcijų paketo[1]. Palydovų tinklas galės pasiūlyti užtikrintą interneto prieigą iš bet kurios pasaulio vietos. Jam tereikia paleisti tūkstančius mažų palydovų, kurie skraidys po Žemės orbitą ir tokiu būdu sukurs interneto tinklą, kuris galės užtikrinti pastovų ir greitą interneto signalą.
Vieno iš E. Musko „Starlink“ palydovų svoris[2] siekia apie 227 kg. Pagrindinę palydovo dalį sudaro keturios galingos interneto perdavimo antenos ir integruoti lazeriai, kurie sujungs palydovus į bendrą tinklą. Verta paminėti ir tai, kad palydovuose sukonstruoti joniniai varikliai varomi kriptono dujomis. Tai leidžia jiems žymiai ilgiau išlikti orbitoje, net sąlyginai nedideliu atstumu nuo Žemės.
Ateities inovacija kuriai žadamos didžiulės perspektyvos
„SpaceX”„Starlink” palydovai skraidys žemoje orbitoje maždaug 563 km aukštyje virš Žemės. Dėl šio santykinai nedidelio atstumo, „SpaceX“ teigimu interneto duomenų vėlavimo kokybė sieks nuo 25 ms iki 35 ms. Tai pakankamas greitis, kurio užtenka atlikti daugumą internetinių užduočių, įskaitant ir kompiuterinius žaidimus. Teigiama, kad atsisiuntimo greitis bus pakankamai didelis, maždaug 1 Gbps, deja, „SpaceX“ dar kol kas nepatvirtino, koks bus šios technologijos duomenų išsiuntimo greitis.
Tarkim „HughesNet”, šiai dienai tai vienintelė palydovinio interneto paslauga, kurios atsisiuntimo greitis yra iki 25 Mbps. Problema, kad šio internetinio ryšio duomenų vėlavimas gali siekti iki 600 ms. Kitaip sakant tai jau nepatenkinama kokybė daugumai internetinių darbų atlikti. „Starlink” inovatyvios technologijos gerbėjai viename iš didžiausių internetinių forumų „Reddit” jau pradėjo diskusijas apie šio “kosminio” interneto galimybes.
Rašoma[3], kad ankstyvieji „Starlink“ greičio testai demonstruoja atsisiuntimo greitį tarp 37Mbps ir 60Mbps, išsiuntimo greitį – nuo 4.5Mbps iki 17.70Mbps. Šie duomenys nėra oficialiai patvirtinti „SpaceX“, tačiau CNN straipsnyje paviešinti[4] elektroniniai laiškai, kuriuose pranešama apie „Starlink“ internetinio ryšio bandymus, kuriuose interneto greitis siekia tarp 50–150 MB/s, duomenų vėlavimas nuo 20 iki 40 ms.
Elektroniniuose laiškuose paminėta ir tai, kad „Starlink“ tikisi per artimiausius mėnesius rezultatus stipriai pagerinti. Taigi apžvelgus kas rašoma, „Reddit“ forume ir kas paskelbta[5] kompanijos „Starlink” – viskas atitinka. Įprastas šviesolaidinis internetas Lietuvoje yra tikrai geros kokybės, todėl visai įdomu palyginti su tuo, ką žada „Starlink”. Atlikus paprastą Telia interneto ryšio greičio testą, kai internetu naudojamasi prisijungus tik per wi-fi tinklą, gauname tokius skaičius: atsisiuntimo greitis iki 40 mbps, išsiuntimo iki 25 mbps, interneto vėlavimas 2 ms.
Žinoma visi puikiai suprantame, kad technologijos greitai tobulėja, bet pagal dabartinius skaičius E. Musko „Starlink” dar tikrai reikės pasistengti, nes vien Lietuvoje naudojantis įprastu šviesolaidžiu, galima gauti bent kelis kartus geresnės kokybės interneto ryšį. Sunku pasakyti kokiais tempais tobulės „Starlink” inovacijos, bei kaip sparčiai toks interneto ryšys brausis į mūsų gyvenimus.
Apie 1 000 palydovų paleisti skraidyti po žemės orbitą
Pirmieji bandomieji palydovai buvo paleisti dar 2018 m., o po jų sekė pirmieji oficialūs paleidimai, kitaip sakant pirmieji 60 „Starlink” palydovų, kurie buvo paleisti 2019 m. Šiuo metu skaičiuojama, kad „SpaceX“ išleido į orbitą apie 1 000[6] palydovų. Paskutinis paleidimas vyko 2021 m. sausio pabaigoje. Daugelis iš mūsų, netgi Lietuvos dangaus stebėtojų, šiuos paleidimus matė, kiti vos spėjo fiksuoti ir mobiliaisiais telefonais.
Vieno paleidimo metu į orbitą paprastai paleidžiama apie 60[7] šios palydovų, taigi E. Musko fanai jau galėjo stebėti apie 16 unikalių reginių dangaus skliaute. Tai toli gražu ne pabaiga, o veikiau tik epopėjos pradžia, nes „SpaceX” kompanija yra gavusi JAV Federalinės ryšių komisijos (FCC) leidimą paleisti iki 12 000[8] „SpaceX Starlink“ palydovų. Negana to, panašu, kad apetitas kyla bevalgant.
E. Muskas nežada atsisakyti savo minčių ir teigia norintis padidinti palydovų skaičių iki 42 000[9]. Iš esmės šie palydovai bus matomi žmogaus akimis, o danguje tai suformuos savotišką vadinamą „Starlink žvaigždyną“. Dėja šiai dienai šio palydovinio interneto įkainiai orientuoti į pasiturinčius vartotojus
CNN savo straipsnyje[10] paskelbė dar vienus „Starlink” kompanijos elektroninius laiškus, kuriose žmones kviečiami išbandyti šią internetinio ryšio paslaugą. Vienkartinė antžeminės įrangos kaina siekia 499 USD, internetinio ryšio paslauga kainuoja 99 JAV dolerių per mėnesį. Palyginimui, „HughesNet“ kainuoja 150 JAV dolerių per mėnesį, tačiau naudojantis šia paslauga dėl didelio internetinio ryšio duomenų vėlavimo neįmanoma komfortiškai žaisti kompiuterinius žaidimu. Apsunkinamas ir kasdienis darbas internetu.
E. Muskas balandžio mėnesį „Twitter”[11] įraše parašė, kad bandomoji internetinio ryšio versija bus paleista trijų mėnesių laikotarpyje. Papildomai pridūrė, kad vieša bandomoji versija prasidės maždaug po šešių mėnesių, kitaip sakant kažkur spalio mėnesio pabaigoje. Pasak CNN, žmonės kurie išreiškė susidomėjimą jau gavo elektroninius laiškus, kuriuose prašoma užsiregistruoti į pavadintą „Beta Than Nothing Beta“ bandymą.
Federalinei ryšių komisijai „SpaceX“ pareiškė[12], kad turi maždaug iki 10 000 užregistruotų klientų. Tikimasi, kad ši paslauga bus pradėta tiekti jau 2021 metais. Bendrovė patikslino, kad viskas pirmiausia turėtų prasidėti nuo Kanados, paskui bus įtraukiama JAV šiaurinė dalis, paskui plėtra bus vystoma į kitas pasaulio šalis jau nuo 2022 metų.
