Akcininkai teigia, kad Muskas sąmoningai skleidė klaidinančią informaciją
Milijardierius Elonas Muskas trečiadienį San Franciske stojo prieš federalinį teismą, kuriame nagrinėjamas akcininkų ieškinys dėl jo veiksmų prieš įsigyjant socialinį tinklą „Twitter“. Ieškinyje teigiama, kad Muskas skleidė klaidinančius pareiškimus, kurie sumažino bendrovės akcijų kainą prieš jam perkant platformą už 44 mlrd. dolerių (apie 37,9 mlrd. eurų) 2022 metais.
Ieškinys buvo pateiktas 2022 m. spalį Kalifornijos Šiaurinės apygardos federaliniame teisme. Jis atstovauja „Twitter“ akcininkams, kurie pardavė akcijas laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 13 d. iki spalio 4 d., likus kelioms savaitėms iki galutinio sandorio užbaigimo.[1]
Ieškinyje teigiama, kad Muskas pažeidė federalinius vertybinių popierių įstatymus ir viešai skelbė klaidinančius teiginius, kurie „buvo kruopščiai apskaičiuoti tam, kad sumažintų „Twitter“ akcijų kainą“.
2022 m. balandį „Tesla“ vadovas susitarė įsigyti „Twitter“ ir paversti bendrovę privačia. Tačiau gegužės 13 d. jis paskelbė, kad sandoris „laikinai sustabdytas“, kol bus patikrintas platformoje esančių šlamšto ir netikrų paskyrų skaičius.
Dėl šio pareiškimo „Twitter“ akcijų kaina smarkiai krito. Po kelių dienų Muskas parašė, kad sandoris „negali būti tęsiamas“, ir teigė, jog beveik 20 proc. paskyrų platformoje yra netikros.
Ieškinyje teigiama, kad Musko žinutė, kurioje jis rašė „Twitter sandoris laikinai sustabdytas, kol bus pateikti duomenys, patvirtinantys, kad šlamšto ir netikros paskyros sudaro mažiau nei 5 proc. naudotojų“, buvo klaidinanti, nes sandoris iš tikrųjų nebuvo sustabdytas.
Pasak ieškinio, „Twitter“ niekada nesutiko stabdyti sandorio, o pasirašytoje susijungimo sutartyje nebuvo numatyta galimybė Muskui tai padaryti.
Ginčas dėl netikrų paskyrų tapo pagrindiniu konflikto argumentu
Vėlesnėmis savaitėmis Muskas toliau bandė atidėti sandorį arba visiškai jo atsisakyti. Ieškinyje teigiama, kad tai buvo daroma viešai kritikuojant „Twitter“ verslą ir taip dar labiau mažinant bendrovės akcijų vertę.
2022 m. liepą Muskas pareiškė atsisakantis pirkti „Twitter“, nes, jo teigimu, bendrovė nepateikė pakankamai informacijos apie netikrų paskyrų skaičių.
Tuo metu „Twitter“ akcijų kaina smarkiai nukrito. Liepos 8 dieną, kai Muskas socialiniame tinkle paskelbė atsisakantis sandorio, akcijos užsidarė ties 36,81 dolerio (31,66 euro) riba – tai buvo apie 32 proc. mažiau nei jo pasiūlyta 54,20 dolerio (46,61 euro) kaina už akciją.
Ieškinyje teigiama: „Siekdamas iš naujo derėtis dėl kainos arba atidėti susijungimą, Muskas pateikė reikšmingai klaidinančius ir netikslius pareiškimus, nutylėjo svarbią informaciją ir vykdė schemą, kuria siekė suklaidinti rinką, taip pažeisdamas įstatymus.“[2]
Teismo procese Muskas gynė savo poziciją ir tvirtino, kad sandorio sąlygos turėjo būti peržiūrėtos arba nutrauktos, nes „Twitter“ valdyba, jo teigimu, pateikė klaidinančią informaciją apie netikrų paskyrų skaičių.
Paklaustas, ar buvo grasinęs „sumedžioti“ „Twitter“ valdybos narius, jei šie nesutiks grįžti prie derybų dėl mažesnės kainos, Muskas galimybės neatmetė.
„Grasinimų buvo daug ir iš abiejų pusių“, – sakė jis. „Aš buvau gana supykęs ant „Twitter“ valdybos, nes maniau, kad jie įvykdė sukčiavimą.“
Kalbėdamas apie „Twitter“ pateiktus duomenis dėl netikrų paskyrų, Muskas sakė: „Aš aiškiai pasakiau, kad manau, jog tai yra nesąmonė.“
Vis dėlto problema dėl „botų“ platformoje nebuvo nauja. 2021 metais „Twitter“ sumokėjo 809,5 mln. dolerių (apie 696,2 mln. eurų), kad išspręstų kaltinimus, jog bendrovė perdėtai pateikė savo augimo ir mėnesinių vartotojų skaičius. Bendrovė taip pat daugelį metų teikė botų skaičiaus vertinimus JAV Vertybinių popierių ir biržos komisijai, kartu perspėdama, kad šie skaičiai gali būti per maži.
Teismo procesas atskleidžia įtemptą kovą dėl sandorio
Kai Muskas paskelbė atsisakantis sandorio, „Twitter“ padavė jį į teismą Delavero valstijoje, siekdama priversti įvykdyti susitarimą. Muskas pateikė priešpriešinį ieškinį.
2022 m. spalio 4 d. Muskas netikėtai pasiūlė grįžti prie pirminio pasiūlymo ir įsigyti bendrovę už 44 mlrd. dolerių. „Twitter“ šį pasiūlymą priėmė, o sandoris buvo galutinai užbaigtas tų pačių metų spalį.
Teisme Muskas aiškino, kad nusprendė užbaigti sandorį po to, kai jo advokatai perspėjo, jog Delavero teismo kanclerė Kathleen St. Jude McCormick yra „labai šališka“ jo atžvilgiu ir jis neturės galimybių laimėti bylos.
Teisėjas Charlesas Breyeris pažymėjo, kad gali būti nagrinėjama ir tai, ar pats Muskas buvo padaręs tokią išvadą. Tai gali turėti įtakos teismo sprendimui dėl advokato ir kliento pokalbių konfidencialumo.
Muskas teisme taip pat tvirtino, kad galutinis sandoris akcininkams buvo naudingas. „Negaliu kontroliuoti, ar žmonės parduoda savo akcijas, bet visi, kurie jas išlaikė, galiausiai labai gerai uždirbo“, – sakė jis.
Tačiau laikotarpiu, kai sandoris buvo neaiškus, „Twitter“ akcijų kaina nukrito iki mažiau nei 33 dolerių – maždaug 40 proc. žemiau nei pradinė Musko pasiūlyta kaina. Ieškinyje teigiama, kad būtent dėl šio laikotarpio akcininkai patyrė nuostolių.
Po sandorio Muskas smarkiai sumažino darbuotojų skaičių, iš esmės pertvarkė platformos pasitikėjimo ir saugumo komandą bei sušvelnino turinio moderavimo taisykles. 2023 m. liepą jis pervadino „Twitter“ į „X“.
Tai ne pirmas kartas, kai Muskas teisme turi aiškintis dėl savo pasisakymų socialiniuose tinkluose. Prieš trejus metus jis apie aštuonias valandas liudijo kitame federaliniame procese dėl 2018 m. paskelbto, bet taip ir neįvykusio plano privatizuoti „Tesla“ už 420 dolerių už akciją. Tuomet devynių prisiekusiųjų komisija pripažino, kad jis nepadarė pažeidimų.
Prieš baigdamas savo liudijimą Muskas pripažino, kad dažni jo įrašai socialiniuose tinkluose kartais atskleidžia daugiau, nei galbūt reikėtų. „Tai, ką galvoju privačiai, dažniausiai ir pasakau viešai“, – sakė jis. Tikimasi, kad Muskas į teismą sugrįš ketvirtadienį ir toliau duos parodymus.
