„Darknete“ guli didelė apimtis lietuviškos informacijos ir duomenų
Į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotoją Dainių Gaižauską prieš kelias dienas kreipėsi nepažįstami programuotojai. Jie informavo, kad tamsiajame internete geriau žinomame „darkneto“ pavadinimu, guli didelė apimtis lietuviškos informacijos ir duomenų, kuriuos panaudojus kone per vieną parą Lietuvoje būtų galima sukelti chaosą.[1]
Kibernetinės atakos reali grėsmė Lietuvai
Anot politiko, programuotojai, kurie pranešė apie šį incidentą, kaip vieną iš galimų priežasčių įvardija galimą Rusijos ruošiamą masinio puolimo kibernetinę ataką, kuri būtų nukreipta į įvairias sritis.
„Pasak programuotojų, sunku suprasti, kodėl ši informacija buvo patalpinta ir ne tik paviešinta, tačiau ir sugrupuota taip, lyg būtų kažkam papildomai ruošiama. Kai pažvelgėme giliau, pastebėjome, kad ten įvairi informacija: ministerijų, savivaldybių, įmonių, privataus verslo, asmenų ir netgi jų vaikų informacija ten guli. Sprendimas priimtas toks, kad jeigu su ta informacija kas nors bandytų paveikti viešąją erdvę, tai būtų galima per vieną naktį, pajungus visas sistemas, pinigus pavogti, elektrą išjungti, vandenį, dujas, padaryti tokio masto chaosą“, – laidoje „Alfa taškas“ komentavo D. Gaižauskas.
Saugumo padėtis Lietuvoje bloga
D. Gaižauskui pritarė Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) direktorius Liudas Ališauskas, pasak kurio, padėtis prasta ir nieko skubiai pakeisti neįmanoma. Jis teigė, kad situacija iš tiesų yra labai rimta, tamsiajame internete patalpinta informacija neleidžia nei kiek švelninti situacijos.
„Švelninti situacijos nelabai yra kur. Ten jautri informacija. Tiesa, dalis informacijos, ypatingai prisijungimų, būna nebeaktuali, nes būna pusės metų senumo, tačiau yra ir aktualios informacijos, kur atitinkamai ją panaudojus prie informacinės sistemos galima pasiekti kažkokį neigiamą efektą“, – kalbėjo L. Ališauskas.
Paklausus, ar NKSC trūksta personalo, padedančio prižiūrėti kibernetinę erdvę, direktorius į klausimą atsakė vangiai.
„Hipotetiškai, jeigu šiandien Lietuvoje užtaisytume visas saugumo spragas, po mėnesio jų būtų daugiau, nes taip yra sukurtos technologijos. Tačiau aktualus taškas yra tai, kad tiek mūsų partneriai, kurie dirba kibernetinės erdvės apsaugoje, tikrai stropiai ir intensyviai dirba, bet ar tai yra absoliučiai išsemiamas klodas – tikrai ne. Šiandien centro pagrindinis ir prioritetinis klientas yra kritinė infrastruktūra ir valstybiniai informaciniai ištekliai. Jeigu uždavinys būtų ginti visą Lietuvą, neišskiriant atskirų organizacijų, tuomet taip, trūksta mums personalo“, – pripažino L. Ališauskas.
„Kiauras“ ne tik Lietuvos dangus, bet ir kibernetinė erdvė
Pasak D. Gaižausko, kiekvieną dieną, kiekvieną mėnesį kibernetinis saugumas tampa vienu iš labiausiai pažeidžiamiausių valstybės vietų. Prakalbus apie vis labiau tobulėjantį dirbtinį intelektą, Seimo narys teigia, kad visas pasaulis ir Europos Sąjunga pripažįsta, kad kibernetinis (ne)saugumas yra Achilo kulnas ne tik Lietuvos, bet ir kitų valstybių.
„Mes kalbame apie tamsųjį internetą, kuriame visa informacija tiesiog sugrupuota valstybėmis. Mes esame visiškai nuogi kibernetinėje erdvėje. Jeigu prasidėtų karas, visi pripažįsta, kad kiltų, tikriausiai, kibernetinis karas pradžioje. Toks karas irgi turėtų būti pripažįstamas kaip NATO valstybių užpuolimas“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
Arturas Orlauskas – valstybei jos nacionalinis saugumas nerūpi?
Reaguodamas į politiko spaudos konferenciją, specialią laidą parengė ir visuomenininkas Artūras Orlauskas. Jis stebėjosi, kodėl tiek kalbanti apie artėjantį karą ir raginanti jam ruoštis valdžia nieko nedaro, kad asmenų ir institucijų duomenys būtų saugūs.[2]
Ypatingą nerimą kelia situacija, susijusi su parašų už vieną ar kitą kandidatą, rinkimu. Reikalas tas, kad paskelbus parašų rinkimą, TS-LKD narė Ingrida Šimonytė labai greitai surinko reikiamą parašų kiekį. Programuotojų teigimu, per tokį laiką, per kurį I. Šimonytė gavo reikiamą parašų kiekį, realiomis sąlygomis jų surinkti nebūtų įmanoma.
Beje, apie saugumo spragas VKR žinojo nuo 2017 metų, tačiau nesiėmė jokių žingsnių, kad šios spragos būtų užkamšytos.
Reikalaujama atšaukti visus elektroniniu būdu surinktus parašus
77.lt žiniomis, kandidato į prezidentus Eduardo Vaitkaus štabas, reaguodamas į D. Gaižausko paviešintą informaciją, pateikė pasiūlymą naikinti visus šiuo metu kandidatų surinktus elektroninius parašus, paleisti dabartinės sudėties Vyriausiąją rinkimų komisiją ir tik sudarius naują VRK bei užkamšius spragas pasirašymo sistemoje, vėl pradėti parašų rinkimą.
Atsakymo į pasiūlymą dar nėra gauta, tačiau komanda neatmeta galimybės siekti tokios „rokiruotės“ ir per teismus.
https://youtu.be/8dje-LryIYQ?si=hTiwMJ8s096ifSS9
