Gera žinia vartotojams: didmeninė elektros kaina Lietuvoje krito beveik perpus

Elektra Lietuvoje per savaitę smuko beveik perpus

Po brangios ankstesnės savaitės elektros rinkoje – staigus posūkis. Vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje vos per savaitę nukrito nuo 139 iki 74 eurų už megavatvalandę (MWh), arba net 47 proc. Prie tokio ryškaus kritimo prisidėjo smarkiai išaugusi saulės elektrinių gamyba Lietuvoje ir pigesnė elektra Šiaurės šalyse.

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ duomenimis, rugsėjo 28–spalio 4 dienomis vidutinė savaitės didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ ir „Epex Spot“ biržose Lietuvos kainų zonoje siekė 74 eurus už MWh.

Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje, o Estijoje vidutinė savaitės kaina buvo dar mažesnė – 69 eurai už MWh.

„Praėjusią savaitę elektros kainos Baltijos šalyse reikšmingai sumažėjo. Tam daugiausia įtakos turėjo atpigusi elektra Šiaurės šalių regione bei išaugusi saulės elektrinių gamyba Lietuvoje“, – teigia „Litgrid“ Rinkos analitikos skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Šiaurės šalyse elektra taip pat smarkiai pigo

Lietuvoje užfiksuotas kainų kritimas buvo susijęs ir su pokyčiais aplinkinėse elektros rinkose. Šiaurės šalyse didesnė vėjo elektrinių generacija prisidėjo prie mažesnių elektros kainų, o tai turėjo įtakos ir Baltijos regionui.

Suomijoje vidutinė savaitės elektros kaina sumažėjo 38 proc. – iki 49 eurų už MWh. Švedijos SE3 kainų zonoje ji smuko 31 proc. ir siekė 76 eurus už MWh.

Tuo metu pačioje Lietuvoje elektros poreikis taip pat šiek tiek traukėsi. Praėjusią savaitę šalyje suvartota 254 GWh elektros energijos – 2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę.

Lietuvos elektrinės per šį laikotarpį pagamino 182 GWh elektros ir taip užtikrino 72 proc. viso šalies poreikio. Vis dėlto bendra vietinė gamyba, palyginti su ankstesne savaite, sumažėjo 11 proc. – savaitę prieš tai buvo pagaminta 205 GWh.

Saulės elektrinių gamyba šoktelėjo 73 proc.

Ryškiausias pokytis užfiksuotas saulės energetikoje. Saulės elektrinės per savaitę pagamino 64 GWh elektros energijos – net 73 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.

Tuo metu vėjo jėgainės išliko didžiausiu elektros gamybos šaltiniu Lietuvoje, tačiau jų gamyba per savaitę sumažėjo 38 proc. – iki 74 GWh.

Nepaisant šio kritimo, vėjo elektrinėms teko 41 proc. visos Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Saulės elektrinių dalis siekė 35 procentus.

Hidroelektrinės per savaitę pagamino 15 GWh, arba 8 proc. vietinės elektros energijos, šiluminės jėgainės – 16 GWh, arba 9 proc., o kitos elektrinės – 13 GWh, arba 7 procentus.

Taigi vien saulės ir vėjo elektrinės kartu pagamino daugiau nei tris ketvirtadalius visos per savaitę Lietuvoje pagamintos elektros energijos.

Importo daugėjo, eksporto – mažėjo

Nors vietos elektrinės užtikrino 72 proc. šalies elektros poreikio, importuojamos energijos kiekis augo.

„Litgrid“ duomenimis, bendras elektros importas praėjusią savaitę padidėjo 12 proc. ir siekė 111 GWh. Didžiausia jo dalis atkeliavo iš Švedijos – šiai šaliai teko 66 proc. viso importo.

Dar 30 proc. elektros buvo importuota iš Latvijos, o likę 4 proc. – iš Lenkijos.

Visai kitokia kryptis fiksuota eksporto statistikoje. Elektros eksporto srautai iš Lietuvos sumažėjo 32 proc. ir per savaitę siekė 36 GWh.

Didžioji dalis – 73 proc. – iš Lietuvos eksportuotos elektros buvo nukreipta į Lenkiją. Dar 18 proc. teko Latvijai, o 9 proc. – Švedijai.

Tarptautinės elektros jungtys taip pat buvo intensyviai naudojamos. „LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojimas siekė 81 proc. Lenkijos ir 14 proc. Lietuvos kryptimis. „NordBalt“ jungties pralaidumo išnaudojimas buvo 3 proc. Švedijos ir 63 proc. Lietuvos kryptimis.