Lėta ekonomika ir stringanti pramonė dar ne pabaiga: ima smukti ir eksporto mastai
Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje pasirodo vienos ar kitos srities ekspertas, besidalinantis optimistinėmis ir pozityviomis įžvalgomis apie tai, kad Lietuvos ekonominė situacija neva taisosi.
Tuomet yra remiamasi skirtingų mėnesių ekonomikos augimo rodikliais, pramonės sričių statistika ar kitais aktualiais duomenimis. Tačiau vertinant bendrą ekonomikos kontekstą, džiaugtis kuo lyg ir nėra, į dienos šviesą iškyla vis naujos problemos.
Štai, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius skelbia, kad dabar jau traukiasi ir Lietuvos eksporto mastai. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis ir 2023 m. birželio mėnesio tarptautinės prekybos prekėmis statistiniais rodikliais, bendras eksportas birželio mėnesį sumažėjo 5,1 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 5,0 proc[1].
Tai reiškia, kad per metus, lyginant 2023 m. birželį su 2022 m. birželiu, eksportas sumažėjo 2,7 proc., o lietuviškos kilmės prekių eksportas – net 4,3 proc.
2023 m. sausio – birželio mėnesius, lyginant su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, eksportas sumažėjo 0,6 proc., bet lietuviškos kilmės prekių eksportas – net 6,6 proc. Kas dėl to kaltas: prasta valstybės politika, globali ekonominė situacija ar geopolitikos niuansai?
Stipriausiai sumenko grūdų, trąšų ir plastiko eksportas
Žvelgiant į situaciją mūsų šalyje, galima įvardinti, kad dėl sumenkusių eksporto mastų kaltinti reikėtų tiek mums nepalankią geopolitikos krizę regione, tiek ir pačios Lietuvos politikų sprendimus.
Žvelgiant į statistinius duomenis tampa aišku, kad bene didžiausią įtaką eksporto sumažėjimui turėjo sumažėjęs javų (59,2 proc.), trąšų (60,4 proc.), plastikų ir jų gaminių (24,4 proc.) eksportas.
Tuo tarpu bendrą importo sumažėjimą nulėmė akivaizdžiai smukęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (34,4 proc.), medienos ir medienos gaminių (41,6 proc.), plastikų ir jų gaminių (21,6 proc.) importas[2].
Vertinant naujausius duomenis paaiškėjo, kad iš Lietuvos daugiausia eksportuota mineralinių produktų (13,9 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,2 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (10,8 proc.).
Į mūsų šalį daugiausia importuota buvo mineralinių produktų (20,4 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (17,1 proc.), antžeminio, oro, vandens transporto priemonių (12,1 proc.).
Atsižvelgiant į populiariausias eksporto kryptis pastebima, kad per pastarąjį pusmetį Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją (10,2 proc.), Lenkiją (8,9 proc.), Vokietiją (7,4 proc.). Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją (9,8 proc.), Vokietiją (8,9 proc.), Nyderlandus (8 proc.), Latviją (7,7 proc.) ir JAV (7,4 proc.). Daugiausiai importuota buvo iš Vokietijos (13,6 proc.), Lenkijos (13,2 proc.), Latvijos (8,4 proc.).
Sankcijų politika ir draudimai prisidėjo prie sumenkusių eksporto rodiklių
Susitraukęs eksportas gali būti paaiškintas ir mūsų valdžios bei bendrais europiniais sprendimais bei draudimais. Lietuvos Vyriausybė dar birželį laikinai uždraudė per Lietuvą ir iš jos vežti dvigubos paskirties prekes, kurios gali patekti į Rusiją ir Baltarusiją bei būti naudojamos karui prieš Ukrainą.
Lietuvos muitinė nuo liepos 3 dienos iš vežėjų ėmė reikalauti gamintojų deklaracijų su patvirtinimu, jog jam žinomas jo gabenamų prekių pardavėjas ir pirkėjas trečiojoje šalyje, taip pat kad jos bus tranzitu gabenamos per Baltarusiją ar Rusiją, kad šiose šalyse jos nebus perparduodamos ar perkraunamos, ir kas jų galutinis naudotojas trečiojoje šalyje.
Būtent dėl to, nuo liepos jų eksportas iš Lietuvos, palyginti su geguže, sumažėjo 40 proc[3]. Tai ženklus sumažėjimas, kuris tikrai nebuvo netikėtas. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu Vyriausybė apribojo net 57-ių prekių grupių vežimą.
Patvirtintame nacionaliniame kontroliuojamų dvejopo naudojimo prekių sąraše daugiausiai yra gaminiai su mikroelektronikos ir puslaidininkių komponentais.
Dėl to, ir iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, galimai dvejopos paskirties prekių eksportas per Lietuvos sieną sumažėjo daugiau nei 70 proc., o eksportuotų prekių vertė, palyginti su geguže, buvo mažesnė 250 mln. eurų.
Europai ir Lietuvai derėtų atidžiai sekti Kinijos ekonominę situaciją
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pramonės, kuri neretai yra vadinama Lietuvos ekonomikos varikliu, situacija šalyje taisosi. Eurostatas neseniai pasidalino duomenimis, kad Lietuva birželį buvo viena iš septynių ES šalių, kur pramonės gamyba birželį per metus augo[4].
Skelbiama, kad pramonės gamyba Lietuvoje per metus augo 3,4 proc., kai visoje ES ji vidutiniškai smuko 1,2 proc. Pavyzdžiui, Estijoje pramonė per metus smuko 12,7 proc., Latvijoje – 5,1 proc. Per mėnesį – birželį, palyginti su gegužę – pramonė Lietuvoje augo 3,2 proc., Latvijoje – 0,6 proc., o Estijoje – krito 1,7 procento. Visoje ES pramonė per mėnesį augo 0,4 procento.
Vis dėlto, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidento V. Janulevičiaus teigimu, energetinių išteklių kainos išlieka aukštos, darbuotojų darbo užmokestis taip pat nenustoja augti, o už visas šias sąnaudas mokėti lieka vis mažiau pinigų. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos gamintojus pelno marža jau dabar nedžiugina, o ji bus linkusi mažėti, nes užsienio rinkos vis dar traukiasi, ES paklausa mažėja.
„Ir net kai ji pradės kažkada didėti, Europos Sąjungos rinka susidurs su Kinijos importo problema. Kinija šiuo metu intensyviai remia savo eksportuotojus. Be to, Kinijoje fiksuojama defliacija. Taigi Kinijos importo prekių kaina bus dar mažesnė ir tos prekės bus kur kas konkurencingesnės rinkoje, nei didesnius kaštus patiriantys ES ir Lietuvos gamintojai“, – sako V. Janulevičius.
Tokiai minčiai iš dalies pritaria ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, akcentuodamas, kad Vakaruose, vertinant ekonomiką, per mažai dėmesio skiriama situacijai Kinijoje: jei šioje šalyje ekonominė krizė nebus suvaldyta, to pasekmes pajus ir likęs pasaulis, o išimtimi netaps nei Lietuva, nei likusi Europa[5].
„Lietuvos ekonomika yra paremta eksportu ir pramonės gamyba. Ši gamyba yra priklausoma nuo kontraktinių užsakymų iš Skandinavijos ir Vakarų Europos. Didesnė Kinijos ekonomikos krizė labai neigiamai paveiks euro zonos pramonę, tad neigiamai veiks Lietuvos pramonę ir eksportą“, – teigia A. Izgorodinas.
Iš tiesų, neseniai Kinijos statistikos tarnyba Pekine pranešė, kad šalies ekonomika patyrė defliaciją: vartotojų kainos liepą, lyginant su pernai metais, mažėjo 0,3 proc. Tai reiškia, kad Lietuvos pramonės ir ekonomikos ateičiai įtakos artimiausiais mėnesiais turės ne tik valdžios sprendimai, karo Ukrainoje eiga ar didžiųjų Vakarų ekonomikų padėtis, tačiau ir ekonominis tolimosios Kinijos atsparumas.
