Vartotojai pasisakė už D. Trumpo sugrįžimą
Sekmadienį pranešta apie buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo po beveik metų laiko atblokuotą „Twitter“ anketą. Socialinį tinklą į savo vadžias perėmus „SpaceX“ įkūrėjui Elonui Muskui, penktadienio pavakarę „Twitter“ buvo paskelbta apklausa, kurioje teirautasi vartotojų, ar D. Trumpo paskyra turėtų būti atkurta. Panašu, daugumos nuomonė buvo išklausyta – net 51,8 proc. apklaustųjų pasisakius „už“, buvęs prezidentas buvo grąžintas į „Twitter“ platformą, kuri dabar išgyvena tokią krizę, kad net ir pats „atblokuotas“ D. Trumpas abejoja, ar ji išgyvens.
D. Trumpui priklausančią paskyrą „Twitter“ užblokavo 2021 m. sausio 6 d., po išpuolio prieš Kapitolijų.
Dabar E. Muskui paskelbus vartotojų apklausą, pusė vartotojų pasisakė už D. Trumpo anketos „atblokavimą“, o 48,2 proc. pasisakė prieš. Skelbiama, kad šioje apklausoje dalyvavo 15 mln. vartotojų[6].
Buvęs JAV prezidentas socialinėje žiniasklaidoje turėjo itin didelę įtaką – jo „Twitter“ paskyra turėjo beveik 90 mln. sekėjų, o viešai skelbiami pranešimai ne tik „išjudindavo“ rinkas, bet ir nustatydavo naujienų ciklą ar net lemdavo Vašingtono darbotvarkę.
Kiek anksčiau D. Trumpas, reaguodamas į masinę cenzūrą socialiniuose tinkluose, nusprendė sukurti savo platformą „Truth Social“, turėjusią tapti atsvara liberaliai masinei medijai. Tada jis teigė užuot naudosiantis „Twitter“, verčiau liksiąs ištikimu savo vertybinėms nuostatoms. Teigiama, kad toks jo ženklus nuomonės pasikeitimas gali turėti didelių politinių pasekmių.
Jis taip pat šį mėnesį paskelbė dar kartą kandidatuosiantis į JAV prezidento postą 2024 metais[2].
Neaišku, ar „Twitter“ išgyvens dabartinę krizę
D. Trumpas, panašu, tokiu E. Musko sprendimu buvo patenkintas, tačiau tuo pačiu ir neslėpė dvejojantis dėl tolimesnės šio socialinio tinklo ateities. Kol kas prognozuoti „Twitter“ ateitį sunku, o pasak D. Trumpo, platforma gali arba išgyventi, arba neišgyventi dabartinę krizę[6].
Tokios kalbos turi pagrindo. Prieš kelias dienas „The Guardian“ pranešė jau apie naujas aukštumas pasiekusią „Twitter“ krizę. Skelbiama, kad įmonei laikinai uždarant savo biurus, šimtai socialinės platformos darbuotojų pranešė nesutinkantys su E. Musko iškeltu ultimatumu iki ketvirtadienio „užsiregistruoti ilgoms darbo valandoms dideliu intensyvumu“ arba išeiti iš darbo[4]. Baiminamasi, kad tai sukėlė grėsmę dėl tolesnių platformos galimybių veikti, mat „Twitter“ vartotojai jau esą pradėjo jungtis prie kitų platformų.
Apskaičiuota, kad šimtai likusių darbuotojų, kurių jau ir taip sumažėjo nuo 7 500 iki maždaug 3 750, praėjusį mėnesį E. Muskui į savo rankas perėmus „Twitter“ esą nusprendė išeiti.
Krizė socialinėje platformoje „Twitter“ prasidėjo dar vasarą, kai E. Muskas pranešė ketinantis išpirkti šią socialinę platformą[5].
„eMarketer“ analitikė Debra Williamson tada teigė, kad socialinė platforma patiria didžiausią įvaizdžio krizę, o pasitikėjimas jos vadovybe esą silpsta. Nors ir ištikimiausi reklamuotojai pasiliko, mažiau įsipareigoję galimai sumažino savo išlaidas laukdami, kaip viskas pasibaigs.
D. Trumpas kreipėsi į teismą dėl prieš jį naudojamos cenzūros
Po virtinės socialinių tinklų platformų („Facebook“, „YouTube“ ir „Twitter“) sprendimų užblokuoti D. Trumpo paskyras, buvęs JAV prezidentas nusprendė pateikti skundą dėl grupinio ieškinio Floridos federaliniam teismui, argumentuojant, kad prieš jį, kaip ir kitus konservatorius, naudojama cenzūra.
Tačiau teisės ekspertai tada prognozavo, kad D. Trumpas nieko nepešiąs, mat bendrovės esą pačios gali nuspręsti, kokią kalbą savo platformose jos leidžia. Buvo teigiama, kad socialinės žiniasklaidos platformos iš esmės yra privati nuosavybė, o ne vyriausybinė organizacija, todėl jos esą turi ir teisę atsisakyti kalbėti trečiosioms šalims.
CNN pažymi, kad per visą D. Trumpo kadenciją Baltuosiuose rūmuose „Twitter“ buvo svarbiausias jo prezidentavimo elementas, o tai neabejotinai buvo naudinga ir pačiai bendruomenei, kuomet į ją įsitraukė vis daugiau vartotojų[6]. Atsižvelgiant į tai, dažnai daug ką „Twitter“ moderuodavo lengva ranka, kartais argumentuodama tuo, kad D. Trumpui kaip valstybės pareigūnui turi būti suteikta plati laisvė kalbėti.
Tačiau artėjant D. Trumpo kadencijos pabaigai ir vis dažniau pasirodant informacijai, kad esą JAV prezidentas skleisdavęs dezinformaciją, „Twitter“ pradėjo siųsti įspėjamąsias žinutes prie jo viešai skelbiamų pranešimų, neva siekdama ištaisyti klaidingus teiginius prieš 2020 m. prezidento rinkimus. O po 2021 m. sausio 6 d. įvykusių Kapitolijaus riaušių platforma užblokavo jį neribotam laikui.
