E. Macronas siutina Rytų Europą kalbomis apie garantijas Rusijai
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas nepaiso Europos Sąjungos planų (ES) ir siutina savo partnerius dviprasmiškais pareiškimais dėl Rusijos.
Neseniai 30 NATO užsienio reikalų ministrų buvo susitikę Bukarešte, kad parengtų tolesnius pagalbos planus Ukrainai[1], tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna šiame susitikime nedalyvavo. Tuo metu ji kartu su prezidentu E. Macronu buvo išvykusi valstybiniam vizitui į Jungtines Valstijas.
Europos sąjungininkams, ypač rytinėms valstybėms, kurios yra arčiau fronto linijos, Prancūzijos užsienio reikalų ministrės nedalyvavimas minėtame susitikime tapo dar viena priežastimi nerimauti dėl Prancūzijos politikos Ukrainos atžvilgiu, juolab kad E. Macronas savo skambučiais Rusijos prezidentui V. Putinui ir kvestionuojamais komentarais kelia vis daugiau abejonių ir klausimų, ar Prancūzija nėra silpna grandis Vakarų aljanse, kuris remia Kijevą nuo pat Rusijos invazijos pradžios[2].
Praėjus dviem dienoms po minėto ministrų susitikimo Bukarešte, duodamas interviu Prancūzijos ir JAV žiniasklaidai, E. Macronas painiojosi dėl nuomonės Ukrainos atžvilgiu. Taip jis dar labiau padidino susierzinimą, kuris vis dažniau reiškiamas kai kuriose Rytų Europos sostinėse.
E. Macronas teigė, kad Kijevas pats turi nuspręsti, kada derėtis su Maskva. Taip pat jis ragino suteikti Rusijai saugumo garantijas, kai ateis diena derėtis.
Ukrainos atsakas buvo greitas ir griežtas
Po šio E. Macrono pareiškimo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausiasis padėjėjas Mychailas Podoliakas pareiškė, kad saugumo garantijų iš Rusijos reikia pasauliui, o ne atvirkščiai[3].
Tokie komentarai privertė Rytų Europos ir Baltijos šalių sąjungininkus NATO supykti ir atsargiau vertinti E. Macrono ketinimus, nepaisant to, kad Paryžius teikia Ukrainai didelę karinę ir finansinę pagalbą.
Rytų sąjungininkų susierzinimas pakenkė paties E. Macrono politiniams planams stiprinti Europos strateginę autonomiją kaip atskirą nuo JAV vadovaujamo NATO globos. Rytų sąjungininkės dabar labiau pasitiki Jungtinėmis Valstijomis dėl savo gynybos.
Politikai sako, kad E. Macronas kartą jau neteisingai suprato Rusiją ir baiminasi, kad jis tai padarys dar kartą.
Žurnalistų paprašytas atsakyti į kritiką dėl jo naujausių komentarų apie Rusiją, E. Macronas ES aukščiausiojo lygio susitikimo Albanijoje metu sakė nemanantis, kad turėtume iš to daryti didelę problemą ir kelti ginčus ten, kur jų nėra. Jis nemano, kad yra pasakęs kažką netinkamo ar dviprasmiško.
„Visada sakiau, kad taikos derybų pabaigoje bus teritorinių klausimų, ir jie priklausys ukrainiečiams, ir bus viso regiono kolektyvinio saugumo klausimu“, – sakė E. Macronas.
Prancūzija ginasi – palaikymas Ukrainai nesustabdytas
Prancūzijos diplomatai ir prezidentūros pareigūnai pabrėžia, kad Prancūzija niekada nevengė teikti Kijevui politinės, karinės ir humanitarinės pagalbos. Jie teigia, kad E. Macronas ne kartą konsultavosi su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu prieš bendraudamas su V. Putinu.
Tačiau E. Macrono kalbos apie saugumo garantijas Rusijai šį kartą labai papiktino artimus Vakarų sąjungininkus, kurie tokius jo pareiškimus laiko netinkamais invazijos akivaizdoje.
Naujausias kritikos smūgis užgriuvo Paryžių po to, kai E. Macronas iš naujo pakoregavo savo pranešimą apie Rusiją.
Prezidentas yra kritikuojamas, kad nors ir nėra jo akivaizdaus palaikymo Rusijai, tačiau jis stengiasi kalbėti saugiai ir nekritikuoti V. Putino, jo palaikytojų ar Rusijos, nes gali netekti savo ryšių ir santykių su tam tikrai kanalais. Tuo pat metu Prancūzija taip pat padidino karinę pagalbą Ukrainai ir ją labiau viešina[4].
Nevienareikšmiški pranešimai nestebina
Nuo 2017 m. E. Macrono užsienio politikos pagrindas buvo iniciatyvos ir prieštaravimai. Jo komentarai apie tai, kad NATO yra mirusios smegenys, dar 2019 metais nesukėlė jokios krizės aljanse. Tai veikiau net paskatino konstruktyvias diskusijas apie jo misiją.
E. Macronas retai atšaukia savo išsakytus komentarus. Jis stengiasi paaiškinti, įtikinti kolegas, kad yra teisus, ir pademonstruoti savo meistriškumą tarptautinėje arenoje, kaip teigia jo bendradarbiai. Jis paprastai yra energingas, mėgsta spręsti sudėtingus klausimus ir moka pasinaudoti akimirka.
Vis dėlto vis daugiau kritikų ir sąjungininkų mano, kad jo dialogas su Rusija yra pagrindinė jo užsienio politikos klaida. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad E. Macronas išlieka nuošalyje, kai kalbama apie visiško Rusijos pralaimėjimo galimybę, apie kurią spekuliacijų padaugėjo po to, kai nuo vasaros Rusija patyrė virtinę teritorinių nuostolių dėl Ukrainos sėkmingo atsako.
Kiti Rytų Europos politikai, ypač iš buvusios Sovietų Sąjungos, mano, kad Rusija turi būti pažeminta ir niekada nekelti grėsmės kitų šalių teritoriniam vientisumui. Tuo tarpu E. Macronas įsitikinęs, kad bet koks Rusijos pralaimėjimas turi būti gerai suvaldytas atsižvelgiant į istoriją.
E. Macronas naudingesnis V. Putinui nei ES?
Rytų europiečiai baiminasi, kad E. Macrono dialogas su V. Putinu daro jį naudingą Rusijos vadovui, kuris greičiausiai Vašingtoną laiko Vakarų galios šaltiniu. Tikima, kad V. Putinas laiko E. Macroną įrankiu, galinčiu sukelti nerimą NATO. Taip Rusija galėtų pasinaudoti bet kokiais Prancūzijos ir Vokietijos nesutarimais.
Vienas aukšto rango Rusijos diplomatas sakė, kad E. Macronas išsiskyrė vizija ir noru išsaugoti būsimus Rusijos ir Prancūzijos santykius, o ne sudeginti ryšius, kaip, jo nuomone, norėtų kiti Europoje.
Nuo pat savo prezidentavimo pradžios 2017 m. E. Macronas siekė strateginio dialogo su Rusija. Jis buvo pakvietęs V. Putiną ir į Versalio rūmų sales. Tai padrąsino ir paglostė Rusijos prezidentą, tačiau nedavė jokio esminio proveržio.
Nepaisant to, kad karo konflikte E. Macronas palaiko Ukrainą, jis atkakliai stengiasi išlaikyti ir atvirus bendravimo su V. Putinu kanalus, o pastaruoju metu net bandė sukurti saugumo zoną aplink fronto linijos branduolinę elektrinę pietų Ukrainoje, kuri ne kartą nukentėjo nuo apšaudymų.
